Lietuvoje padangų keitimo tvarka apibrėžta griežtai: du kartus per metus, keičiantis sezonams. Vasarinės padangos keičiamos į žiemines kasmet iki lapkričio 10 dienos. Pagal nustatytą tvarką, nuo balandžio 10 iki lapkričio 10 dienos leidžiama važiuoti tik vasarinėmis, universaliomis arba žieminėmis padangomis. Tačiau svarbu žinoti, kad šiuo laikotarpiu draudžiama važiuoti dygliuotomis padangomis.
Dygliuotos padangos skirtos pačioms ekstremaliausioms klimato sąlygoms. Tai specialiai sukurta žieminė padanga, leidžianti pridėti mažus metalinius dyglius. Šios padangos turi vietas, skirtas dygliams įstatyti. Dygliukai gali būti pagaminti iš plieno arba volframo karbido lydinio, kad būtų padidintas atsparumas. Idealiai tinka išlaikyti optimalų sukibimą esant grynai ledo sąlygoms, dygliuotos padangos yra labai veiksmingos užkertant kelią slydimams ir užtikrinant saugų vairavimą.
Tačiau, naudojant dygliuotas padangas vasarą, kyla rimtų problemų. Pirma, dygliuotos padangos vasarą negali būti eksploatuojamos. Nuo balandžio 10 iki spalio 31 dienos draudžiama važiuoti dygliuotomis padangomis. Antra, dygliuotos padangos vasarą kelia didelį pavojų kelio dangai - metaliniai dygliai gadina asfaltą. Be to, jos sukelia papildomą triukšmą.
Iš minkšto gumos mišinio pagamintos žieminės padangos, važiuojant šiltu asfaltu, dyla daug greičiau. Važiuojant įkaitusia kelio danga su žieminėmis padangomis, žieminių padangų pasipriešinimas riedėjimui yra daug didesnis nei vasarinių padangų. Dėl to sumažėja stabilumas kelyje ir pailgėja stabdymo kelias. Jei vairuotojas, norėdamas išvengti susidūrimo, kelyje turi atlikti staigų manevrą, kritinėje situacijoje automobilio valdymas nebus toks stabilus, kaip turėtų būti.
Jeigu nusprendėte su žieminėmis padangomis važiuoti visus metus, prisiminkite, kad padangų tarnavimo laiką sumažinsite net 60 procentų. Važiuojant mieste 50 km/h greičiu, stabdant, skirtumas tarp žieminių ir vasarinių padangų stabdymo kelio yra 2-3 metrai. Važiuojant užmiesčio keliu 90 km/h greičiu, stabdant, skirtumas tarp žieminių ir vasarinių padangų yra 13-16 metrų.
Reguliavimas ir baudos
Lietuvoje, pagal Kelių eismo taisykles, žiemos sezono metu automobiliai gali būti eksploatuojami tik su žiemai tinkamomis padangomis: žieminės, universalios arba dygliuotos padangos. Nors žieminės padangos privalomos nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d., jas galima (bet nerekomenduojama) naudoti visus metus. Tuo tarpu, dygliuotas padangas leidžiama naudoti tik nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d. Naudojant dygliuotas padangas vasarą, gresia bauda. Už netinkamą padangų naudojimą skiriama bauda - nuo 50 iki 100 eurų.
Dygliuotų padangų privalumai ir trūkumai
Vienas iš dygliuotų padangų privalumų yra lėtesnis dėvėjimasis, tačiau dauguma vartotojų skundžiasi, jog jų keliamas triukšmas juos gąsdina. Reikia pabrėžti, jog nuvažiavus 1000-2000 kilometrų dygliai „atsistoja“ į savo vietas ir triukšmo lygis sumažėja. Gerų dygliuotų padangų sukibimas su ledu padengtu paviršiumi yra itin pavyzdinis tiek stabdant, tiek ir darant posūkį. Nesvarbu, kokius manevrus bedarytumėte, dygliuotos padangos atliks savo darbą. Lietuvos klimato sąlygomis tai yra teisingas pasirinkimas.
Tačiau, dygliuotos padangos gadina asfaltą. Jei pasirinksite padangas turinčias mažiau dyglių, tai sušvelnins jūsų problemą. Svarbiausia vis tik saugumas ir su dygliuotomis padangomis galite išsilaikyti net ir tuomet, kai oro sąlygos yra tikrai žiemiškos. Šiuolaikinės dygliuotos padangos yra pritaikytos ABS stabdžiams bei gerai veikia ir tuomet, kai dyglių yra mažiau.
Klausimas, ar verta investuoti į dygliuotas padangas, priklauso nuo kelių veiksnių. Tiems, kurie gyvena regionuose, kur žiema reiškia apledėjusius kelius ir didelę vairavimo riziką, dygliuotos padangos gali būti laikomos būtinybe. Jos suteikia ramybę ir padidintą saugumą, sumažindamos slydimų ir avarijų tikimybę. Tačiau, jei gyvenate zonoje, kur žiemos sąlygos yra mažiau ekstremalios, tradicinės žieminės padangos gali būti pakankamos saugiam vairavimui.
Padangų priežiūra ir tinkamas naudojimas
Tiksliai nustatyti dygliuotų padangų ilgaamžiškumą yra neįmanoma. Apskritai, po 5 metų naudojimo, padangos turėtų būti kruopščiai patikrintos profesionalo. Atsargumo sumetimais rekomenduojama neviršyti 10 metų naudojimo, net jei jūsų padangos vis dar atrodo tinkamos naudoti.
Patikrinti padangų būklę vizualiai yra nesunku. Tiesiog esant geram apšvietimui reikia įdėmiai peržiūrėti kiekvieną padangą. Ar padangos tinkamos sezonui, galite patikrinti vizualiai pažiūrėdami, kas užrašyta ant padangos šono. Žiemines padangas leidžiama naudoti ir vasarą, tačiau dygliuotų - ne.
Vizualiai gerai atrodanti padanga gali būti nebetinkama naudoti, jei ji per sena. Jei vairuotojas nepamena, kokio senumo jo turimos padangos, tą nustatyti galima radus ant padangos šono esančius keturis skaičius, apibrėžtus plona linija. Pavyzdžiui, skaičius 3112 reiškia, kad ji pagaminta 2012 m. Jeigu padangos tokios senos, kad buvo pagamintos iki 2000-ųjų, jos bus pažymėtos tik trimis skaičiais: pirmi du nurodys savaitę, kada padanga pagaminta, paskutinis - metus. Patekę su tokiomis padangos į eismo įvykį, rizikuojate negauti draudimo išmokos.
Didelių gabaritų transporto priemonių padangų tvarkymas
Didelių gabaritų transporto priemonių: traktorių, kombainų, vilkikų, autobusų ir pan. padangos taip pat turi būti tvarkomos laikantis aplinkosaugos reikalavimų. Ūkininkai gali kreiptis į importuotoją ar pardavėją, iš kurio pirko padangas. Pardavėjas turi nemokamai jas išvežti ir sutvarkyti. Padangos negali būti grąžinamos klientui, o turi būti perduotos atliekų tvarkytojams.
Įmonės, kurių veikloje susidaro didelių gabaritų padangų atliekos, turi tvarkyti jas pagal teisės aktų reikalavimus. Kai kurios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės priima dideles padangas už mokestį.
Kur dėti senas padangas ir kitas automobilines atliekas
Aplinkosaugininkai primena nemesti senų padangų bet kur, nes jos teršia aplinką. Gyventojai keisdami padangas autoservise gali nemokamai palikti tiek padangų, kiek jų keičiama. Pagal galiojančius įstatymus už padangų tvarkymą atsakingi padangų gamintojai ir importuotojai, pardavėjas turi pranešti pirkėjui, kad į padangos kainą jau įskaičiuotos ir jos sutvarkymo išlaidos. Taigi pirkėjas į prekybos vietą gali atvežti tiek nusidėvėjusių padangų, kiek pirko.
Panaudotos padangos, alyva, filtrai, aušinimo skysčiai, akumuliatoriai ir kitos transporto priemonių priežiūros ir remonto atliekos iš gyventojų nemokamai surenkamos stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėse. Jų adresus, darbo laiką ir kitą informaciją galima rasti savivaldybių svetainėse arba www.atliekų tvarkytojų valstybės registre (ATVR).
Kaip teisingai utilizuoti naudotas automobilių padangas?
Baudos už į aplinką išmestas atliekas numatytos Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje. Baudos dydis gali svyruoti nuo 30 iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo atliekų kiekio ir nuo to, ar išmestos atliekos pavojingos, ar ne. Taip pat gali būti skaičiuojama ir aplinkai padaryta žala. Tais atvejais, kai padangos deginamos, skiriama bauda ir skaičiuojama žala aplinkai.