Šalyje įsigaliojus karantinui, o gyventojams vis daugiau laiko praleidžiant namuose, automobilių aikštelės šalia daugiabučių tapo perpildytos. Smulkių autoįvykių rizika kaipmat padidėjo - prie namų paliktą transporto priemonę vairuotojai neretai randa įbrėžtą, įlenktą ar kitaip apgadintą. Bene dažniausi nuostoliai, kuriuos transporto priemonių savininkai patiria kiemuose šalia namų - tai įlenktos ar įbrėžtos automobilių durelės bei nulenkti veidrodėliai.
Radus apgadintą automobilį, o kaltininko - nėra, draudimo ekspertai pataria, ką daryti, kad būtų išvengta papildomų rūpesčių ir išlaidų. Deja, iš pirmo žvilgsnio smulkios, tačiau nemažų rūpesčių vairuotojams sukeliančios nelaimės nėra tokios retos. Apie dažniausias smulkių automobilių apgadinimų priežastis, kaip elgtis nukentėjus, ir ką daryti patiems tapus įvykio kaltininkais, pasakoja draudimo ekspertas.
Kaip elgtis radus apgadintą automobilį?
Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pataria - radus apgadintą asmeninį automobilį, bet ne įvykio kaltininką, įvykio aplinkybių aiškinimą vertėtų patikėti pareigūnams. „Visgi dažnai atsekti tokio eismo įvykio kaltininką yra sudėtinga, tad transporto priemonių savininkai linkę smulkius apgadinimus taisyti savo sąskaita ar naudotis kasko draudimu. Idealiu atveju eismo įvykio kaltininkas turėtų pats informuoti kaimyną apie nelaimingą atsitikimą - tada kaltininko sukeltą žalą kompensuotų jo privalomasis civilinės atsakomybės draudimas. Tačiau praktika rodo, kad atsakomybės už sukeltą nuostolį neretas vairuotojas bando išvengti“, - teigia R. Bieliauskas.
Pasak BTA transporto draudimo žalų skyriaus vadovo Andriaus Gasparavičiaus, tokie atvejai nėra reti - ypač didesnių miestų daugiabučių kiemuose bei prekybos centrų aikštelėse. „Net ir nedidelis nubraukimas gali virsti šimtais ar net tūkstančiais eurų siekiančiu remontu. Problema ta, kad radus apgadintą automobilį ir neradus kaltininko, žmonės neretai sutrinka - nežino, ar kviesti policiją, ar iškart kreiptis į draudimą, ar tiesiog numoti ranka. Būtent šiose situacijose padaromos klaidos vėliau lemia ilgesnį žalos administravimo procesą ar didesnes asmenines išlaidas“, - sako A. Gasparavičius.
Ekspertas pabrėžia, kad ir nedidelis kito automobilio įbrėžimas yra traktuojamas kaip eismo įvykis, todėl pasišalinimas gali sukelti rimtų pasekmių. „Jei asmuo, padaręs žalą kitų turtui be svarbios priežasties, palieka įvykio vietą neatlikęs pareigų, kurias numato Kelių eismo taisyklės, tai laikoma pasišalinimu iš įvykio vietos. Asmenį pripažinus pasišalinusiu iš įvykio vietos, bus taikoma administracinė atsakomybė bei teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą, o jei pasišalinama, kai sužalojamas ar žūsta žmogus - taikoma ir baudžiamoji atsakomybė“, - akcentuoja ekspertas.
„Jei žala jūsų turtui padaryta, o kas ją padarė - neaišku, reikėtų kreiptis į policiją, galbūt bus nustatytas kaltininkas. Jei turite KASKO draudimą, būtinai pasitikrinkite, ar nėra numatyta prievolė jums nedelsiant apie įvykį pranešti policijai. Taip pat svarbu žinoti, kad dažnu atveju nenustačius kaltininko KASKO išmoka bus mokama pritaikius besąlyginę išskaitą“, - tvirtina A. Gasparavičius. Jis priduria, kad dažniausiai nukentėjusieji suklysta jau pirmame žingsnyje - neužfiksuoja įvykio, nepadaro nuotraukų, nesurenka liudininkų kontaktų ir nepasitikrina savo draudimo sutarties bei joje numatytų pareigų.
Pasak jo, svarbiausia nesutrikti ir kuo skubiau užfiksuoti situaciją. Visų pirma reikėtų nufotografuoti automobilio pažeidimus iš skirtingų kampų, taip pat bendrą stovėjimo vietą ir aplinką. Tuomet verta apsidairyti, ar šalia nėra vaizdo kamerų, jei kas nors matė įvykį, būtina užsirašyti liudininkų kontaktus. Galiausiai nereikėtų delsti ir kuo anksčiau susisiekti tiek su policija, tiek su draudimo bendrove.
Ką daryti, jei pats apgadinote automobilį?
Draudimo bendrovės ERGO atstovas Raimondas Bieliauskas dalinasi patarimu: jeigu radote savo automobilį apgadintą, tačiau nematėte kaltininko - geriausia įvykio analizę patikėti policijos pareigūnams. Be abejo, dažnu atveju surasti kaltininką yra labai sudėtinga, todėl vairuotojai renkasi smulkius apgadinimus taisyti savo pinigais ar kasko draudimo išmoka. Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo manymu, idealiausia, kai žala yra kompensuojama kaltininko civilinės atsakomybės draudimo lėšomis. Jeigu nustatyti automobilio savininką sunku, R. Bieliauskas pataria kviestis pareigūnus. Savarankiškai vertinti žalos dydžio - neverta. Taip pat ir teigti, jog apgadinimas per daug smulkus, kad būtų verta ieškoti nukentėjusiojo vairuotojo.
Neretai pasitaiko ir tokių situacijų, kuomet kaltininkas, apgadinęs automobilį, palieka raštelį su savo kontaktais ant priekinio automobilio stiklo. Pasak BTA transporto draudimo žalų skyriaus vadovo, net ir toks geranoriškas veiksmas ne visada apsaugo nuo rimtesnių pasekmių. „Jei esate kaltininkas, reikėtų palikti ne raštelį, o pranešti policijai, kad apgadinote svetimą turtą ir nežinote, kas savininkas. Policija dažnai operatyviai randa automobilio savininką ar bent užfiksuoja informaciją, todėl nebūsite apkaltinti pasišalinimu iš įvykio vietos“, - aiškina A. Gasparavičius. Jis priduria, kad dažnai vairuotojai nėra linkę spręsti tokios situacijos geranoriškai ir akivaizdžiai piktnaudžiauja. „Turėjome atvejų, kai kaltininkas palieka „raštelį“, liudininkai mato, kad po smūgio jis tikrai paliktas, o tada paaiškėja, kad lapelis tuščias arba su neteisingu telefono numeriu. Taip bandoma pasišalinti iš įvykio vietos be atsakomybės. Tačiau liudininkams pateikus kaltininko automobilio valstybinį numerį, jis greit nustatomas ir baudžiamas tiek už pasišalinimą iš įvykio vietos, tiek gali tekti atlyginti dalį padarytų nuostolių“, - pažymi A. Gasparavičius.
LR Transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo dep. direktoriaus pavaduotojas Eligijus Oršauskas papasakojo, ką privalo žinoti kiekvienas vairuotojas ir kokių veiksmų imtis patekus ar sukėlus eismo įvykį bei iš karto po jo. Kiekvienam vairuotojui reikėtų prisiminti pagrindinius veiksmus patekus į eismo įvykį. · Įvykus eismo įvykiui, jame dalyvavusios transporto priemonės valdytojas, pirmiausiai turi laikytis įstatyme nurodytų pareigų. Nedelsiant sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka. Pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie jį pranešti policijai, išskyrus atvejus, kai to daryti nebūtina. Imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, jei jie buvo sužaloti eismo įvykio metu. Informuoti atsakingas institucijas bendruoju pagalbos numeriu 112, pranešant apie eismo įvykį, iškviesti medicinos pagalbą ir policiją. Po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.
Jei eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, sugadinto turto savininkas privalo likti įvykio vietoje, kol visi dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių bei kaltės. Tuo metu gali būti pildoma eismo įvykio deklaracija, o policija į eismo įvykio vietą nekviečiama. Kitais atvejais būtina kviesti policiją, pavyzdžiui, eismo įvykio metu sužalotas žmogus, kaltininkas neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos, įtariama, kad eismo įvykio dalyvis neblaivus ar apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, kaltininkas teikia įtartiną informaciją dėl transporto priemonės registracijos, teisės valdyti transporto priemonę, atsisako pildyti eismo įvykio deklaraciją ir panašiais atvejais.
Eismo įvykio vietoje popierinė eismo įvykio deklaracijos forma pildoma nubraižant eismo įvykio schemą, aprašant aplinkybes, užpildant kitus deklaracijos formos laukus, ir visiems eismo įvykio dalyviams pasirašant šią deklaraciją. Atkreiptinas dėmesys, kad popierinės eismo įvykio deklaracijos 14 laukelyje pasirašo tik eismo įvykio kaltininkas (pagrindinė klaida, kai šį laukelį pasirašo abu eismo įvykio dalyviai arba nepasirašo nei vienas).
Jei nei vienas eismo įvykio dalyvis neturi popierinės eismo įvykio deklaracijos formos ir nėra galimybės užpildyti elektroninės eismo įvykio deklaracijos formos, įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame taip2024-05-30 taip pat nurodomi eismo įvykio dalyvių vardai, pavardės, gimimo datos (jeigu eismo įvykio dalyvis vairavo neregistruotą transporto priemonę, - asmens kodas) ar vairuotojų pažymėjimų numeriai, transporto priemonių markės, modeliai ir valstybiniai numerio ženklai, apgadintas turtas, eismo įvykio liudininkai (vardai, pavardės, asmens kodai).
Kaltininko atsakomybė ir draudimas
Draudiko atstovas pažymi - kartais stovėjimo aikštelėse automobilius kliudo ne tik transporto priemonės, bet ir jomis gabenami atsikišę kroviniai. „Visgi, jei transporto priemonę apgadina iš kito, krovinį atgabenusio automobilio nešamas krovinys, vairuotojo civilinės atsakomybės draudimas nebegalioja, o nukentėjusysis turi teisę iš kaltininko reikalauti žalos atlyginimo. Nukentėjusiajam tokiu atveju paranku naudotis kasko draudimu. Jis pasiteisina tuo, kad nustačius įvykio kaltininką, turto savininkui nereikia mokėti besąlyginės išskaitos, nes draudimo bendrovė visą sumą išsireikalauja iš žalos sukėlėjo“, - teigia R. Bieliauskas.
Jei eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, sugadinto turto savininkas privalo likti įvykio vietoje, kol visi dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių bei kaltės. Tuo metu gali būti pildoma eismo įvykio deklaracija, o policija į eismo įvykio vietą nekviečiama. Kitais atvejais būtina kviesti policiją.
Jei eismo įvykio kaltininkas draustas, dėl žalos atlyginimo nukentėjęs asmuo gali kreiptis į kaltininką apdraudusią draudimo bendrovę. Tuo atveju, jei kaltininkas nedraustas, tokia žala atlyginama LR transporto priemonių draudikų biuro vardu - nukentėjęs asmuo dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į jį apdraudusią draudimo bendrovę ar kitą savo nuožiūra pasirinktą draudimo bendrovę, kuri žalas administruoja Biuro vardu (surinks reikiamus dokumentus, įvertins žalą ir Biuro vardu ją atlygins).
Sugadinto automobilio transportavimu iš eismo įvykio vietos įprastai pasirūpina pats eismo įvykio dalyvis. Tačiau, jei dėl objektyvių priežasčių jis to negali padaryti (eismo įvykio metu buvo sužalotas, greitosios medicininės pagalbos buvo išgabentas į ligoninę, nebuvo artimo žmogaus, galinčio pasirūpinti sugadintos transporto priemonės pašalinimu iš eismo įvykio vietos, transportavimu), policija tokį automobilį išgabena į saugojimo aikštelę. Nukentėjęs asmuo, patyręs išlaidas dėl transporto priemonės transportavimo (taip pat saugojimo bei kitų su eismo įvykio metu patirta žala sietinų išlaidų), dėl šių išlaidų atlyginimo gali kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę arba į Biurą, jei kaltininkas nedraustas.
Jei eismo įvykio metu sužalojamas eismo įvykio dalyvis, policija registruoja tokį įvykį ir eismo įvykio fiksavimo, protokolavimo veiksmus atlieka policijos pareigūnai. Vienas iš pirmųjų žingsnių po incidento - užpildyti įvykio deklaraciją, kas už ją atsakingas, ar būtinai turėti popierinę deklaraciją, kokių variantų dar yra? Jei eismo įvykio dalyviai sutaria dėl deklaracijos pildymo, popierinės deklaracijos pildymo atveju formą gali teikti tiek nukentėjęs asmuo, tiek kaltininkas. Eismo įvykio deklaracijos nebūtina turėti, nes jei nei vienas įvykio dalyvis jos neturi, jie gali pildyti elektroninę eismo įvykio deklaraciją per programėlę draudimoįvykiai.lt. Tuo atveju, kai neturima popierinės eismo įvykio deklaracijos formos ir nėra galimybės užpildyti elektroniniu būdu, aplinkybes galima aprašyti ir schemą nubraižyti ant švaraus popieriaus lapo.
Kaltininko draudimo bendrovė pareiga - įvykus draudžiamajam įvykiui, atlyginti nukentėjusio asmens patirtą žalą. Kai žala padaryta automobiliui, nukentėjęs asmuo privalo išsaugoti sugadintą ar sunaikintą automobilį (ar kitą turtą) tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūrės atsakingos draudimo bendrovės specialistai ar kiti įgalioti asmenys. Apžiūros procedūra gali būti vykdoma ir nuotoliniu būdu pagal pateiktus automobilio sugadinimą ar sunaikinimą įrodančius dokumentus, nuotraukas, vaizdo įrašus.
Kaip išvengti klaidų ir kokių taisyklių laikytis?
Ne vieną klausimą vairuotojams kelia situacijos, kai stovėjimo aikštelėje kliudoma netvarkingai pastatyta transporto priemonė. Visgi draudiko atstovas pabrėžia - kad ir kaip pastatytas automobilis, jį įbrėžęs ar įlenkęs vairuotojas dažniausiai yra atsakingas už eismo įvykį. „Nutinka ir taip, kad viena judanti transporto priemonė kliudo kitą judančią. Tokiu atveju būtina įvertinti, kaip vairuotojai laikėsi stovėjimo aikštelėse galiojančių taisyklių. Čia, prieš pradedant judėti, būtina duoti kelią jau judančiai transporto priemonei, taip pat laikytis dešinės rankos taisyklės, saugaus atstumo, o kai prasilenkti su kitu vairuotoju sunku - stabtelėti tam, kurio pusėje yra kliūtis. Dar vienas svarbus aspektas - jei eismo įvykis nutiko vienam iš vairuotojų važiavus atbuline eiga, pastarasis ir bus laikomas kaltininku“, - tikina R. Bieliauskas.
Draudiko atstovas pažymi - kartais stovėjimo aikštelėse automobilius kliudo ne tik transporto priemonės, bet ir jomis gabenami atsikišę kroviniai. „Visgi, jei transporto priemonę apgadina iš kito, krovinį atgabenusio automobilio nešamas krovinys, vairuotojo civilinės atsakomybės draudimas nebegalioja, o nukentėjusysis turi teisę iš kaltininko reikalauti žalos atlyginimo. Nukentėjusiajam tokiu atveju paranku naudotis kasko draudimu. Jis pasiteisina tuo, kad nustačius įvykio kaltininką, turto savininkui nereikia mokėti besąlyginės išskaitos, nes draudimo bendrovė visą sumą išsireikalauja iš žalos sukėlėjo“, - teigia R. Bieliauskas.
Ekspertas taip pat pataria, kad kai kurių netyčinių apgadinimų galima išvengti pasirenkant saugesnę - gerai apšviestą ar vaizdo kameromis stebimą - stovėjimo vietą, neparkuoti automobilio tam netinkančiose, kitiems eismo dalyviams pravažiuoti trukdančiose vietose.
Kelių chuligano portretas: nebrandus vyras prie nebrangaus automobilio vairo
Tyčinių apgadinimų - vos keli per metus Tokius atvejus, kai automobiliams žala padaroma tyčia, klientai registruoja retai - vos keletą per metus. Tuomet ir padaryta žala neretai būna kur kas didesnė - subraižytas kėbulas, išdužę automobilio stiklai, aplankstytas stogas, variklio ar bagažinės dangčiai.„Tyčiniai apgadinimai dažniausiai pasitaiko daugiabučių kiemuose ir įvyksta dėl nesutarimų tarp kaimynų ar tariamai ne vietoje pastatyto automobilio. Pavyzdžiui, koks nors gyventojas mano, kad tam tikra automobilio stovėjimo vieta priklauso tik jam, ir nusprendžia „pamokyti“ toje vietoje stovinčios transporto priemonės vairuotoją. Visais atvejais, kai yra įtariama, kad automobilis buvo apgadintas tyčia, primygtinai rekomenduojame kreiptis į policiją, kad ši pradėtų tyrimą ir nustatytų tyčinio apgadinimo kaltininką“, - kalba R. Bieliauskas. Jis taip pat primena, kad daugumą tokių situacijų galima išspręsti joms dar „neįkaitus“ taip, kad kaimynai gadintų vieni kitų turtą. Siekdami padėti išvengti nesusipratimų ar papildomų išlaidų, pateikiame svarbiausią informaciją, norint išsinuomoti pakaitinį automobilį po eismo įvykio. Ši informacija taikoma tik klientams, kurie nukentėjo nuo eismo įvykio kaltininko, apdrausto privalomuoju draudimu mūsų bendrovėje.
Jei transporto priemonė remontuojama remonto įmonėje ar remontas netikslingas dėl didelių sugadinimų ir neturite kitos nuosavos transporto priemonės, o be pakaitinės transporto priemonės patirsite didelius nepatogumus, mobilumo apribojimus greitai nuvykti į reikiamą vietą ar papildomas išlaidas. Atlyginamos vidutinės rinkoje esančios paros nuomos išlaidos. Palyginimui, vidutinės klasės lengvosios transporto priemonės nuomos paros kaina yra 25 - 30 EUR su PVM. Nuomojantis aukštesnės klasės nei vidutinė, tačiau ne aukštesnės klasės nei analogišką sugadintajam pagal markę, modelį, pagaminimo metus automobilį, nuomos paros kaina privalo atitikti rinkoje esančias kainas. Svarbu! Pakaitinio automobilio nuomos laikotarpis apskaičiuojamas pagal būtinąjį transporto priemonės remonto laiką, atsižvelgiant į remonto įmonės sudarytą remonto darbų sąmatą pagal joje nurodytą faktiškai reikalingą remontui atlikti remonto darbų trukmę. Turite žinoti iš anksto, kad pailgėjęs nuomos laikotarpis, kuris nėra pagrįstas ir nebūtų atsiradęs, jei remonto įmonė būtų dėjusi visas galimas pastangas remontą atlikti laiku, pagal jų pačių sudarytą remonto darbų sąmatą, ir kuris atsirado dėl remonto įmonės kaltės, nėra kompensuojamas ar kompensuojamas dalinai.Palyginimui, įprastai kompensuojamas nuomos laikotarpis, jei sugadinta iki trijų dalių, kurias reikia remontuoti ir dažyti, remonto trukmė iki 3 - 5 d. d. Sugadinta iki 5 dalių, remonto trukmė iki 5 - 8 d. d. Daugiau nei 5 dalys, remonto trukmė gali būti virš 8 d. Jei remontas netikslingas? Jei transporto priemonė sugadinta nepataisomai, nuomotis galite iš karto tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir atliekant faktinį remontą remonto įmonėje. Apie nuomos pradžią prašome informuoti mus el. Ar galiu pasinaudoti alternatyvomis pakaitiniam automobiliui? Ką turite pateikti po nuomos ar patyrus kitas išlaidas? Jei neturite galimybės išsinuomoti patys, tokiu atveju prašome su mumis susisiekti el. Jei turite abejonių, ar bus atlygintinos pakaitinio automobilio nuomos išlaidos, arba turite kitų klausimų, susijusių su nuomos sąlygomis, į mus galite kreiptis el.
tags: #jeigu #zinomas #apgadinusio #automobilio #kaltininkas