Vairavimo mokyklų reklamos dažnai būna ryškios, humoristinės, siūlančios įvairias akcijas, tačiau ne visuomet teisingos ar etiškos. Stebėseną vykdę Konkurencijos tarybos ekspertai atsitiktine tvarka patikrino 22 ūkio subjektų skleistas reklamas. Vykdyta stebėsena atskleidė, kad pristatydamos savo paslaugas vairavimo mokyklos kartais viešai reklamuoja tokių kategorijų mokymus, kuriuos vykdyti jos neturi teisės.
Vairavimo mokyklos reklamose itin dažnai pasitelkia ir aukščiausiojo laipsnio būdvardžius, pavyzdžiui, „Geriausia vairavimo mokykla“, „Pigiausia vairavimo mokykla“. Reklamoje nėra draudžiama vartoti aukščiausiojo laipsnio būdvardžius, tačiau objektyvūs teiginiai turi būti pagrįsti įrodymais. Taigi, vairavimo mokykla, reklamoje naudojusi teiginį „Pigiausi vairavimo kursai“, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad mokymo paslauga buvo teikiama už mažiausią kainą.
Taip pat ne visos vairavimo mokyklos galėjo pagrįsti palyginamąsias kainas, kai aktualūs paslaugų įkainiai reklamose skelbiami šalia nubrauktų anksčiau taikytų kainų. Pamatę tokias reklamas vartotojai supranta, kad vairavimo mokymai, anksčiau kainavę brangiau, atpigo, ir jie galės sutaupyti.
Po to, kai Konkurencijos tarybos ekspertai 9-iems verslo atstovams išsiuntė įspėjimus, galimai klaidinančios reklamos buvo pakeistos arba jos nustotos skleisti. Ši Konkurencijos tarybos vykdyta stebėsena buvo prevencinio pobūdžio, ja siekta informuoti reklamos skleidėjus apie teisinį reglamentavimą. Jeigu verslo atstovai nereaguoja į rekomendacijas pakeisti galimai Reklamos įstatymą pažeidžiančias reklamas, yra pradedamas išsamus tyrimas ir, įtarimams pasitvirtinus, skiriamos sankcijos.
Juokingi ir ne visada etiškos reklamos pavyzdžiai
Vairavimo mokyklų reklamos gali būti ne tik klaidinančios, bet ir neetiškos, formuojančios stereotipus. Vairavimo mokyklos direktorius Anatolijus Levašovas, komentuodamas vieną reklamą, kurioje buvo vaizduojamas dviejų moterų vairuojamas automobilis, o šalia vyras, teigė, jog nieko bloga šioje reklamoje nemato: „O jeigu būtų du vyrai, jau būtų viskas gerai?“. Jo teigimu, reklamas vairavimo mokyklai kūrė įmonė, su kuria šiuo metu jau nėra bendradarbiaujama.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Izabelė Švaraitė teigė, kad dėl šios reklamos nei skundų, nei kreipimųsi kol kas negavo, tačiau tarnyba visuomet ragina gyventojus kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą įtarus, kad teikiant paslaugas ar jas reklamuojant yra pažeidžiamos lygios galimybės. Ji pridūrė, kad nors reklamos tekstu gali būti formuojami stereotipai, kad vairuoti automobilį gali tik vyrai, o moterys yra tos, kurias vyrai tik pavėžėja, teisiškai tai nebūtinai yra įstatymo pažeidimas. Tarnyba tyrimo neplanuoja pradėti, nes tam nėra įstatyminio pagrindo.
Pagal Lygių galimybių įstatymą, paslaugų teikėjas, reklamuodamas savo paslaugas, privalo užtikrinti, kad šioje informacijoje nebūtų išreiškiamas pažeminimas, paniekinimas arba teisių apribojimas ar privilegijų teikimas dėl lyties. Kartu draudžiama formuoti visuomenės nuostatas, kad viena lytis yra pranašesnė ar menkesnė už kitą.
Avarijos su mokomaisiais automobiliais: kas kaltas?
Kaip ir visi automobiliai, taip ir mokomieji pakliūva į įvairius eismo įvykius. Skaudesnės avarijos įvyksta rečiau, tačiau techninės - ypač dažnai ir dėl to dažniausiai kalti ne besimokantys vairuoti, o kiti eismo dalyviai.
Ilgametę vairavimo instruktoriaus patirtį turintis R. Lukoševičius teigia, jog avarijos dažniausiai įvyksta dėl vairuotojų saugaus atstumo nesilaikymo. Būtent dėl šios priežasties įvyksta didžioji dalis eismo įvykių, kurie neretai baigiasi labai liūdnai.
Pavyzdžiui, Vilniuje, Savanorių prospekte, susidūrė trys automobiliai, tarp kurių buvo mokomasis automobilis „Ford Focus“ ir „Maximos“ logotipais pažymėtas sunkvežimis. Avariją sukėlė ne šių automobilių vairuotojai, o per greitai važiavusi ir sustabdyti nespėjusi „Audi A4“ vairuotoja. Nelaimė įvyko vadinamuoju piko metu, tuomet dėl nedidelės grūsties transporto srauto greitis lėtėjo, stabdė visi, išskyrus minėtą „Audi“ vairavusią moterį. Ji, važiuodama dideliu greičiu, rėžėsi į mokomojo automobilio galą, o šis trenkėsi į priešais sustojusį sunkvežimį.
Susidūrimo pasekmės skaudžios: „Audi“ vairuotoja patyrė krūtinės ląstos sumušimą, o labiausiai nukentėjo iš abiejų pusių sutraiškytame mokomajame automobilyje sėdėjęs 17-metis vaikinas - jam nustatytas juosmens slankstelio lūžis, galvos žaizdos ir sumušimai - bei vairavimo instruktorius, kuris patyrė smegenų sukrėtimą.
Saugaus atstumo nesilaikymo pavyzdžių yra daugybė, o konkrečiai kalbant apie besimokančius vairuoti, ši avarijų priežastis - itin dažna, nes mokiniai mėgsta staigiai stabdyti. „Mokinių staigaus stabdymo priežastys taip pat yra įvairios. Tai gali būti stresas, baimė, autorefleksiniai judesiai ar net pedalų supainiojimas. Tikrai dažnai pasitaiko, kai mokinys vietoj stabdžio paspaudžia greičio pedalą ir atvirkščiai“, - patirtimi dalijasi instruktorius.
R. Lukoševičiaus teigimu, vairuotojų įpročiai nesikeičia. Ilgiau vairuojantis žmogus dažniausiai nesilaiko saugaus atstumo iki kitos transporto priemonės galo, net jei tai mokomasis automobilis. Kelių eismo taisyklių tvarkingai laikosi tie, kurie neseniai įgijo teises.
Kitokių avarijos priežasčių taip pat būna, bet jos nėra tokios dažnos ir nesikartoja periodiškai. Instruktorius sako, jog tokio pobūdžio nelaimės įvyksta ir dėl kitos logiškos priežasties: „Jeigu mokinys ne ten pasuka vairą, supainioja pavarą ar netinkamu metu paspaudžia greičio pedalą, instruktorius turi visas galimybes valdyti situaciją ir ištaisyti padarytą klaidą. Staigus stabdymas dažniausia avarijų priežastis, nes instruktorius neįgalus nutraukti stabdymo proceso.“
Lengviausia kaltinti mokinį
Pasak R. Lukoševičiaus, neretai vairuotojai, sukėlę eismo įvykį, linkę apkaltinti vairuoti besimokantį žmogų: „Tokie atvejai pasitaiko itin dažnai, nes avariją sukėlęs vairuotojas nori išvengti atsakomybės. Jis mano, jog policininkai, neįvertinę visų aplinkybių, apkaltins mokinį. Deja, pareigūnai dažnai susiduria su tokio pobūdžio melagystėmis ir situaciją vertina kritiškai.“
Kartais avarijos kaltininkų bandymai išsisukti būna itin nevykę ir neapgalvoti. Instruktorius prisimena vieną eismo įvykį, kai išvažinėjant iš žiedinės sankryžos į dešinę mokomąjį automobilį prie bortelio prispaudė sunkvežimis, važiavęs antrąja juosta.
„Sunkvežimis sukdamas į dešinę nesilaikė antrosios juostos, kažkiek įlindo į pirmąją ir mus prispaudė. Laimei, tiek mūsų, tiek sunkvežimio greitis nebuvo didelis ir mes sustojome, niekas, išskyrus automobilį, nenukentėjo“, - prisiminė instruktorius.
Tąkart pareigūnų apgauti nepavyko, nes eismo įvykio aplinkybės buvo akivaizdžios. Keli sunkvežimio ratai buvo pirmojoje juostoje. Maža to, sunkiasvoris automobilis kirto ištisinę juostą ir tokiu būdu padarė net du pažeidimus.
„Juokinga ir apmaudu, kai tokiose situacijose vairuotojai dar bando apkaltinti vairuoti besimokantį žmogų, prikuria neįmanomų eismo įvykio versijų. Pavyzdžiui, tąkart pareigūnai išklausė, kaip mokomasis automobilis pats lindo po sunkvežimio ratais“, - sakė R. Lukoševičius.
Panašių situacijų įvyksta nemažai, tiesiog kartais jos būna ne tokios akivaizdžios ir jeigu nebūna įvykio liudininkų, savo tiesą įrodyti kur kas sunkiau.
Jaunieji vairuotojai - įžūlūs, tyleniai arba verčiami tėvų
Vairavimo instruktorius turi ne tik gerai išmanyti vairavimo taisykles, turėti greitą reakciją ar būti geras mokytojas, bet ir mokėti bendrauti su skirtingais žmonėmis, juos suprasti ir prie jų priprasti, kad mokymasis vairuoti gatvėje būtų saugesnis.
R. Lukoševičius išskiria keletą mokinių tipų, su kuriais rasti bendrą kalbą ir juos mokyti yra sunkiausia - tai įžūlūs jaunuoliai, tyleniai ir tie, kuriuos privertė mokytis tėvai.
„Dažniausiai iš išvardytų tipažų pasitaiko tyleniai, su kuriais reikia daug kantrybės ir laiko. Instruktorius turi nuolat komunikuoti su mokiniu ir suprasti, ar jis jaučiasi užtikrintai, ar ko nors nežino, tokiu atveju žmogus greičiau išmoksta taisyklingai vairuoti ir nebekartoja padarytų klaidų“, - teigia vairavimo mokytojas.
R. Lukoševičius pripažįsta, kad neretai pasitaiko jaunuolių, kurie patys dar nenori vairuoti, tačiau juos privertė tėvai: „Galiausiai gautas vairuotojo pažymėjimas padedamas į stalčių ir yra visiškai nereikalingas. Tokie vairuotojai dažnai greitai pamiršta, ko išmoko, o po kiek laiko bijo sėsti prie vairo arba daro klaidas.“
Mokant tokį jaunuolį juntamas abejingumas, nenoras mokytis ir tų pačių klaidų kartojimas.
Instruktorius sako, jog pasitaiko ir tokių, kurie ateina ne mokytis, o pamokyti instruktorių: „Neretai jauni vaikinai mano, kad jie viską žino, ir net nenori klausytis pastabų. Su tokiais ereliais elgiamės drastiškai - sustojame ir išprašome iš automobilio. Jeigu nori tęsti kelionę automobiliu, privalo pradėti reaguoti į tai, ką sako instruktorius. Viskas elementaru ir paprasta.“
Nepaisant visko, didžioji dalis mokinių sąžiningai nori išmokti vairuoti, atidžiai klausosi ir yra pavyzdingai atidūs, o to dažnai trūksta jau patyrusiems vairuotojams.
Kelių eismo taisyklių egzamino neišlaikytų 90 procentų vairuotojų
Kalbant ne tik apie mokomųjų automobilių avarijas, dažna eismo įvykių priežastis - Kelių eismo taisyklių nežinojimas ar tam tikri sveikatos sutrikimai.
„Jeigu būtų mano valia, Kelių eismo taisyklių egzaminą reikėtų kiekvienam laikyti bent kas penkerius metus. Žmonės pamiršta taisykles, tiesiog žiūri į kelią ir vairuoja, būtent dėl to dažnai įvyksta nelaimės. Be to, vis atsiranda naujų taisyklių, kurias taip pat reikia žinoti visiems, ne tik besimokantiems vairuoti“, - sako R. Lukoševičius.
Instruktorius senyvo amžiaus žmones taip pat priskiria prie itin didelę riziką keliančių vairuotojų ir teigia, kad prastas regėjimas ir sulėtėjusi reakcija - daugumos avarijų priežastis.
„Man keista, kai mokytis vairuoti ateina beveik septyniasdešimties metų senolis. Mat žmogus įsigijo sodybą ir jam prireikė vairuotojo pažymėjimo“, - sako vairavimo mokytojas.
R. Lukoševičius mano, jog daugiau nei devyniasdešimt procentų vairuotojų neišlaikytų Kelių eismo taisyklių egzamino, nes taisykles reikia kartoti, o to niekas nedaro. Taip pat dauguma senolių nebegalėtų vairuoti transporto priemonės, jei tik būtų privaloma dažniau tikrintis sveikatos būklę.
Trūksta tolerancijos ir atsakomybės keliuose
R. Lukoševičius rekomenduoja eiti mokytis vairuoti tiems, kurie patys to nori, o ne kas nors kitas. Na, o mokantis įsiklausyti į instruktoriaus patarimus nesijaudinti, nedaryti staigių manevrų, atsiminti, kad esi ne vienas kelyje, ir nenuleisti rankų, jei kas nors nepasisekė iš pirmo karto.
Prašymų kitiems eismo dalyviams vairavimo mokytojas turi kur kas daugiau: „Didžiausias prašymas - laikytis saugaus atstumo, ypač jeigu priekyje matote mokomąjį automobilį.“
Apskritai daugumai vairuotojų reikėtų išmokti būti draugiškesniems ir atsakingesniems kelyje.