Tragiškas įvykis, įvykęs 2014 m. lapkričio 1 d. Varėnos rajone, kelio Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus 1 kilometre, iki šiol kelia daug diskusijų ir kelia klausimus dėl teisėsaugos sprendimų. Šios avarijos metu žuvo 10-metė mergaitė, o jos šeima patyrė neišsakomą skausmą. Avarija įvyko, kai verslininkas Justinas Valašinas, vairuodamas visureigį „Audi Q7“, lenkė mažiausiai septynių automobilių koloną ir taranavo automobilį „Toyota Avensis“, kuris atlikinėjo posūkį į kairę.
Iš pradžių įvykio vietoje buvusiems pareigūnams nekilo abejonių dėl avarijos kaltininko - tarnybiniame pranešime buvo užfiksuota, kad avariją galimai sukėlė „Audi Q7“ vairuotojas, lenkęs automobilių koloną. Šiuo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, įvardijant galimą kaltininką.
Keisti teisėsaugos sprendimai ir ekspertizių išvados
Antras smūgis Jankauskų šeimai teko prokuratūroje. Tyrimui vadovavusi prokurorė Regina Juškevičienė pranešimą apie įtarimą pateikė „Toyota“ vairuotojai Jurgitai Jankauskienei, o vieninteliu nukentėjusiuoju šioje byloje pripažintas jos vyras Vaidas Jankauskas. Tuo tarpu „Audi“ vairuotojas J. Valašinas tapo tik liudininku.
Pasak J. Jankauskienės gynėjo advokato Gedimino Milevičiaus, vienas pagrindinių įrodymų, jog kalta jo ginamoji, yra Lietuvos teismo ekspertizės centro (LTEC) ekspertų išvados, tačiau jos kėlė daug klausimų. Analizuojant ekspertizių išvadas, susidarydavo įspūdis, kad net paaiškėjus naujoms aplinkybėms, duomenys kompiuterinės simuliacijos programoje buvo tendencingai keičiami taip, kad nepadidėtų „Audi“ greitis.
Pirmoji ekspertizė buvo atlikta neturint reikiamos kvalifikacijos - transporto trasologijos. Joje užfiksuota esminių klaidų. Pavyzdžiui, vietoj nuosavo „Audi“ svorio (2370 kg) ekspertė į kompiuterinę programą suvedė 2990 kg (maksimalų pilnai pakrauto automobilio svorį). Taip pat klaidingai nurodyta, kad automobilis „Toyota“ buvo nublokštas ir sustojo 8 metrus nuo stovėjimo aikštelės krašto, nors realybėje šis atstumas buvo mažiausiai 18 metrų. Dėl šio „perteklinio“ svorio ir sumažinto automobilio skrydžio ekspertė gavo ženkliai mažesnį automobilio „Audi“ greitį (93 km/h), nei buvo iš tikrųjų.
Atlikus nepriklausomą ekspertinį tyrimą, gautas gerokai didesnis „Audi“ greitis - prieš eismo įvykį jis siekė mažiausiai 125 km/h. Į tai atsižvelgęs teismas paskyrė papildomą ekspertizę, tačiau LTEC ekspertai vėl pateikė išvadą, esą visureigio greitis neviršijo 95 km/h.
Liudininkų parodymai ir spaudimas
Pernai, nagrinėjant bylą teisme, prabilo ir pirminį eismo įvykio tyrimą atlikęs policininkas Arūnas Puodys. Pasak jo, jam buvo daromas spaudimas perrašyti pirminį protokolą net tris kartus, kad jis būtų palankus „Audi“ vairuotojui, o po kurio laiko vyriškis buvo priverstas palikti tarnybą.
Liudininkai, apklausti tiriant bylą, vieningai nurodė, kad jų nuomone dėl avarijos kaltas „Audi Q7“ vairuotojo J. Valašino pasirinktas vairavimo būdas ir greitis. Liudininkų teigimu, šis automobilis, kuriuo J. Valašinas važiavo su žmona ir vaikais, pavojingai manevravo kelyje. Vienas vairuotojų, Dainius Nekrošius, prisiminė, kad iki avarijos vietos likus 400 metrų šis visureigis jį bei kitus automobilius dideliu greičiu aplenkė važiuodamas priešpriešinio eismo juosta. Jo teigimu, automobilio greitis galėjo siekti apie 130 km/val., o gal ir daugiau.
Kiti liudininkai minėjo, kad lenkdamas visą koloną, susidariusią dėl pristabdžiusio ir kairėn į miško aikštelę sukti nusprendusios J. Jankauskienės automobilio „Audi Q7“ vairuotojas elgėsi gana rizikingai. Tuo metu koloną aplenkti nusprendė kito automobilio „Renault“ vairuotojas, bet pamatęs priekyje esančią kliūtį, kairėn sukantį J. Jankauskienės automobilį, nusprendė grįžti atgal. Jį „įleido“ vienas vairuotojų, o nespėjus persirikiuoti dideliu greičiu praskriejo „Audi Q7“.
Išteisinimas ir naujas tyrimas
2020 m. gruodžio 1 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Loreta Janiulytė paskelbė išteisinamąjį nuosprendį J. Jankauskienei, konstatuodama, kad kaltinamoji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Šį sprendimą 2021 m. pavasarį paliko galioti ir apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, J. Jankauskienė važiavo saugiu greičiu, rodė posūkio signalą, nedarė jokių staigių manevrų, kurie būtų galėję klaidinti kitus vairuotojus, ir negalėjo numatyti, kad kito automobilio vairuotojas lenks automobilių koloną ženkliai viršydamas leistiną greitį. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad J. Jankauskienės veiksmuose nėra kaltės jokiu pavidalu, nes ji negalėjo numatyti, kad viršydamas saugų ir leistiną greitį J. Valašino vairuojamas „Audi Q7“ automobilis staiga išnirs iš automobilių kolonos galo, pradės lenkti automobilių koloną, kurios priekyje jos vairuojamas automobilis, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, su įjungtu kairiojo posūkio signalu, jau buvo pradėjęs išvažiuoti iš pagrindinio kelio į poilsio aikštelę.
Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, pirmosios instancijos teismo nutartis buvo išsiųsta Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, pranešant, kad, teismo vertinimu, „Audi Q7“ vairuotojo J. Valašino veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos požymių.
Po tragiškos avarijos Motėlų plente – rimtas perspėjimas vairuotojams
Naujas tyrimas ir teismo verdiktas
Naujas ikiteisminis tyrimas Kauno apygardos prokuratūroje buvo pradėtas 2021 m. gegužės mėnesį. Jo metu įvykio aplinkybės tirtos papildomai, gauti nauji tyrimui reikšmingi duomenys, tarp kurių ir ekspertų išvados dėl didesnio, nei buvo anksčiau nustatyta, „Audi Q7“ greičio įvykio metu.
Kaltinimai J. Valašinui pareikšti pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį. Šis straipsnis numato, kad tas, kuris vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, gali būti nubaustas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
Prienų teismas pripažino J. Valašiną kaltu ir skyrė jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 1,5 metų laikotarpiui. Nuteistajam taip pat uždrausta vairuoti transporto priemones vienerius metus. Konstatuota, kad vairuodamas J. Valašinas lenkė koloną nesaugiai, neįvertino eismo intensyvumo, nesilaikė kitų saugaus eismo reikalavimų - pažeidimas sukėlė avariją ir rimtas įvykio pasekmes, tai yra, susidūrimo metu žuvo 10-metė mergaitė.
Nukentėjusiųjų - žuvusiosios tėvų, ieškiniai priteisti iš dalies. Tėvų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti iš viso buvo priteista per 60 tūkst. eurų. Tačiau apeliaciniu skundu Jankauskai reikalavo priteisti 72 750 eurų vien neturtinei žalai atlyginti.
Apeliaciniai skundai ir galutinis nuosprendis
Kauno apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, vasario 23 dieną paskelbtoje nutartyje dar kartą konstatavo, kad avarijoje kaltas J. Valašinas. Jo gynėjo pateiktas apeliacinis skundas atmestas, apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo.
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, J. Valašinas, lenkdamas automobilių koloną, turėjo matyti, kad mašinos atlieka stabdymo veiksmus, kad įjungtas kairiojo posūkio signalas. Mažametė mergaitė avarijoje žuvo dėl to, kad J. Valašinas nevykdė daug Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimų. Tai pagrindinė avarijos priežastis.
Kauno apygardos teismas taip pat prailgino teisės vairuoti atėmimo terminą iki dvejų metų. Nustatyta, kad po aptariamos nusikalstamos veikos padarymo jis administracine tvarka už nustatyto greičio viršijimą, kas taip pat buvo viena iš aptariamo eismo įvykio priežasčių, baustas 5 kartus. Tai rodo, kad nuteistajam būdingas nepakankamai atsakingas požiūris į KET.
Kauno apygardos teismas nusprendė netenkinti nukentėjusiųjų apeliacinių skundų dalies dėl didesnės neturtinės žalos sumos priteisimo. Žuvusiosios tėvams nuteistasis turės išmokėti 51 500 eurų, neskaitant 5000 eurų iš draudimo bendrovės gauto neturtinės žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, kad pati nukentėjusioji įvykio metu kelyje galėjo būti dar apdairesnė, jai pritrūko dėmesingumo.
Po sprendimo paskelbimo nukentėjusioji Jurgita Jankauskienė graudinosi ir tikino, kad nors ir galutinai įrodyta, kad dėl dukters žūties kaltas J. Valašinas, jai nepalengvėjo. Jos vyras Vaidas Jankauskas pripažino, kad tikėjosi, jog viskas taip ir užsibaigs, tačiau džiaugsmu to pavadinti negalėjo, juk dukros niekas nesugrąžins.
Vis dėlto, šis nuosprendis, praėjus beveik 8-eriems metams nuo įvykio, buvo laikomas teisingumo triumfu permainingoje, didelį visuomenės atgarsį sukėlusioje baudžiamojoje byloje.