Padidėjęs eismas keliuose ir užsikimšusios stovėjimo aikštelės yra kone kasdienis reiškinys ne tik vasarą, kai visi daugiau keliauja, bet ir rudenį, kai sugrįžtama į darbus ir mokslus. Daugiau automobilių gatvėse reiškia didesnę eismo įvykių riziką. Privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas gerokai sumažino rūpesčių eismo įvykio dalyviams - pakanka užpildyti eismo įvykio deklaraciją.
Draudimo specialistai, šiuo metu fiksuojantys padidėjusį smulkių autoįvykių skaičių, pataria, kokių veiksmų imtis radus apgadintą savo transporto priemonę, taip pat - kliudžius ne vietoje pastatytą automobilį, bei primena, kas kiekvienu iš atvejų privalo atlyginti nuostolius.
Dažnas stokoja atsakomybės
Bene dažniausi nuostoliai, kuriuos transporto priemonių savininkai patiria kiemuose šalia namų - tai įlenktos ar įbrėžtos automobilių durelės bei nulenkti veidrodėliai. Smulkių autoįvykių rizika kaipmat padidėjo - prie namų paliktą transporto priemonę vairuotojai neretai randa įbrėžtą, įlenktą ar kitaip apgadintą.
Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pataria - radus apgadintą asmeninį automobilį, bet ne įvykio kaltininką, įvykio aplinkybių aiškinimą vertėtų patikėti pareigūnams. Anot specialisto, tokiu atveju praverčia ir budrių kaimynų pastebėjimai ar vaizdo kamerų, stebinčių neretą kiemą, įrašai.
„Visgi dažnai atsekti tokio eismo įvykio kaltininką yra sudėtinga, tad transporto priemonių savininkai linkę smulkius apgadinimus taisyti savo sąskaita ar naudotis kasko draudimu. Idealiu atveju eismo įvykio kaltininkas turėtų pats informuoti kaimyną apie nelaimingą atsitikimą - tada kaltininko sukeltą žalą kompensuotų jo privalomasis civilinės atsakomybės draudimas. Tačiau praktika rodo, kad atsakomybės už sukeltą nuostolį neretas vairuotojas bando išvengti“, - teigia R. Bieliauskas.
Pasak draudiko atstovo, šalia gyvenamųjų namų esančiose ankštose automobilių stovėjimo aikštelėse pasitaiko ir daugiau smulkių, tačiau gana sudėtingų eismo įvykių situacijų. „Nutinka ir taip, kad viena judanti transporto priemonė kliudo kitą judančią. Tokiu atveju, būtina įvertinti, kaip vairuotojai laikėsi stovėjimo aikštelėse galiojančių taisyklių. Čia, prieš pradedant judėti, būtina duoti kelią jau judančiai transporto priemonei, taip pat laikytis dešinės rankos taisyklės, saugaus atstumo, o kai prasilenkti su kitu vairuotoju sunku - stabtelėti tam, kurio pusėje yra kliūtis. Dar vienas svarbus aspektas - jei eismo įvykis nutiko vienam iš vairuotojų važiavus atbuline eiga, pastarasis ir bus laikomas kaltininku“, - tikina R. Bieliauskas.
Pranešti apie sukeltą nuostolį - būtina
Specialistas primena: kliudžius kitą automobilį, privaloma rasti pastarojo savininką ir su juo užpildyti eismo įvykio deklaraciją. „Nepavykus nustatyti, kam priklauso turtas, reikėtų kviesti policiją. Tikrai nepatariama savarankiškai vertinti žalos dydžio arba net nuspręsti, jog apgadinimas menkas ir savininko ieškoti neverta. Palikus įbrėžtą ar įlenktą svetimą automobilį, policija tokį veiksmą gali įvertinti kaip pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, o tai neretai baigiasi administracine atsakomybe“, - perspėja R. Bieliauskas.
Ne vieną klausimą vairuotojams kelia situacijos, kai stovėjimo aikštelėje kliudoma netvarkingai pastatyta transporto priemonė. Visgi draudiko atstovas pabrėžia - kad ir kaip pastatytas automobilis, jį įbrėžęs ar įlenkęs vairuotojas dažniausiai yra atsakingas už eismo įvykį. Tačiau atsakomybės neišvengs ir nukentėjusios transporto priemonės savininkas - jis privalės atsakyti už automobilio statymo taisyklių pažeidimus.
Draudiko atstovas pažymi - kartais stovėjimo aikštelėse automobilius kliudo ne tik transporto priemonės, bet ir jomis gabenami atsikišę kroviniai. Jais įbrėžus ar įlenkus stovintį automobilį, toks incidentas taip pat laikomas eismo įvykiu, tad jo žalą padengia privalomasis vairuotojo civilinės atsakomybės draudimas. „Visgi, jei transporto priemonę apgadina iš kito, krovinį atgabenusio automobilio nešamas krovinys, vairuotojo civilinės atsakomybės draudimas nebegalioja, o nukentėjusysis turi teisę iš kaltininko reikalauti žalos atlyginimo. Nukentėjusiajam tokiu atveju paranku naudotis kasko draudimu. Jis pasiteisina tuo, kad nustačius įvykio kaltininką, turto savininkui nereikia mokėti besąlyginės išskaitos, nes draudimo bendrovė visą sumą išsireikalauja iš žalos sukėlėjo“, - teigia R. Bieliauskas.
Sudėtingos situacijos ir jų sprendimai
Daugiabučių kiemai žiemos mėnesiais didmiesčių vairuotojams tampa vairavimo įgūdžių ir dėmesingumo išbandymų vieta. Gyventojai prigrūstuose kiemuose susiduria su nenuvalytu sniegu, slidžia kelio danga ar nepatogiomis automobilių statymo sąlygomis. Draudikų duomenys rodo, kad šiose vietose daugiausia eismo nelaimių registruojama šaltuoju metu.
„Daugiabučių kiemuose eismo situacija dažnai būna sudėtinga dėl ribotos erdvės ir netvarkingo transporto priemonių statymo. Net ir esant nedideliam greičiui, šiose vietose įvyksta daug smulkių avarijų dėl netinkamo manevravimo ar riboto matomumo. Daugiabučio kieme padarius žalą kaimyno automobiliui, draudikas pataria nedelsiant rasti apgadintos transporto priemonės savininką ir prisipažinti apie įvykį, drauge užpildyti eismo įvykio deklaraciją bei apie tai pranešti draudikams. Taip pat negalima palikti raštelio už valytuvų ar kitoje vietoje, pranešant apie eismo nelaimę. Dažnai gyventojai pagalbos prašo ir kitų asmenų, kad sutikę nukentėjusįjį kaimyną informuotų jį apie patirtą eismo įvykį”, - pasakoja draudimo atstovai.
Tokia elgsena, pasak draudiko, yra klaidinga, nes iš įvykio vietos pasišalinti yra neteisėta. „Jei kaimyno rasti nepavyksta ar nežinote, kam priklauso automobilis, kurį apgadinote, reikėtų skambinti policijai. Paskambinus 112 privalu pranešti apie eismo nelaimę ir laikytis policijos nurodymų. Įvykdžius policijos nurodymus, dažnu atveju leidžiama pasišalinti iš eismo įvykio vietos, o deklaracija yra užpildoma tuomet, kai pavyksta susisiekti su nukentėjusios transporto priemonės savininku”, - kalba draudimo atstovai.
Draudiko teigimu, jei vairuotojas, apgadinęs kaimyno automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalina pats, jis tampa Kelių eismo taisyklių ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymo pažeidėju. Pasak draudiko atstovų, tokiais atvejais vairuojantis asmuo gali sulaukti ne tik baudos, bet ir prievolės atlyginti kaimynui padarytą žalą. „Net jei su kaimynu puikiai sutariate ir esate tikri, kad padėtį pavyks išspręsti taikiai, jūs nežinote, ar eismo nelaimės neužfiksavo jos liudytojai, kurie, jums pasišalinus, galėjo kreiptis į policiją ir apie eismo įvykį pranešti pareigūnams. Tokiais atvejais eismo įvykį padariusio vairuotojo ketinimai grįžti ir susitarti su kaimynu taip pat yra bereikšmiai“, - sako draudiko atstovai.
Jis pabrėžia, kad kieme padarius eismo įvykį galimi tik du teisingi scenarijai: pasikviesti kaimyną ir kartu užpildyti eismo įvykio deklaraciją, o jei kaimyno nėra - skambinti 112 ir apie įvykį pranešti policijai. „Jokių kitų išlygų negali būti, kitokia elgsena jau yra pažeidimas. Draudikas atkreipia dėmesį, kad kiemuose nutinkantiems eismo įvykiams yra būdingas ir sezoniškumas. „Vasarą daugiabučių kiemai yra tuštesni, todėl eismo nelaimių juose įvyksta mažiau. Daug jų - rudens pradžioje, kai visi po vasaros sugrįžta namo, tačiau daugiausia tokių eismo įvykių registruojama žiemą, kai kiemuose yra sniego, kelio danga - apledėjusi, o matomumas - prastesnis“, - pasakoja draudiko atstovai.
Kiemuose dažniausiai nutinka smulkūs eismo įvykiai: draudikai dažniau fiksuoja nedidelius įlenkimus, šonų apibraižymus, žibintų dūžius, veidrodėlių nulenkimus ar buferių suskaldymus. „Pastarosiomis savaitėmis aplink daugiabučius eismo nelaimės dažniau nutinka dėl to, kad vairuotojai neįvertina slidžios kelio dangos. Žiemos metu jie iš kiemų išvažiuoja apledėjusiais langais, nuo parkavimo daviklių ir automobilio kameros nenuvalytu sniegu, o tokios situacijos, kai tinkamai nepasirūpinama aplinkos matomumu, baigiasi eismo įvykiais“, - kalba draudiko atstovai.
Regitros pratimai. Parkavimas. Statmenai šaligatviui galu
Ką daryti, jei automobilis nukenčia nuo gamtos stichijų?
Kasmet Lietuvoje vasaros - vis audringesnės. Karščio bangas palydi smarkios audros, vasaros mėnesiais dėl krušos kiemus ir gatves nukloja „sniegas“ - tai krušos ledukai. Kartais jie būna net teniso ar golfo kamuoliuko dydžio ir krisdami iš dangaus apgadina ne tik gėlynus ir daržus, bet ir automobilius ar kitą turtą.
Ką daryti, jei kaip įprasta palikę savo automobilį kieme, ryte radote jį suvarpytą krušos? Ar gali padėti draudimas? Jei savo transporto priemonę draudžiate tik privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu - deja, remonto kaštus teks padengti savo lėšomis. Draudimas atlygins šiuos nuostolius, jei savo automobilį esate apdraudę kasko draudimu.
Šis draudimas atlygina nuostolius, kai apdraustas automobilis yra apgadinamas dėl bet kokių staiga ir netikėtai įvykusių veiksnių. Staiga iš dangaus pasipylusi kruša - būtent toks netikėtai įvykęs gamtos reiškinys, dažnu atveju paliekantis įlenkimus automobilių kėbuluose.
Ekspertai pataria artėjant audrai nestatyti automobilių po medžiais, nes lūžtančios šakos ar virstantys medžiai gali juos apgadinti. Taip pat krušos padarinių išvengsite, jei automobilį laikysite garaže ar po stogine. Žinoma, ne visuomet tai įmanoma numatyti, todėl nuo visų netikėtų įvykių jus apsaugos kasko draudimas.
Tyčiniai sugadinimai ir prevencija
Pasak draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko, daugiausia smulkių automobilių apgadinimų nutinka netyčia - net ir atsargiausi vairuotojai kartais pridaro žalos. Dažniausiai smulkūs automobilio apgadinimai įvyksta manevruojant siaurose aikštelėse, daugiabučių kiemuose ar tiesiog lipant iš automobilio. „Visgi, tai ir savotiška meškos paslauga vairuotojams - kartais, nesant ryškių apgadinimų, įvykio kaltininkai nusprendžia, kad apie incidentą pranešti nebūtina ir pasišalina iš įvykio vietos arba palieka raštelį su savo kontaktais. Neva, nukentėjusysis pats susisieks. Tai - didelė klaida, galinti ne tik gerokai patuštinti kišenę - užtraukti baudą nuo 600 iki 1100 eurų, bet ir pasibaigti teisės vairuoti atėmimu nuo 1 iki 3 metų“, - perspėja R. Bieliauskas.
Ekspertas primena, kad pirmas žingsnis, kurį reikėtų atlikti apgadinus kitą transporto priemonę - apie tai pranešti apgadinto automobilio savininkui bei kartu užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Policiją reikėtų kviesti ir tuo atveju, jei savo automobilį randate apgadintą, o kaltininko - nėra.
„Žinoma, yra daugybė atvejų, kai kaltininko surasti nepavyksta. Tokius atvejus, kai automobiliams žala padaroma tyčia, klientai registruoja retai - vos keletą per metus. „Tyčiniai apgadinimai dažniausiai pasitaiko daugiabučių kiemuose ir įvyksta dėl nesutarimų tarp kaimynų ar tariamai ne vietoje pastatyto automobilio. Pavyzdžiui, koks nors gyventojas mano, kad tam tikra automobilio stovėjimo vieta priklauso tik jam, ir nusprendžia „pamokyti“ toje vietoje stovinčios transporto priemonės vairuotoją. Visais atvejais, kai yra įtariama, kad automobilis buvo apgadintas tyčia, primygtinai rekomenduojame kreiptis į policiją, kad ši pradėtų tyrimą ir nustatytų tyčinio apgadinimo kaltininką“, - kalba R. Bieliauskas.
Jis taip pat primena, kad daugumą tokių situacijų galima išspręsti joms dar „neįkaitus“ taip, kad kaimynai gadintų vieni kitų turtą. Atėjus antrajam karantinui ir žmonėms daugiau laiko leidžiant namuose, pastebimas ir padidėjęs automobilių apgadinimų skaičius daugiabučių kiemuose, rašoma pranešime spaudai. Tai, kad stovėjimo aikštelės prigrūstos automobilių, sukelia įvairių problemų: žmonės ir patys netyčia apgadina savo ar kaimynų transporto priemonę arba randa ją apgadintą. Negana to, pasitaiko ir tyčinių sugadinimų dėl ne vietoje paliktos transporto priemonės.
„Jau ir dabar pastebime tokių žalų augimą. Dažniausiai tai būna ant automobilių šonų, ypač durelių, apgadinimai, kurie įvyksta atidarant šalia esančio automobilio dureles. Taip pat dažnai pasitaiko nedidelių įbrėžimų ant automobilio bamperių bei šonų, atsiradusių šalia neapdairiai statant kitą transporto priemonę arba pastarajai išvažiuojant iš greta esančios vietos“, - sako draudiko atstovas.
Tokių nutikimų, kuomet apgadinami automobiliai, dažniausiai nutinka dėl to, kad trūksta erdvės tvarkingai jiems sustatyti, o kartais pritrūksta ir vairuotojo įgūdžių. Pastačius automobilį, draudiko atstovas pataria pirmiausia įvertinti, ar pakankamai vietos palikote kitiems automobiliams išvažiuoti ar pravažiuoti. „Visiems yra tekę pastebėti, kad ne vietoje pastatytų automobilių stiklų valytuvai būna tyčia pakelti. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet valytuvai būna nulaužti ar priekinis stiklas įskeltas. Tai gali būti padaryta ir iš pykčio, siekiant sukelti nuostolių, ir netyčia, kai, bandant pamokyti nedrausmingą automobilio vairuotoją ir keliant valytuvą, jis nulūžta arba išsprūsta iš rankų ir įskelia stiklą“, - sako draudiko atstovas.
„Taip pat nestatykite savo automobilio svetimoje stovėjimo vietoje. Pasidomėkite, gal savo vietą išnuomoja kaimynai, o galbūt kur nors netoli galite išsinuomoti visą garažą. Tuo atveju, kuomet statydami automobilį daugiabučių kieme ar gatvėje netyčia apgadinote svetimą automobilį, draudiko atstovas pataria pirmiausia pamėginti nusiraminti ir įvertinti situaciją. Vis tik gali pasitaikyti situacijų, kuomet automobilio savininko nesulauksite. Kitas atvejis, kuomet jūs patys randate apgadintą savo automobilį, tačiau šalia nėra nei įvykio kaltininko, nei palikto raštelio su kaltininko kontaktais. Tuomet draudiko atstovas pataria nedelsiant kreiptis į policiją. „Radus apgadintą automobilį patariama ir patiems užfiksuoti nuostolius - aiškiai nufotografuoti įbrėžimus ar įlenkimus.