Automobilių tarša yra viena iš pagrindinių problemų, kuri prisideda prie aplinkos degradacijos ir klimato kaitos. Kiekvieną dieną pasaulyje milijonai automobilių išmeta į atmosferą didelius kiekius anglies dioksido (CO2), azoto oksidų (NOx), smulkiųjų kietųjų dalelių ir kitų kenksmingų cheminių junginių. Transportas - vienas didžiausių oro taršos šaltinių Lietuvoje. Ši problema ypač opi didžiuosiuose šalies miestuose.
Pagrindiniai teršalai iš automobilių išmetamųjų dujų yra anglies dioksidas, azoto oksidai, angliavandeniliai ir smulkiosios kietosios dalelės (PM10 ir PM2.5). Iš jų didžiausią dėmesį patraukia CO2, nes šis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis tiesiogiai prisideda prie globalinio atšilimo. O būtent automobiliai ir kitos transporto priemonės yra viena pagrindinių CO2 emisijų šaltinių. Kiti kenksmingi teršalai, tokie kaip azoto oksidai ir smulkiosios dalelės - turi tiesioginę įtaką žmonių sveikatai. Jie gali sukelti kvėpavimo takų ligas, tokias kaip astma ar bronchitas, taip pat padidinti riziką širdies ir kraujagyslių ligoms. Miestuose, kur automobilių srautas didelis - oro tarša tampa rimta visuomenės sveikatos problema.
Su laiku - aplinka tampa vis mažiau draugiška žmogui, nes auganti transporto priemonių tarša stipriai veikia tiek orą, tiek vandenį ir dirvožemį. Automobilių naudojamas iškastinis kuras išskiria didelius kiekius teršalų, kurie ne tik blogina oro kokybę, bet ir sukelia aplinkos rūgštėjimą. Vienas iš pagrindinių šios problemos veiksnių yra išmetami azoto oksidai ir sieros dioksidai, kurie atmosferoje susijungia su vandens garais, taip sudarydami rūgštų lietų. Vandens telkinių užterštumas daro didelį neigiamą poveikį visoms gyvūnų ir augalų rūšims, kurios priklauso nuo švaraus vandens šaltinių. Pavyzdžiui, žuvys ir kiti vandens organizmai, jautrūs pH pokyčiams, tad gali pradėti nykti būtent dėl rūgštingumo padidėjimo. Tai turi grandininį poveikį visai ekosistemai, nes mažėjant vienų rūšių - gali sutrikti maisto grandinės balansas, o tai ilgainiui paveikia ir kitus gyvūnus bei augalus.
Dirvožemio degradacija taip pat yra rimta problema, kurią sukelia automobilių tarša. Rūgštėjantis dirvožemis praranda savo derlingumą, mažėja jo gebėjimas išlaikyti maistines medžiagas, reikalingas augalams. Natūralu, jog tai lemia žemės ūkio produktyvumo mažėjimą, o tai - gali turėti neigiamą poveikį maisto tiekimui ir ekonomikai. Galiausiai, ilgalaikis aplinkos rūgštėjimas neigiamai veikia ne tik natūralias ekosistemas, bet ir žmonių gyvenamąją aplinką, pirmiausia - sukeldamas žalą infrastruktūrai. Rūgštus lietus gali ardyti pastatų medžiagas, metalines konstrukcijas, tiltus ir kitus statinius. Būtent dėl to didėja priežiūros ir remonto išlaidos.
Dar vienas ne mažiau svarbus aspektas yra transporto priemonių triukšmo tarša. Automobiliai, ypač didmiesčiuose, sukelia nuolatinį triukšmą, kuris ne tik blogina gyvenimo kokybę, bet ir gali paveikti žmonių sveikatą. Pirmiausia - sukeldamas stresą, nemigą, o tuo pačiu ir net širdies problemas.
Atsižvelgiant į šią didelę žalą aplinkai - šiuolaikinės visuomenės deda vis daugiau pastangų mažinti automobilių taršą. Vyriausybės skatina elektrinių ir hibridinių transporto priemonių naudojimą, plėtoja viešojo transporto infrastruktūrą ir didina investicijas į dviračių takus bei pėsčiųjų zonas.
Nauji reikalavimai ir kontrolė
Nuo 2024 m. sausio Aplinkos apsaugos departamentas įgaliotas keliuose tikrinti automobilių taršą. Iki pakeitimų atliekant tokias patikras privalėjo dalyvauti policijos pareigūnai ir Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai. Teršalų koncentracijų matavimas bus atliekamas pačioje transporto priemonės dujų išmetimo sistemoje (į išmetimo vamzdį įkišus dujų analizatoriaus zondą). Nustačius, kad transporto priemonės išmetamųjų dujų kiekis viršija ribines vertes arba esant bet kokiam skysčio (pvz. tepalų, kuro) nuotėkiui dėl kurio gali būti padaryta žala aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, bus naikinamas privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumento galiojimas ir transporto priemonė nebegalės dalyvauti eisme.
Vairuotojai privalo sustoti, jei juos stabdo uniformuotas Aplinkos apsaugos departamento pareigūnas. Nepaklusus šiam reikalavimui numatyta galima bauda nuo 850 iki 1200 eurų.
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos duomenimis, 2022 m. apie 10% transporto priemonių, t. y. apie 78 tūkst. transporto priemonių, kažkurį laiką iki techninės apžiūros buvo eksploatuojamos ir dalyvavo viešajame eisme.
Alternatyvūs sprendimai ir ateities perspektyvos
Automobilių tarša šiuo metu yra viena didžiausių aplinkosaugos problemų, kurios poveikis jaučiamas visame pasaulyje. Atsižvelgiant į didėjantį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, klimato pokyčius ir augančią oro taršą miestuose, tampa aišku, kad tradiciniai transporto sprendimai nebėra tvarūs. Ateityje laukia reikšmingi pokyčiai, kurių tikslas yra sumažinti automobilių taršą ir apsaugoti planetą nuo tolesnio aplinkos degradavimo.
Kelių transportui tenka 75 proc. anglies dvideginio (CO2) emisijos, kurią į aplinką išmeta transporto pramonė (lėktuvai - 10 proc.), ir sukuria 21 proc. bendro transporto pramonės poveikio. Pastaraisiais metais gatvėse atsiranda vis daugiau elektra varomų transporto priemonių. Ir tai nestebina, nes klimato kaita skatina šalių vyriausybes ieškoti sprendimų, kaip sumažinti poveikį aplinkai.
Elektromobiliai šiuo metu vertinami kaip vienas iš svarbiausių sprendimų mažinant transporto išmetamųjų teršalų kiekį. Jų populiarumas sparčiai auga, nes jie nenaudoja iškastinio kuro, todėl neteršia oro azoto oksidais, kietosiomis dalelėmis ar anglies dvideginiu (CO2), kurie prisideda prie klimato kaitos ir sveikatos problemų. Be to, elektromobiliai yra žymiai efektyvesni energijos panaudojimo atžvilgiu, todėl ilgalaikėje perspektyvoje jie gali būti ekonomiškesni.
Visgi, elektromobiliai sulaukia bene daugiausiai kritikos dėl to, kad jų gamybai reikia 1,5 karto daugiau energijos nei įprastiems automobiliams pagaminti. Visgi, prieš darant išvadas svarbu įvertinti visą elektrinės transporto priemonės gyvavimo ciklą ir bendrą išmetamų teršalų kiekį per visą jos eksploatavimo laiką. Elektromobilių ličio jonų baterijoms pagaminti reikia daug retų iškastinių žaliavų, kaip litis, nikelis ir kobaltas, kurias iškasus būtina rafinuoti ir tik tada panaudoti baterijų gamyboje. Šis procesas dėl vandens, šilumos ir sterilių sąlygų reikalauja itin daug energijos. Tokiose šalyse kaip Kinija, Japonija ir Pietų Korėja, kur gaminama didelė baterijų dalis, elektros energijos gamyba labai priklauso nuo anglies, o tai padidina išmetamų CO2 dujų kiekį baterijų gamyboje. Naujausia IVL Švedijos aplinkos tyrimų instituto ataskaita parodė, kad gamyboje vienos ličio jonų baterijos kilovatvalandė išmeta vidutiniškai nuo 61 iki 106 kilogramų CO2 ekvivalentų. Išmetamųjų teršalų kiekis priklauso dar ir nuo to, kokioje šalyje elektrinė transporto priemonė naudojama ir įkraunama.
Vis dėlto, elektrinės transporto priemonės eksploatacijos pabaiga turi mažiausią poveikį bendrai išmetamai emisijai. Maža to, atsiranda gerų galimybių sumažinti poveikį klimatui. Pirma, naudotų baterijų metalų perdirbimas mažina naujų žaliavų poreikį. Didžiausio pasaulyje aplinkosauginio tinklo „Friends of the Earth Europe“ duomenimis, Europos rinkoje surenkama tik 5 proc. baterijų. Tačiau vis labiau populiarėjančios elektrinės transporto priemonės ir naujos technologijos, skirtos geriau pakartotinai naudoti ir perdirbti baterijas bei automobilių komponentus, gali padėti sumažinti naujų žaliavų gavybos poveikį aplinkai.
Vandenilio kuro elementų technologija yra kita potenciali alternatyva, kuri gali tapti svarbia transporto ateities dalimi. Vandenilio varomi automobiliai skleidžia tik vandens garus, o jų kuro bakus galima užpildyti žymiai greičiau nei įkrauti elektromobilių baterijas.
Kita svarbi kryptis yra miestų infrastruktūros pertvarka ir darnaus transporto plėtra. Viešojo transporto modernizavimas, dviračių takų plėtra ir vaikščiojimui tinkamos zonos yra būtinos siekiant sumažinti transporto keliamą taršą.
Teisinė bazė ir tikslai
Oro taršos miestuose mažinimas yra vienas iš Europos Sąjungos prioritetų. Praėjusių metų pabaigoje Europos komisija priėmė nutarimą, kad nauji automobiliai Europos Sąjungoje 2030 metais anglies dioksido į aplinką galės išmesti 37,5 proc. mažiau nei 2021-aisiais. Lengvųjų krovininių automobilių anglies dvideginio emisija iki 2030 metų turi būti sumažinta 31 proc. Tarpiniam tikslui - taršos sumažimui 15 proc. Lietuvos Aplinkos ministerija šiemet patvirtino taršos mažinimo planą.
Specialistai apibrėžia, kad taršus automobilis yra toks, kurio CO2 viršija 130 g/km ribą. Vidaus degimo varikliu varoma transporto priemonė yra taršos šaltinis, per išmetimo sistemą su deginiais į aplinką išmetantis nuodingąsias medžiagas: anglies monoksidą (CO); nesudegusius angliavandenilius (CH); azoto oksidus (NOx); kietąsias daleles. Transporto priemonių gamintojai turi užtikrinti, kad vidaus degimo varikliai į aplinką išmestų kuo mažiau nuodingųjų medžiagų. Didelė išmetamosiose dujose nuodingųjų medžiagų koncentracija lemia didesnes degalų sąnaudas ir teršia aplinką.
| Priemonė | Veikimo principas |
|---|---|
| Katalizatoriai | Nuodingųjų medžiagų kiekis (CO, CH, NOx) sumažinamas papildoma chemine reakcija, kuri vyksta katalizatoriuje. |
Aplinkos poveikis žmogaus sveikatai
tags: #ka #gauni #kai #apdraudi #automobili