Automobilių pramonėje, ypač Europos rinkoje, pastaraisiais dešimtmečiais pastebima aiški tendencija mažinti variklių darbinį tūrį ir kartu siekti mažesnių degalų sąnaudų bei taršos. Ši tendencija ypač ryški stebint pastarojo dešimtmečio pokyčius. Prancūzijos automobilių gamintojai, siekdami atitikti griežtėjančius Europos Sąjungos ir nacionalinės vyriausybės mokesčių bei taršos reikalavimus, buvo priversti kurti mažesnius, taupesnius variklius. Tai paskatino automobilių gamintojus kurti variklius, kurių darbinis tūris kartais būdavo mažesnis už įprastą pieno pakelį.
Nauja pradžia: 0,9 litro ir 1,2 litro TCe varikliai
2012 metais „Renault“ oficialiai pristatė ilgai lauktą, vos 0,9 litro darbinio tūrio, trijų cilindrų benzininį variklį, kuriam buvo pavesta pakeisti iki tol naudotus motorus, kurių darbinis tūris siekdavo 1,4 litro. Žvelgiant į šio variklio konstrukciją, „Renault-Nissan“ inžinieriai pasitelkė keletą sumanių sprendimų. Variklį kūrę inžinieriai pasirūpino, jog visos judančios dalys, paskirstymo grandinė, kumštelinis velenas ir kitos, pasižymėtų itin maža trintimi. Variklis taip pat buvo aprūpintas elektronikos valdomu alyvos siurbliu, kuris, priklausomai nuo važiavimo sąlygų, gali akimirksniu keisti alyvos slėgį. Inžinieriai taip pat optimizavo oro srauto pasiskirstymą cilindro viduje. Tai buvo vienas svarbiausių veiksnių, leidusių 0,9 litro motorui atitikti „Euro“ taršos reikalavimus. 90 arklio galių ir 135 Nm sukimo momentą išvystęs variklis, teoriškai, pasižymėjo 25 procentais mažesnėmis CO2 emisijomis ir mažesnėmis kuro sąnaudomis nei analogiškos galios atmosferiniai analogai, kurių „Renault“ privalėjo atsisakyti. Vis dėlto, realybėje naujasis „TCe“ motoras neprilygo analogiškam „Ford EcoBoost“ agregatui, kuris buvo gerokai gyvesnis, dinamiškesnis ir reikalavo mažiau kuro 100 kilometrų. Jeigu „TCe“ mieste pareikalaudavo maždaug 8 litrų benzino, tai analogiškas „Ford“ motoras sugebėdavo išsiversti su 5 ar 6 litrais.
Praėjus vieneriems metams nuo 0,9 litro variklio pasirodymo, „Renault“ pademonstravo didesnį ir pajėgesnį - 1,2 litro agregatą, kuris buvo sukurtas pasinaudojus mažojo varikliuko pagrindu. Cilindro skersmuo ir stūmoklio eiga buvo identiška, tačiau didžiausi skirtumai slypėjo cilindrų galvutėje, kuri nebuvo perimta iš 0,9 litro variklio. Jis taip pat turėjo tiesioginę įpurškimo sistemą, didesnį suspaudimo laipsnį, naujo dizaino stūmoklius. Keturių cilindrų variklis, priklausomai nuo pasirinktos versijos, išvystė 115, 120 arba 130 arklio galių. Didesnis ir pajėgesnis - 1,2 litro „TCe“, visuomet buvo puiki alternatyva tiems, kas norėdavo turėti šiek tiek daugiau dinamikos ir pajėgumų susidoroti su didesne automobilio mase, ir iš dalies, jis savo darbą atlikdavo puikiai. Be to, jis buvo stebėtinai ištvermingas ir nereikalaujantis labai didelių išlaidų priežiūrai.
Originalus 1,2 litro TCe (D4Ft) vs. Modernizuotas įpėdinis (H5Ft)
Originalus 1,2 litro „TCe“ motoras (gamintas nuo 2007 iki 2014 metų), geriau žinomas kaip „D4Ft“, reikalauja paskirstymo diržą keisti kas 120 000 kilometrų ir vožtuvų reguliavimo procedūros, kad varikliu būtų galima džiaugtis ilgai ir laimingai. Daugiau papildomos priežiūros jis nereikalavo. Tuo tarpu modernizuotas įpėdinis - „H5Ft“ arba „HR12DDT“ - kėlė didžiulį galvos skausmą „Dacia“, „Nissan“ ir „Renault“ vairuotojams. Trumpos kelionės - nėra pats mėgstamiausias šio variklio žanras. Nesudegusios kuro liekanos dėl kondensacijos gali nusėsti ant cilindro sienelių ir kartu su alyva pro tarpą tarp stūmoklio ir cilindro patekti į alyvos karterį ir atskiesti jame esančią alyvą. Šios problemos pasekmė - susidėvėję stūmoklio žiedai. Ši problema, kartu su gamintojo rekomenduojamu alyvos keitimo intervalu, siekiančiu 30 000 kilometrų, variklį vedė link ankstyvo susidėvėjimo. Net ir pati geriausia alyva pasaulyje vertingas savybes praranda po maždaug 20 000 kilometrų, tad tik galima įsivaizduoti kas lieka iš alyvos po 30 000 kilometrų.
„Renault“ norėdama išspręsti šią problemą, pakoregavo tam tikrų sistemų darbą, kurios turėjo užtikrinti, jog variklis darbinę temperatūrą pasiektų gerokai greičiau ir efektyviau. Taip pat buvo atsižvelgta į vartotojų nusiskundimus dėl per didelio alyvos suvartojimo ir paskirstymo grandinės įtempėjo.
Ko tikėtis iš mažo darbinio tūrio variklių?
Modernūs varikliai reikalauja truputėlį daugiau dėmesio negu prieš 30 metų gaminti analogai. Tad iškart teks išmokti naują šių variklių eksploatavimo mantrą. Visų pirma - venkite trumpų kelionių. Visų antra - visuomet leiskite varikliui pasiekti darbinę temperatūrą, ir visų trečia - šaltuoju metu laiku užveskite variklį ir leiskite jam prasidirbti bent 30 sekundžių. Šie trys veiksniai yra svarbūs bet kokiam vidaus degimo varikliui, bet šie veiksmai ypatingai svarbūs moderniam mažo tūrio agregatui. Taip pat rekomenduojama variklio alyvą keisti kas 10 000 - 15 000 kilometrų arba kas vienerius metus, ir šaltuoju metų laiku nenaudokite „Eco“ važiavimo režimo, kuris prailgina trukmę, kol variklis pasieks darbinę temperatūrą.
Jeigu laikysitės visų šių taisyklių, galbūt tapsite vienu iš tų, kuris su „TCe“ motoru sugebės pasiekti 400 000 ar 500 000 kilometrų ribą. Tačiau jeigu planuojate rinktis mažą „Renault“ automobilį su „TCe“ varikliu, rekomenduojame rinktis 1,2 litro (D4Ft) arba 0,9 litro (H4Bt) variklius, kurie sugebėjo įrodyti, jog yra pakankamai patvarūs. Be to, abudu varikliai „draugauja“ su dujų įranga, o tai galėtų būti papildoma motyvacija norintiems sumažinti išlaidas degalams dar labiau.
Kiti patikimi benzininiai varikliai
Nors straipsnis orientuotas į Renault 1.4L benzinininius variklius, verta paminėti ir kitus patikimus agregatus, kurie dažnai minimi kaip ilgaamžiai:
- Renault koncerno 1,6 l K4M ir 2,0 l F4R: Šie varikliai pasižymi paprasta konstrukcija, ketaus cilindrų bloku, nedideliu suspaudimo laipsniu ir hidrokompensatoriais. Gerai prižiūrimi gali nuvažiuoti iki pusės milijono kilometrų.
- Hyundai/Kia G4FA/G4FC (1,4 l ir 1,6 l): Šie varikliai, nors ir turi aliumininį cilindrų bloką, gali atlaikyti iki 500 000 km, jei yra tinkamai prižiūrimi. Reikia periodiškai keisti paskirstymo grandinę ir reguliuoti vožtuvus.
- Volkswagen 1,6 MPI (GSE): Aštuonių vožtuvų variklis su hidrokompensatoriais ir patvaria paskirstymo diržo pavara, tiesioginis legendinio AKL variklio palikuonis.
- Honda R20A (2,0 l): Aliumininis cilindrų blokas, grandininė pavara ir i-VTEC sistema leidžia šiam atmosferiniam varikliui pasiekti beveik 500 000 km tarnavimo laiką.
- Toyota 2AR-FE (2,5 l): Aliumininis cilindrų blokas, grandinine velenėlių pavara. Patikimas variklis, montuojamas į RAV4, Camry.
- Peugeot/Citroën TU5JP4 (1,6 l): Ketaus cilindrų blokas, paskirstymo diržo pavara ir hidrauliniai vožtuvų tarpų kompensatoriai. Paprasti techniniai sprendimai ir žemas suspaudimo laipsnis lėmė jo patikimumą.
Renault Modus ir jo varikliai
Renault Modus yra mini vienatūris, gaminamas ant Clio platformos ir dalijasi daugelį variklių su Clio. Ši platforma taip pat naudojama automobiliuose Nissan Micra ir Nissan Note. Automobilis yra mažesnis už Renault Scenic, tačiau praktiškas ir patogus. 2008 metais pristatyta prailginta versija - Grand Modus - turi didesnį bagažo skyrių. Modus buvo įvertintas pilnomis 5 EuroNCAP žvaigždutėmis saugumo srityje ir turi daugybę saugos elementų bei modernių funkcijų, tokių kaip automatiniai priekiniai žibintai ir valytuvai.
Bendros tendencijos ir patarimai
Mažo darbinio tūrio variklių problema slypi tame, kad nors jie pasižymi mažesnėmis degalų sąnaudomis ir tarša laboratorinėmis sąlygomis (NEDC), realiomis sąlygomis (WLTP) jie dažnai dirba didesnėmis apkrovomis ir gali parodyti blogesnius rezultatus. Dėl šios priežasties daugelis gamintojų, įskaitant Renault, atsisako pačių mažiausių variklių ir koncentruojasi ties labiau pasiteisinusių didesnių agregatų tobulinimu.
Perkant naudotą automobilį, ypač su mažo tūrio turbobenzininiu varikliu, svarbu atkreipti dėmesį į automobilio istoriją ir priežiūrą. Dažnai gamintojai, siekdami atitikti taršos standartus, aukojo variklių ilgaamžiškumą, orientuodamiesi į garantinį laikotarpį.
ĮKALINTAS ŽUDIKO NAMUOSE... AR PAVYKS PABĖGTI? | !basement
Jei svarstote apie Renault automobilį su 1.2 TCe varikliu, atkreipkite dėmesį į jo istoriją: ankstesni 1.2 TCe (D4Ft) varikliai pasižymėjo didesniu patvarumu nei vėlesni modernizuoti variantai (H5Ft). Visada rekomenduojama rinktis patikrintus ir gerai prižiūrėtus variklius, o alyvą keisti dažniau nei nurodo gamintojas (rekomenduojama kas 10 000 - 15 000 km arba kartą per metus).