Dėl iki šiol paklusnaus buvusio jūsų draugo kaprizų kalta žiema ir jos palydovai: sniegas, plikledis ir pliurza. Ji visada ateina staiga ir neišvengiamai. Jei neapsigyvenote prie pusiaujo, verčiau iš anksto pamąstykite, kaip pasirengti įvairiausiems netikėtumams, tykantiems apsnigtose ir apledėjusiose gatvėse.
Galbūt patyrusiems vairuotojams mūsų patarimai pasirodys nuvalkioti. Kiekvienas kažkada pirmą kartą sėdo prie vairo ir nustebo pamatęs, kad automobilis važiuoja visiškai ne ten, kur pasukti ratai. Neturėkite tuščių iliuzijų, kad paskutinėmis žiemomis mieste palyginus sausa ir švaru. Tikrai, klimato atšilimas turi įtakos: vasarines padangas į žiemines galima keisti paskutinę dieną, o nenuilstama kova su pusnimis daugumai vairuotojų negresia. Beje, kelininkai, kuriuos vairuotojai nuolat keiksnoja, sningant į gatves išleidžia gausią ir įvairiaspalvę valytuvų, krautuvų ir smėlio barstytuvų armiją. Galiausiai, savo darbą atlieka ir ledą tirpdantys reagentai.
Patartume, atsiradus plikledžiui, pirmas dvi dienas nejudinti automobilio, net jei jau uždėjote žiemines padangas. Tokiomis dienomis kamščiuose, susidariusiuose dėl buksuojančių sunkvežimių ir, nespėjusių suvokti, kad jau atėjo žiema, vairuotojų, sugaišite lygiai tiek pat laiko, kiek eidami.
Vairavimas žiemą - tai labai specifinių įgūdžių rinkinys. Net patyrę vairuotojai, iškritus pirmam sniegui ir pasirodžius plikledžiui, surengia sau savotišką apšilimą. Jie vakare važiuoja į tuščią aikštelę, tikrina, ar lygi kelio danga, ir susikuria daug mažyčių šoninių slydimų, priversdami savo kūną prisiminti pernykščius pojūčius. Nesudėtingi ir reikalingi pratimai vairavimo išvakarėse sutrumpins jūsų reakcijos laiką, greičiau suprasite, kad jau žiema. Penki šeši kartai padės įgyti nesudėtingų šoninių slydimų įveikimo įgūdžių. Tik jokių lakstymų. Dvidešimties kilometrų per valandą visiškai pakanka.
Sukurti priekiniais ar užpakaliniais varomų mašinų šoninį slydimą nesudėtinga: tereikia susukti vairą, spausti akseleratorių ir... Mašina jau slysta. Kaip tai nutraukti?
Klasikinėmis sąlygomis reikia atleisti akseleratorių ir staigiai pasukti vairą į šoninio slydimo pusę. Vairuojant priekiniais ratais varomas mašinas užteks sumažinti apsukas. Jei greitis nebuvo per daug didelis, šoninis slydimas baigsis. Be to, mašinų, kurių priekiniai ratai varomieji, priekinės dalies konstrukcija geresnė, nes čia variklis. Tokių automobilių sukibimas geresnis, todėl savininkai jaučiasi saugesni.
Nereikėtų pamiršti, kad, vairuojant užpakaliniais ratais varomą automobilį ir netekus sukibimo, yra daugiau šansų grįžti į buvusią trajektoriją.
Banalu, tačiau stabdymas didina priekinių ratų ir kelio dangos sukibimą. Stabdant didžioji dalis automobilio masės persikelia į priekį. Šiuo fizikos dėsniu galima ir reikia naudotis, kad prieš pat posūkį apkrautumėte priekinę automobilio dalį. Nereikia persistengti - visiškai sustabdžius ratus, mašina šliuoš kaip ant slidžių. Geriau stabdyti pamažu, tik iki sukibimo ribos (arba suveiks ABS, jei jūsų automobilyje yra ši įranga). Kai mašina išsuktais ir blokuotais ratais važiuoja tiesiai, reikia prisiversti atleisti stabdžius. Daugeliu tai sekasi sunkiai ir ne iš karto pavyksta.
Lėtai praplaukdami pro kieme stovinčius persikreipusius vakarykščių ledinių batalijų dalyvius, pagaliau išsiropščiate į apsnigtą gatvę. Po ratais traška sniegelis, iš išmetamųjų vamzdžių virsta garai. Priekyje - pirmasis jūsų gyvenime žiemiškas posūkis. Čia pirmiausia stenkitės vengti staigių judesių. Kuo švelniau manipuliuosite vairu ir pedalais, tuo mažesnė grėsmė „pamesti“ automobilį.
Dar viena sąlyga: iš anksto pasirinkite greitį, kuriuo įveiksite posūkį. Įvertinkite posūkio kampo aštrumą ir slidžias vietas. Lėtai, švelniai didindami greitį, stenkitės įgyti traukos perteklių, tačiau nepraleiskite momento, kai vedančiosios ašies ratai pradės „plaukti“ į posūkio išorę. Tuo atveju sumažinkite greitį.
Mašinoms su mechanine pavarų dėže egzistuoja svarbi taisyklė, kuri byloja, jog išjungti pavarą sukant nerekomenduojama. Ten, kur vasarą galima būtų pralėkti su vėjeliu, išjungus pavarą, žiemą geriau važiuoti įjungta pavara. Savaime suprantama, kad posūkyje važiuosite žemesne pavara, nei ta, su kuria atvažiavote iki jo. Dar daugiau, stenkitės dar iki kelio lanksto lėtinti greitį ne vien tik stabdydami, bet ir mažindami variklio apsukas, perjungdami pavaras nuo aukštesnės prie žemesnės. Bet kuriuo atveju, važiuojant slidžiu keliu, visada turi būti įjungta kokia nors pavara.
Abiem tiltais varomų automobilių savininkams šiuo atveju lengviau: traukos perteklius vedantiems ratams pasiekiamas žymiai vėliau, o tai vairuotojo širdyje sukelia visiškos kontrolės pojūtį. Tačiau atminkite, kad šoninio slydimo atveju tokios mašinos valdymas yra žymiai sudėtingesnis.
Elektroninės sistemos, kurių yra galybė, žinoma stipriai lengvina nepatyrusių naujokų gyvenimą. Priešslydiminės ir priešbuksuojančios, antiblokavimo ir stabilizavimo sistemos nesunkiai ištrauks šiuolaikinį automobilį iš daugelio keblių situacijų, dažnai paprasčiausiai neleisdamos joms atsitikti. Tiems, kurie vis dėl to nori išmokti tvarkingai vairuoti, patariame per treniruotę išjungti, kad ir stabilizacijos sistemą ir palyginti vairavimo sąlygas. Jei nepajausite skirtumo, vadinasi pasirinktas tinkamas greitis, o jūsų vairavimas nepavojingas ir jis greičiausiai netaps nenorimų pasekmių priežastimi.
Bet kuriuo atveju nebijokite, būkite dėmesingi, treniruokitės ir mokykitės. Nėra nieko neįmanomo ir labai greitai galėsite patarinėti jaunesniems ir mažiau patyrusiems vairuotojams.
Slidaus posūkio įveikimui reikia ruoštis iš anksto. Pats svarbiausias dalykas - teisingos trajektorijos pasirinkimas. Esmė paprasta: reikia judėti nuo išorinio eismo juostos krašto pradžioje link vidinio pabaigoje. Šiuo atveju lieka šiek tiek erdvės netikėtam manevrui.
Ekstrinis stabdymas pavojingas dėl to, kad persukti priekiniai - blokuoti - ratai ir mašina tampa nebevaldoma. Tam, kad nukrypus į šoną, pavyktų išvengti avarijos, būtina trumpam atleisti stabdį.
Kaip ištaisyti slydimą ant apledėjusio kelio (ir kaip jo išvengti) – Žiemos vairavimo mokymai
15min kartu su žinomu autosporto žmogumi Ramūnu Čapkausku nutarė išbandyti, kaip slystantį automobilį seksis suvaldyti pradedančiam vairuotojui. Šį kartą juo tapo mūsų žurnalistė Karolina, su kuria ir patraukėme į Kaune esančią vairavimo mokymo aikštelę. Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Karolina ir Ramūnas Čapkauskas Karolinos komentaras: Vos akimirkos užtenka, kad slidžiame kelyje prarastum automobilio kontrolę. Tiesą sakant, šitai žinojau, bet savo kailiu niekada nebuvau patyrusi. Laimei, išbandyti slystančio automobilio „džiaugsmą“ teko ne kelyje, o specialiai tam pritaikytoje aikštelėje. Manau, kad visi eismo dalyviai jaustųsi saugiau, jeigu tokios pamokos būtų privalomos kiekvienam vairuotojui. Visi eismo dalyviai jaustųsi saugiau, jeigu tokios pamokos būtų privalomos kiekvienam vairuotojui.
Apledėjusį kelią galima pamatyti Vairavimo instruktoriai ar patyrę vairuotojai žino, kaip elgtis ant slidaus kelio. Tačiau ne visi gali iš pirmo žvilgsnio atsakyti, ar kelias - slidus. Logistikos bendrovės „Girteka“ vairuotojų mokymų komandos vadovas Singaras Čepaitis aiškina, kad pats pavojingiausias yra plonas, lygus ledo sluoksnis, dar vadinamas „juoduoju ledu“ - permatomas ledo sluoksnis atrodo „juodas“, nes matosi tamsi asfalto danga, esanti po juo. Plonu, skaidriu ir nematomu ledo sluoksniu padengtas asfaltas iš pirmo žvilgsnio vizualiai beveik niekuo nesiskiria nuo įprasto, todėl vairavimas tokiame kelyje reikalauja ypač didelio atsargumo ir koncentracijos.
Mokymo centro „Draiveris“ instruktorius Sigitas Pudžemys detaliau paaiškino, kokie bruožai padeda suprasti, kad danga - slidi, pasidengusi ledu ar apšalusi: „Galima pastebėjus blizgesį, tamsesnius kelio ruožus, bet tai - tik įtarimai. Kad tai pasitvirtintų, reikia važiuojant pastabdyti ar spustelėti akceleratorių. Jei ratai prasisuka ar čiūžteli, reiškia, kad kelio danga - slidi. Labai pavojingas „juodasis ledas“, kuris susidaro ant kelių, tiltų, viadukų, asfalto dangą paverčia slidžia ir pavojinga čiuožykla.“
Esant sudėtingoms vairavimo sąlygoms gali kilti klausimas - galbūt saugiau apvažiuoti pagrindines miesto gatves, dažniau rinktis mažus keliukus. O gal - atvirkščiai - avaringumo tikimybė didėja nutolus nuo miesto? Pasak S. Čepaičio, kiekvienas slidus kelias yra pavojingas: autostradose didesnis greitis kelia daugiau rizikų, užmiestyje ir gyvenvietėse gali būti daugiau aštresnių posūkių, gali reikėti staigiau stabdyti. Svarbiausia - tinkamai įvertinti kelio būklę ir važiuoti saugiu greičiu. Reikia nepamiršti, kad slidžiame kelyje stabdymo kelias pailgėja kelis kartus. Panašiai aiškino ir S. Pudžemys: „Kai sumažėja oro temperatūra (lietus, rūkas ar tirpstantis sniegas), susidaro slidi kelio danga dažniausiai atvirose vietovėse, ant tiltų, viadukų, tuneliuose. Mieste yra mažiau atvirų teritorijų, todėl rečiau susidaro ledas.“
Automobiliui tapus nevaldomu dėl ledo ar sniego, greičiausiai, neretas vairuotojas išsigąsta, ima sukioti vairą į skirtingas puses, staigiai stabdyti ir kitaip neracionaliai elgtis. Tokie būdai, pasak pašnekovų - patys pavojingiausi ir greičiau pakenkia, negu padeda. Ypač tai pavojinga, jeigu automobilis - didesnis. Pavyzdžiui, vilkikas toli gražu nėra lengvasis automobilis, o jei jis tampa nevaldomas, pakeisti situaciją iš esmės sunku. Vairuojant vilkiką pagrindinis tikslas yra išvengti tokios situacijos - tinkamai įsivertinti oro sąlygas, dangos būklę ir svarbiausia - pasirinkti tinkamą greitį.
„Esminis skirtumas vairuojant sunkiasvorę transporto priemonę - didelė jo masė. Pasirinkus neteisingą greitį sunkiasvorę transporto priemonę yra žymiai sunkiau suvaldyti, nes didesnė inercija reikalauja daug daugiau laiko greičiui sumažinti.“, - sakė S. Čepaitis. Jis pridūrė, kad nuo slydimo galima apsisaugoti dar prieš jam įvykstant. Visada praverčia kastuvas (jei yra sniego) ir tinkamos žieminės padangos bei teisingai pasirinktas greitis. Jei padangos „plikos“, ar nepritaikytos žiemos sezonui - joks padangų tobulinimas nepadės. Ne veltui padangų gamintojai ir pardavėjai daug komunikuoja apie tai, kad neužtenka, jog padangų protektorius atitiktų minimalius reikalavimus. Labai svarbūs ir tokie faktoriai, kaip padangų gumos mišinys, raštas, pagaminimo metai. Svarbu suprasti, kad universalių padangų, kurios tiktų visiems metų sezonams, nebūna. Būtina įvertinti tai, kur daugiausiai važiuojate, kokios dažniausiai būna oro sąlygos. Žinodami tokią informaciją padangų pardavėjai tikrai pagelbės ir atsakyti į šiuos svarbiausius klausimus.
S. Pudžemys papildė, kad incidento atveju reikia stabdyti labai švelniai, nedaryti jokių staigių judesių vairu ir akceleratoriaus pamina, bei, žinoma, pasirinkti saugų greitį: „Jeigu automobilis su mechanine pavarų dėže, jam pradėjus slysti geriausia stabdyti įjungus žemesnę pavarą, kas sulėtins automobilį. Vairuojant naujesnius automobilius išsilaikyti kelyje padeda į transporto priemones įmontuotos pažangios saugumo technologijos, tačiau jomis pasikliauti visiškai negalima - už savo saugumą yra atsakingas vairuotojas. Svarbiausia - nepanikuoti ir vengti staigių judesių.“
Jis vairuotojams pasiūlė pasitikėti ne tik savo sugebėjimais: „Didelėms transporto priemonėms (nuo3,5t bendro svorio) nuo lapkričio 01d. nėra privalomos žieminės padangos. Todėl važiavimas tampa daug sudėtingesnis slidžiame kelyje. Didelį slystantį automobilį stabdyti svarbu švelniai, ypač jei nėra stabdžių antiblokavimo sistemo ABS.“
Teorinių žinių nepakanka
„Girteka“ vairuotojų mokymų komandos vadovas Singaras Čepaitis priminė, kad dažnai vairuotojai patirties įgyja tik tada, jeigu juos ištinka nelaimė slidžiame kelyje. O tai, pasak jo - per vėlu. Pirma, reiktų pradėti nuo to, kad prieš žiemos sezoną bei sekant orų prognozes visada pravartu pasikartoti bent jau teorinius pagrindus, kaip atpažinti situaciją ir sąlygas, kuriose gali būti didelė slydimo galimybė ir kaip to išvengti. Taip pat labai sveikintinas žingsnis - pasitikrinti savo įgūdžius specialiose įrengtose aikštelėse (autodromuose), kuriose yra slidžią dangą imituojančios aikštelės. Vairuotojui tai padėtų įgyti automobilio valdymo ant slidžios dangos įgūdžių.
Vis dėl to, jeigu tokia situacija atsitinka ir automobilis pradeda slysti, svarbiausia yra nepanikuoti ir nedaryti staigių neapgalvotų veiksmų, kurie gali tik pabloginti situaciją. Svarbu atsiminti, kad staigus stabdymas gali tik padidinti slydimą. Jei slysta priekiniai ratai - patraukti koją nuo akseleratoriaus ir sukti ratus į norimą posūkio kryptį. Jei slysta galiniai ratai - lengvai sukti vairą į slydimo pusę. Bet kokiu atveju, staigus stabdymas nepadės. Taip pat reikia turėti omenyje vairuojamo automobilio tipą - ar varančioji yra priekinė, ar galinė ašis.
„Vieno sprendimo nėra, viskas priklauso nuo situacijos. Vis dėlto, bendras patarimas kiekvienai situacijai yra nespausti stabdžio pedalo, o bandyti akceleruojant gelbėti padėtį. Svarbu suprasti, kad žinoti ir mokėti yra du skirtingi dalykai. Galvoti, kad jei teoriškai žinau, kaip valdyti automobilį slidžiame kelyje, tai reiškia ir mokėsiu praktiškai, yra labai klaidinga. Tam būtina periodiškai praktikuotis prieš kiekvieną žiemos sezoną.“, - aiškino S. Čepaitis.
Pastarąjį mėnesį vairuotojai Lietuvoje, deja, negali išvengti važiavimo slidžia kelio danga. „Pastarąjį mėnesį itin dažnai keičiasi eismo sąlygos, todėl didėja tikimybė, kad automobilis slys ar taps sunkiau valdomas. Krentant šlapdribai ar kitiems krituliams, vyrauja drėgmė, o pradėjus stipriau šalti, dažniausiai - vakarop, ant kelio ima formuotis ledas. Pasak draudimo bendrovės atstovės, dažniausiai fiksuojamos eismo nelaimės, kai automobilis posūkyje išslysta iš kelio ir atsitrenkia į kitą transporto priemonę. „Mažiau pavojingas atvejis, kai transporto priemonė nuslysta į kelkraštį, o sudėtingesnes pasekmes atnešantis scenarijus, kai automobilis išslysta į priešpriešinę eismo juostą. Greitkeliuose „pagavus“ slidų kelio ruožą, automobilis apsukamas ir išskrieja į priešpriešinę eismo juostą. Miesto gatvėse dažniausi susidūrimai nesilaikant saugaus eismo nuo kitos transporto priemonės ir nespėjant laiku sustoti“, - pasakoja V. „Gjensidige“ duomenimis, didžiausius nuostolius patiria vairuotojai, kurių transporto priemonė slidžiame kelyje apvirsta ant šono ar net ant stogo. Tokių eismo nelaimių metu nukenčia ne tik automobiliai, bet ir juose buvę žmonės. Jeigu nuslystama nuo kelio neatsitrenkus į kitą objektą, pasak V. Katilienės, paprastai apgadinamos priekinės automobilio dalys: bamperiai, radiatoriai, slenksčiai, retesniais atvejais - transporto priemonės dugno apsaugos, variklio ar greičių dėžės detalės. 2023 m. dėl slidžios kelio dangos kilusių įvykių metu nukentėjus vairuotojams, keleiviams ir automobiliams „Gjensidige“ išmokėjo 120 tūkst. eurų.
Vairavimo mokyklos vadovas ir saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas prastais vadina Lietuvos vairuotojų gebėjimus važiuoti slidžia kelio danga. „Didelė dalis prie vairo sėdančių žmonių yra įsitikinę, jei vaizdo medžiagoje matyta ar su kitu vairuojančiu asmeniu aptarta automobilio slydimo situacija nutiktų, jiems pavyks tinkamai suvaldyti transporto priemonę. Deja, realybė yra kitokia, nes vairavimo įgūdžius, taip pat ir gebėjimą vairuoti slidžiame kelyje, būtina ugdyti periodiškai praktikuojantis“, - pabrėžia A. Vairavimo mokyklos vadovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vairuotojai slidžiame kelyje per daug pasitiki ne tik savo vairavimo įgūdžiais, bet ir automobilio techninėmis charakteristikomis, ypač - elektroniniais pagalbininkais, pavyzdžiui, ABS, praslydimo sistema. „Šios sistemos yra tik pagalbinės ir galės padėti tiktai tada, kai vairuotojas mokės tinkamai važiuoti slidžia kelio danga. Jo teigimu, vairuotojams yra pavojinga plikledžiu ir sniegu padengta kelio danga, o esant nulinei oro temperatūrai - lijundros gamtos reiškinys. „Bet dažniausiai riziką kelia prastai nuvalyti keliai, kai ant jų yra sniego, o transporto priemonę veikia šoninė jėga“, - sako A. Eksperto teigimu, slystantį automobilį veikia dvi jėgos - šoninė ir stabdymo arba greitėjimo, kuri veikia pirmyn arba atgal. Jei jėgų balansą pažeidžiame, automobilis pradeda slysti. Kalbėdamas apie apsisaugojimą nuo eismo nelaimių slidžiame kelyje, A. Pakėnas pabrėžia, kad pirmiausia vairuotojas turėtų suprasti, jog yra slidu, ir tuomet atsakingai pasirinktų vairavimo įgūdžius atitinkantį važiavimo greitį. „Praverstų ir praktiniai įgūdžiai ar jų patobulinimas, jei vairuotojas skirtingose situacijose jaučiasi neužtikrintai. Tai bus naudinga kasdieninėje vairavimo rutinoje. Žiemą, pasak vairavimo mokyklos vadovo, itin svarbios vairavimo sąlygoms pritaikytos žieminės padangos. A. Pakėnas atkreipia dėmesį, kad, esant slidžios miesto gatvėms, taip pat ypatingai svarbu iki automobilio priekyje pasilikti didesnį nei įprasta atstumą. Ekspertas prisimena ir itin skaudžius automobilių slydimo atvejus, kai transporto priemonės nuslysdavo į viešojo transporto stotelę su joje laukiančiais žmonėmis arba autostradoje išslysdavo į priešpriešinę eismo juostą.
SVARBIAUSIA - NEPERVERTINTI JĖGŲ
Rigveda mokymo centro vairavimo instruktorius Arnas atkreipia dėmesį, kad susiformavus plikledžiui, vairuotojams reikėtų atsargiau bei atidžiau vertinti eismo sąlygas. Užduotis turėtų būti savo tikslą pasiekti ne kuo greičiau, bet saugiai. Svarbu nepamiršti laikytis saugaus greičio ir atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio. Kai slidu, saugų greitį reikėtų rinktis vadovaujantis ne tik kelio ženklais, bet ir racionaliu mąstymu, kadangi stabdymo kelias ant ledu aptrauktos dangos pailgėja ne metrais, o kartais.
„Dažniausios vairuotojų klaidos slidžiame kelyje yra pasirinktas nesaugus greitis ir per mažas atstumas iki kito automobilio, nepagalvojant, kad stabdymo kelias ant slidžios dangos pailgėja net kelis kartus. Važiuojant įprastomis sąlygomis, saugus atstumas iki kito automobilio nustatomas pusę važiavimo greičio paverčiant į metrus. Tačiau plikledžio sąlygomis šį atstumą reikėtų dar padidinti sumažinant greitį. Taip pat verta paminėti, kad kai kurie vairuotojai per daug pasitiki savo įgūdžiais, atsipalaiduoja, neatidžiai įvertina susidariusias eismo sąlygas, ir netgi leidžia sau naudotis mobiliaisiais telefonais, o tai dažniausiai ir lemia eismo įvykius kelyje“.
SOS - AUTOMOBILIS SLYSTA!
Vairuojant slidžiame kelyje, Arnas pataria stabdyti palaipsniui, nes stipriai nuspaudus stabdžio paminą, automobilis gali pradėti slysti. Jeigu jaučiate, kad automobilis jau slysta, nepanikuokite ir stenkitės išlaikyti ramybę. Stebėkite kelią ir švelniai atleiskite akceleratorių. Svarbiausia nesiimti staigių veiksmų, pavyzdžiui, staigaus stabdymo ar stovėjimo stabdžio naudojimo - tai esminės klaidos, galinčios sukelti pavojų.
Vairavimo instruktorius primena, kad stabdant slystantį automobilį su mechanine pavarų dėže, reikėtų nelaikyti išmynus sankabos pedalo. Tokiu būdu tik prailginsite stabdymo kelią, kuris slidžiame kelyje ir taip ilgas. Verčiau išnaudoti galimybę greitai žeminti pavaras, tokiu būdu efektyviau panaudojant stabdymą varikliu ir sutrumpinant savo stabdymo kelią. Tiesa, stabdymą varikliu sunkiau išnaudoti automobiliuose su automatine pavarų dėže. Pavarų dėžės parenkamos pavaros ne visada gali būti palankios stabdymui slidžiame kelyje, o pasirinkti rankinį režimą, jei toks yra, gali neužtekti laiko.
„Jeigu vairuotojas mato, kad laiku sustabdyti nepavyks ir jis gali susidurti su kitu automobiliu, geriausia bandyti nukreipti savo automobilį į mažesnės žalos objektą, pavyzdžiui, tuščią kelio kraštą ar atitvarą. Taip pat, jei yra galimybė, bandykite suvaldyti automobilį taip, kad smūgis būtų nukreiptas į šoninę jo dalį, o ne tiesiai į priekinį ar galinį bamperį - tai gali sumažinti smūgio jėgą. Svarbiausia tokioje situacijoje ramiai sumažinti greitį, nepanikuoti“,- pabrėžia instruktorius.
RIZIKA - GALINIAIS RATAIS VAROMIEMS AUTOMOBILIAMS
Galiniais ratais varomi automobiliai dėl savo svorio pasiskirstymo yra linkę slysti galu, ypač tada, kai greitėjama ar atliekami staigūs manevrai. Todėl dažnai sakoma, kad tokie automobiliai yra pavojingiausi slidžiame kelyje.
Jei vairuojate automobilį, kuris varomas galiniais ratais, reikėtų vengti staigaus stabdymo ir pagreitėjimo. Jei slystate, švelniai sukite vairą į slydimo kryptį, laikykitės saugaus greičio, staigiai negreitėkite. Neišjunkite traukos kontrolės sistemos, kadangi tokiuose automobiliuose galiniai ratai yra atsakingi ne tik už trauką, bet ir už sukibimą su danga.
„Kitaip nei varomi galiniais ratais, priekiniais ratais varomi automobiliai pasižymi geresniu sukibimu su danga, tačiau yra linkę slysti tiesiai. Todėl reikėtų ypač atsargiai elgtis posūkiuose, o pradėjus slysti, atleisti akceleratorių ir nedaryti staigių judesių. Vairuojant visais ratais varomą automobilį, didžiausią pavojų kelyje gali sukelti per didelis vairuotojo pasitikėjimas automobilio sukibimu su keliu. Būtent tai gali lemti per didelį greitį ar staigius posūkius, pamirštant, kad slidžiame kelyje stabdymo kelias išlieka ilgesnis nei įprastai.“
VIENOS TAISYKLĖS NĖRA
Ypatingo dėmesio reikalauja vairavimas slidžiuose užmiesčio keliuose, kurie dažnai būna nenuvalyti. Pasak Rigveda instruktoriaus, jei važiuojate slidžiu užmiesčio keliu ir pastebėjote įkalnę, svarbu jai pasiruošti iš anksto. Pasirinkite tinkamą greitį ir pavarą, jei vairuojate automobilį su mechanine pavarų dėže. Greitėkite tolygiai, kad neprarastumėte sukibimo su kelio danga. Venkite sustoti, nes vėl pradėti judėti gali būti sunku dėl automobilio padangų sukibimo su danga trūkumo.
„Važiuodami slidžia nuokalne, laikykitės didesnio atstumo nei įprastai iki priekyje važiuojančių transporto priemonių. Jei automobilis su mechanine pavarų dėže, įjunkite žemesnę pavarą - tokiu būdu išnaudosite stabdymą varikliu, o jei reikės stabdyti, tai darykite švelniai. Tinkamą greitį labai svarbu pasirinkti prieš posūkius, o paties posūkio metu vengti staigių judesių ir staigaus pedalų spaudimo. Elgiantis atsakingai ir iš anksto planuojant veiksmus, įkalnės, nuokalnės ir posūkiai žiemą taps mažiau pavojingi. Nepamirškite, kad nėra vienos universalios taisyklės, kaip elgtis slidžiame kelyje, viskas priklauso nuo konkrečios situacijos.
Vairavimo ekspertas Darius Grinbergas teigė, kad dažniausia vairuotojų problema, dėl kurios eismo įvykių išvengti nepavyksta - dvejonės. Pagrindinė priežastis, kodėl kartais nepavyksta sustoti laiku - baimė stabdžio pedalą nuspausti iki galo. Žinovas pasakojo, jog nereikėtų išsigąsti, kai pradeda veikti ABS sistema - tą vairuotojas gali pajusti iš savotiškai vibruoti pradėjusio stabdžio pedalo. Būtent ši pagalbos sistema neleidžia užblokuoti ratų, palieka juos riedančius, o dėl to transporto priemonę valdantis žmogus išlaiko galimybę manevruoti. „ABS sistema vairuotojui suteikia galimybę valdyti automobilį, apvažiuoti kliūtį ar nusukti ten, kur yra saugiau bei galiausiai sustoti išvengus susidūrimo“, - aiškino D. Grinbergas.
Kelyje esate ne vienas
Specialistas atkreipė dėmesį, jog nuo to, kaip stipriai bus nuspaustas stabdžio pedalas, priklauso ir tai, kaip veiks ABS, tad išties ekstremalioje situacijoje reikėtų „kirsti“ per stabdžius nedvejojant. Visgi jei situacija nėra pavojinga ar ekstremali, pirmiausia reikėtų automobilį stabdyti ir manevruoti atsargiai ir iš lėto. „Jei važiuodami eismo sraute staigiai „kirsite“ per stabdžius, atsiranda tikimybė, kad kažkas gali į jus atsitrenkti iš galo“, - pastebėjo pašnekovas.
Jei vairuojate automobilį, kuriame ABS sistemos nėra, reikėtų imituoti jos veikimą - stabdį spausti pulsuojančiais paspaudimais, taip paliekant galimybę ratams riedėti, o vairuotojui - valdyti automobilio važiavimo kryptį.
Nepamirškite manevruoti
Jeigu slydimo nepavyko išvengti ir automobilio galinė dalis prarado sukibimą su kelio danga, D. Grinbergas patarė reaguoti greitai. Tokiu atveju automobilio vairą reikėtų sukti slydimui priešinga kryptimi. Ir susukti tiek, kad būtų kompensuotas slydimo kampas. Vairavimo ekspertas aiškino, kad nemažai panikos vairuotojams sukelia atvejai, kai sukant į posūkį pradeda slysti priekiniai automobilio ratai ir transporto priemonė, užuot pasukusi, važiuoja tiesiai. Anot jo, viena pagrindinių priežasčių, kodėl tokiose situacijose vairuotojams nepavyksta suvaldyti transporto priemonių - netinkamas manevravimas. „Jei sukant į posūkį automobilis pradėjo slysti tiesiai, reikia ne dar labiau susukti vairą ten, kur norite pasukti, o kaip tik bandyti tiesinti ratus ir surasti pasukimo kampą, kai automobilio ratai sukimba su kelio danga bei leidžia jums pasukti“, - patarė D. Grinbergas.
Specialistas atkreipė dėmesį, jog greičio mažinimas yra pagrindinis „vaistas“ nuo visų pavojingų situacijų. „Jei matote, kad kažkas yra ne taip - mažinkite greitį“, - svarbią taisyklę įvardijo specialistas.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
tags: #ka #reikia #daryti #slystant #automobiliui