Automobiliams skirtus navigatorius galima skirstyti į dvi grupes - integruotus į automobilius ir nešiojamus.
Pirmąjį navigatorių tipą galima užsisakyti kaip papildomą įrangą naujiems automobiliams. Tiesa, šis malonumas įprastai kainuoja nuo 3,5 tūkst. Lt. Už šį mokestį gausite į centrinę konsolę integruotą skystųjų kristalų ekraną, kuriame matyti visa reikalinga informacija.
Automobilių gamintojai stengiasi nuolat derinti GPS sistemų programinę įrangą ir gerina klientų prieigą prie atnaujintų žemėlapių. Vietoj DVD disko vis dažniau naudojamos „mini SD“ kortelės, o kai kurie gamintojai, pavyzdžiui „Toyota“ ar „Volkswagen“, navigacinei sistemai pasirinko integruotą kietąjį diską, kuriame be žemėlapių galima saugoti muzikos, nuotraukų ir filmų archyvą.
Integruotą GPS sistemą galima užsisakyti tik tuo atveju, jeigu perkate naują mašiną. Sumontuoti tokią sistemą į naudotą automobilį taip pat įmanoma, bet oficialūs atstovai tuo neužsiima. Jeigu ir pasiseks rasti tinkamą jūsų automobilio konsolei navigacijos imtuvą, pavyzdžiui išėmus iš sudaužytos mašinos, tuomet įmanoma išsiversti ir be oficialių atstovų pagalbos, tačiau už darbą servise teks sumokėti nemažai.
Pigesnis ir funkcionalesnis variantas
Antras navigatorių tipas - kelis kartus pigesnis ir praktiškesnis. Nešiojami GPS imtuvai turi didžiulę persvarą prieš savo „brolius“. Jų nereikia instaliuoti, todėl reikalui esant galima pernešti iš vieno automobilio į kitą. Negana to, tokį šiek tiek už mobilųjį telefoną didesnį navigatorių galima imti į žygį pėsčiomis. Pilnai įkrauta baterija tarnauja 5-6 valandas, pakuotėje įprastai yra automobilinis bei įprastas įkrovikliai.
Daugelyje nešiojamų GPS įrenginių yra Europos žemėlapis. Jeigu gyvenate Prancūzijoje, Vokietijoje ar Anglijoje - tokio žemėlapio veikiausiai užteks (perkant svarbu patikrinti programos išleidimo datą). O tikslus Baltijos šalių GPS žemėlapis atsirado palyginti neseniai (turime būti dėkingi specialistams iš „Regio“ bendrovės), todėl daugelyje GPS įrenginių tokio žemėlapio dar nėra. Tad jeigu jums reikalinga informacija apie Baltijos šalių gyvenvietes, „mikro SD“ kortelė su detaliu Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemėlapiu kainuos beveik 300 Lt. Tiesa, prieš perkant reiktų patikrinti, ar jūsų turimas įrenginys yra suderintas su tokia kortele.
Kaip veikia GPS sistema?
Trijų raidžių trumpinys GPS reiškia „globali pozicionavimo sistema“. Šios sistemos kosminis segmentas sudarytas iš 24 palydovų. GPS sistema (originalus pavadinimas - „NAVSTAR“) buvo sukurta JAV gynybos ministerijos užsakymu ir yra valdoma šios organizacijos. 1980-iais sistema leista naudotis civiliniais tikslais. GPS sistema veikia bet kokiomis oro sąlygomis, visame pasaulyje, 24 val. per parą. Ji padeda tiksliai nustatyti judančių objektų koordinates ir greitį.
GPS palydovai perduodami navigacinius signalus aplink Žemę apsisuka 2 kartus per parą. Jie skrieja 6 orbitinėmis trajektorijomis (po 4 kiekvienoje), o orbitų aukštis nuo žemės paviršiaus - apie 20180 km.
GPS imtuvai priima signalus ir apskaičiuoja buvimo vietą trianguliacijos metodu. Imtuvas palygina signalo išsiuntimo ir priėmimo laiką, o skirtumas tarp šių dydžių leidžia apskaičiuoti atstumą iki palydovo. Žinodamas atstumą iki palydovų, GPS imtuvas gali nustatyti savo buvimo vietą ir pavaizduoti ją elektroniniame žemėlapyje. Priimdamas informaciją mažiausiai iš trijų palydovų, GPRS imtuvas gali nustatyti tikslias (platumos ir ilgumos) naudotojo koordinates.
Nustatęs naudotojo buvimo vietą, imtuvas gali apskaičiuoti greitį, keliavimo kryptį, trajektoriją, įveiktą atstumą, atstumą iki kelionės tikslo, saulės patekėjimo ir leidimosi laiką ir daugelį kitų dalykų.
Tikslai ir ypatybės
GPS sistemos tikslumas priklauso nuo kanalų kiekio, kuriuos imtuvas gali atsekti. Kuo daugiau palydovų sugeba „matyti“ GPS įrenginys, tuo brangiau jis kainuoja. Vidutiniškai automobilinių navigacinių sistemų tikslumas yra 15 metrų. Įdomus faktas - iki 2000 m. JAV gynybos ministerija sąmoningai įvesdavo klaidingą GPS signalą. Galimybių apribojimo programa („Selective availability“, SA - red.past.) buvo sukurta siekiant apsaugoti GPS sistemą nuo priešų, kurie galėjo pasinaudoti šia technologija kariniais tikslais. 2000 m. gegužės mėn. JAV vyriausybė atsisakė šio sumanymo ir išjungė SA režimą.
Didelę pagalbą vairuotojui teikia ir eismo stebėjimo sistema, kuri teikia duomenis apie spūstis keliuose, avarijas ir suteikia galimybę numatyti alternatyvų judėjimo maršrutą apvažiuojant kliūtis kelyje. Šie duomenys perduodami skaitmeninių kodų pagalba, naudojant radijo sistemą (FM-RDS), skirtą įprastiems FM bangų imtuvams. Tokios paslaugos šiuo metu teikiamos valstybinėms ir komercinėms kompanijoms daugelyje šalių.
Be maršruto numatymo ir darbo su žemėlapiais, bet kuris šiuolaikinis GPS imtuvas gali matuoti tikslų laiką, atstoti kompasą ir adresų knygelę, kuri labai praverčia ruošiantis kelionei: tiesiog įvedate į navigatorių visus reikalingus adresus, vietovardžius, o paskui kelyje lengvai išsirenkate reikalingą kelionės tikslą.
Geriau aprūpinti imtuvai turi „Bluetooth“ sistemą ir mikrofoną bei leidžia priimti telefono skambučius. Kai kurie navigatoriai leidžia atkurti „mini SD“ kortelėje įrašytus filmus, muziką, nuotraukas. Dar viena svarbi GPS navigatorių funkcija - galimybė sužymėti lankytinas vietas. Įprastai gamintojas kartu su žemėlapiu prideda ir lankytinų vietų duomenis ir koordinates apie kavines, pirmos pagalbos įstaigas, parduotuves, viešbučius, bankus ir daug kitų naudingų vietų.
Dvi alternatyvos JAV GPS sistemai
Nepaisant to, kad sistema „NAVSTAR GPS“ ir toliau priklauso JAV gynybos ministerijai, ji turi ir konkurentų - tai rusiška sistema GLONASS ir europietiška sistema „Galileo“ (Europos kosminės agentūros ESA kūrinys). Abu jie panašūs ir sukurti siekiant išvengti priklausomybės nuo JAV galimai kritinėse situacijose (pavyzdžiui, karo Irake metu buvo atjungtas civilinėms reikmėms skirtas GPS sektorius). Tačiau europiečiai vis dar skundžiasi „Galileo“ problemomis, o rusiškas variantas jau prieinamas ir paprastiems vartotojams.
Prieš keletą metų automobilinių navigatorių pasirinkimas buvo apribotas 5-9 modeliais, o šiandien tokius imtuvus gamina kas tik netingi. Į amžiną klausimą, ar verta pasitikėti azijietiška produkcija, vienareikšmiško atsakymo nėra. Nežinomų gamintojų navigatoriai kainuoja kelis kartus pigiau nei žinomų, tačiau jų charakteristikos mažai kuo skiriasi. Prieš perkant šį prietaisą, svarbu pasidomėti garantijos laiku, kuris turėtų būti mažiausiai vieneri metai.
Didmiesčiuose vis rečiau galima sutikti pasimetusius žmones, pirštu vedžiojančius popierinį žemėlapį. Technologijos tobulėja, imtuvai darosi vis tikslesni, patrauklesni ir praktiškesni. Jūreivių ir keliautojų, kadaise pasiklydusių ir meldžiusių Dievą gražinti juos namo, svajonė išsipildė - naudojantis GPS įranga, pasiklysti išties sunkoka.
Papildomos Navigacijos Funkcijos ir Simboliai
Daugelis vairuotojų pasitiki „Google“ žemėlapiais, manydami, kad siūlomas maršrutas visada yra teisiškai saugus. Tačiau pastaruoju metu kai kurie vartotojai pradėjo pastebėti maršrutus, pažymėtus paslaptinga raide „Z“. Maršrutai, pažymėti Z, rodo, kad navigacijos kelias veda per švaraus transporto zoną. Šios zonos riboja tam tikrų transporto priemonių patekimą pagal išmetamųjų teršalų standartus. Svarbu tai, kad ši funkcija automatiškai neužblokuoja maršruto. Šiuo metu Z pažymėti maršrutai matomi daugiausia didžiuosiuose Lenkijos miestuose, tokiuose kaip Varšuva ir Krokuva. „Google“ dažnai diegia naujas funkcijas palaipsniui. Tai reiškia, kad net vairuotojai, gyvenantys miestuose su aktyviomis ribojamomis zonomis, gali iškart nematyti Z simbolio.
„Google“ žemėlapiai taip pat rodo maršrutus, pažymėtus žaliu lapu. Tai ekologiški maršrutai, skirti sumažinti degalų ar energijos suvartojimą. Norėdami visapusiškai išnaudoti ekologiško maršruto sudarymo galimybes, vairuotojai gali nurodyti savo transporto priemonės variklio tipą programėlės nustatymų skiltyje „Jūsų transporto priemonės“. „Google Maps“ leidžia vartotojams pritaikyti maršrutus vengiant mokamų kelių, keltų ar konkrečių kelių tipų. Tačiau rankiniai koregavimai nepakeičia teisinių apribojimų. Miesto eismo politika visoje Europoje vis labiau orientuota į išmetamųjų teršalų kiekį ir oro kokybę.
Automobilinė GPS navigacija Garmin Drive su perspėjimais vairuotojui.
„Navigacija“ yra lietuvių kalbos žodis, kilęs iš lotyniško termino navigatio, reiškiančio „plaukimas“ arba „kelionė jūra“. Šis žodis susijęs su judėjimu ir krypties nustatymu įvairiose erdvėse - tiek jūroje, tiek ore ar žemėje. Kalbant apie žodžio struktūrą, „navigacija“ yra sudėtinis žodis, kuriame matoma navigare (plaukti, keliauti) ir sufiksas -cija, kuris dažnai naudojamas lietuvių kalboje formuojant daiktavardžius, reiškiančius veiklos ar proceso atlikimą.
Kai kurios semantinės reikšmės ir naudojimo sritys: „Navigacija“ pirmiausia buvo susijusi su jūrine kelionėmis ir orientavimosi metodais vandenyje, tačiau šiandien žodis dažnai vartojamas kalbant apie kelionių planavimą bet kurioje aplinkoje - nuo žemės paviršiaus iki oro ir kosmoso erdvių. Žodis „navigacija“ taip pat turi reikšmę, susijusią su specifiniais mokslais ir technologijomis, pavyzdžiui, geodezija, kuri nagrinėja žemės paviršiaus matavimus ir vietos nustatymo metodus. Etimologiškai, „navigacija“ atsirado iš lotyniško „navigatio“, kuris, savo ruožtu, susijęs su „navigare“ (plaukti, keliauti jūra), ir yra tiesiogiai susijęs su senovės jūrininkų praktika, kai buvo naudojami žemėlapiai, kompasai ir žvaigždės, kad būtų galima nustatyti teisingą kelionės kryptį.
tags: #ka #reiskia #navigacijos #pavadinimo #raides