Šalčiai gali sukelti nemažai problemų dyzeliniu kuru varomų automobilių savininkams, ypač vežėjams, kurių maršrutai driekiasi per įvairias klimato zonas. Žema temperatūra daro įtaką ne tik dyzelino kokybei, bet ir visai automobilio kuro sistemai.
Dyzelino užšalimo priežastys ir pasekmės
Kai aplinkos temperatūra nukrinta žemiau minus 25 laipsnių, dauguma dyzelinių variklių nebeužsiveda. Įprastas dyzelinis kuras sustingsta ir užkemša degalų sistemos vamzdelius. Kai temperatūra neigiama, dyzeline esančios parafino molekulės pradeda stingti, sudarydamos kristalus, kurie pamažu didėja. Pablogėja filtravimas. Kristalai nusėda ant degalų filtro, kuro padavimo vamzdelių, aklinai užkimšdami degalų tiekimo sistemą.
Pagrindinis žieminio ir vasarinio dyzelino skirtumas yra atsparumas šalčiui: arktinio tipo degalai pritaikyti naudoti žemose temperatūrose, jie neužšąla. Pavyzdžiui, jei žiemos sezonu norite į kelionę leistis automobiliu, į kurį paskutinį kartą degalus pylėte tik vasarą, turite žinoti, kad toks dyzelinas užšals jau prie -5°C, nes tokio atsparumo yra vasarinis dyzelinas. Žieminiam dyzelinui būdinga tai, kad jo CFPP (Cold Filter Plugging Point) yra minus 26 laipsnių Celsijaus. Negalima garantuoti, kad Lietuvos standartą atitinkantis žieminis dyzelinas veiks kiekviename automobilyje ir visomis sąlygomis iki minus 26 laipsnių Celsijaus. Reikalas tas, kad esant žemai temperatūrai dyzelinas drumstėja, o esant labai žemai temperatūrai, degaluose pasišalina didesnės parafino dalelės, kurios gali užkimšti dyzelino filtrą.
Kuro kokybės nukrypimus bei žemų temperatūrų poveikį pirmiausia pajunta autonominio šildymo sistemos, pavyzdžiui, „Webasto“. Priežastis paprasta - kuro jose mažiausiai ir vilkikui važiuojant, sistemos neveikia, todėl ir užšąla greičiausiai.
Vienas iš senųjų laikų kuro „patobulinimo“ būdų - įpilti į dyzeliną benzino - liko iki šių dienų ir, matyt, gyvuos amžinai, nes tai paprastas ir efektyvus metodas. Tačiau šis būdas turi ir neigiamų pasekmių dyzeliniams varikliams: nukenčia dyzelino kokybė, kuras pasidaro sausokas, suprastėja jo tepamosios savybes. Taip pat dėl to genda naujų automobilių kuro siurbliai ir purkštukai (ypač „Common rail” tipo didelio slėgio degalų įpurškimo sistemos).
Kaip pasiruošti automobilį žiemai?
Prieš žiemą itin svarbu įsitikinti, kad jūsų automobilis būtų su tinkamomis žieminėmis padangomis. Žieminė padanga yra pagaminta iš minkštesnės gumos mišinio, todėl esant šalčiui ji išlieka elastingesnė ir geriau sukimba su slidžia kelio danga. Rekomenduojama padangas patikrinti jau rudenį - jei protektoriaus gylis mažesnis nei 4 mm, žiemai tokias padangas derėtų keisti naujomis.
Akumuliatorius žiemą patiria bene didžiausią apkrovą - šalti orai ženkliai sumažina jo talpą ir startinę srovę. Prieš žiemą labai svarbu patikrinti jo būklę specialiu testeriu arba servise. Jeigu kasdien važiuojate labai trumpus atstumus, akumuliatorius nespėja pilnai pasikrauti, tad jo įtampa palaipsniui kris - tokiu atveju kartkartėmis naudinga ilgesnė kelionė ar papildomas įkrovimas įkrovikliu.
Variklio alyva - gyvybiškai svarbus skystis, užtikrinantis sklandų visų judančių variklio dalių darbą. Prieš žiemą patikrinkite alyvos lygį - jei trūksta, būtinai papildykite iki normos. Taip pat įvertinkite, kada paskutinį kartą alyva buvo keista: senos ar daug kilometrų nuvažiavusios alyvos tepimo savybės suprastėja, o žiemą tirštesnė, užteršta alyva apsunkina variklio užvedimą.
Žiemą sudėtingos eismo sąlygos - sniegas, apledijęs kelias, reikalauja, kad automobilio stabdžiai veiktų nepriekaištingai. Prieš šalčius būtinai apžiūrėkite stabdžių diskus ir kaladėles. Taip pat patikrinkite stabdžių skysčio lygį.
Žiemą veikianti automobilio šildymo ir vėdinimo sistema yra ne tik komforto, bet ir saugumo klausimas - juk per užšalusius ar rasotus stiklus galima tiesiog nepastebėti pavojaus kelyje. Todėl patikrinkite, ar veikia salono šildytuvas ir ventiliatorius.
Tamsiuoju metų laiku gerai veikiantys žibintai yra būtina sąlyga saugiam vairavimui. Rudenį ir žiemą dienos trumpos, dažnai lyja ar sninga, todėl patikrinkite visą automobilio apšvietimo įrangą.
Geras matomumas - kritiškai svarbus žiemą, kai keliai nuolat aptaškomi purvu ir druska. Patikrinkite, ar priekinio bei galinio stiklo valytuvai tinkamai nuvalo stiklą per visą jų darbinę zoną. Taip pat įsitikinkite, kad veikia ir purkštukai - jie neturi būti užsikimšę nešvarumais ir turi tinkamai nukreipti skysčio srovę ant stiklo.
Automobilio kėbulas žiemą kenčia bene labiausiai - druskos ir cheminės medžiagos, barstomos ant kelių, aktyviai ardo automobilio dažų sluoksnį ir skatina rūdžių susidarymą. Todėl dar prieš žiemą kruopščiai apžiūrėkite visą kėbulą: ieškokite įbrėžimų, įlenkimų, nusilupusio dažų lako ar vietų, kuriose matyti plikas metalas.
Degalų sistemos priežiūra žiemą dažnai pamirštama, tačiau netinkamas kuras gali rimtai pakenkti variklio darbui šaltyje. Jeigu jūsų automobilis varomas dyzelinu, naudokite tik žieminį dyzeliną. Žieminis dyzelinas turi specialių priedų, neleidžiančių kurui sutirštėti net esant dideliems šalčiams. Papildomai galima įsigyti ir įpilti į baką antiparafininių priedų, kurie dar labiau sumažina kuro stingimo temperatūrą - tai aktualu, jei prognozuojami ekstremalūs šalčiai žemiau -25 °C. Taip pat dyzelinių automobilių savininkams vertėtų prieš žiemą pakeisti kuro filtrą - susikaupusi drėgmė filtre gali užšalti ir blokuoti kuro padavimą.
Žiemą svarbu pasirūpinti ne tik pačiu automobiliu, bet ir būti pasiruošus pačiam vairuotojui netikėtoms situacijoms. Todėl rekomenduojama automobilyje turėti avarinį žiemos rinkinį, kuris pravers nutrūkus kelionei ar įstrigus kelyje.
Dyzelino priedai ir jų naudojimas
Žieminiai ir arktiniai degalai sukuriami pridedant specialių priedų, neleidžiančių užšalti kuro molekulėms. Naudojant parduotuvėse parduodamus priedus galima ir pačiam pasigaminti „arktinių“ degalų. Pasak kalbintų transporto įmonių transporto skyrių vadovų ir inžinierių, dyzelinio kuro priedus jie naudoja kuomet oro temperatūra yra žemesnė nei minus 10 laipsnių. Kai planuojamos kelionės maršrute yra tikimybė, kad oro temperatūra bus minus10-20 laipsnių, tuomet vidutiniškai naudojamas 1 litras priedo 1 tonai dyzelino; jeigu temperatūra žemesnė nei minus 25 laipsniai, tuomet pilami 2 litrai priedų vienai tonai dyzelinio kuro.
Priedų naudojimas bei jo kiekiai labai priklauso ir nuo dyzelinio kuro kokybės. Lietuvoje parduodamas dyzelinas žymiai kokybiškesnis nei, pavyzdžiui, Rusijoje. Priedus vežėjai pila ir profilaktiškai, nes temperatūrų svyravimai Rusijoje neprognozuojami.
Vienas www.cargo.lt forumo dalyvių rašo: „stabdžių skystis ir žibalas - štai ir visa išgyvenimo mokykla“. Kitas šmaikštuolis jį papildo: „visa tai gerai sumaišome lygiomis dalimis ir įpilame vairuotojui“.
Efektyvus ir laiko išmėgintas būdas - į dyzeliną įpilti žibalo. Geriausia - aviacinio, tačiau jo gauti nėra lengva. Kai temperatūra minus 20-30 laipsnių, į žieminius degalus reikia įpilti bent 10% žibalo. Jeigu neturite žieminių degalų, laikinai žibalo galite įpilti ir į vasarinį kurą. Jeigu oro temperatūra nuo 0 iki minus 5 laipsnių, tuomet reikalinga 10-20% žibalo, jei minus 5-15 laipsnių - 50% žibalo, žemesnė nei minus 15 laipsnių - 60-70 proc. žibalo. Tokių normų laikėsi kai kurių valstybių kariuomenės. Prie dabartinių sąlygų, kai žibalas brangesnis už dyzeliną, tokia priemonė taip pat yra laikina.
Dauguma degalinių šiuo metu prekiauja dyzelinu, tinkamu eksploatuoti esant iki minus 32 laipsnių temperatūrai. Degalinių tinklas „Circle K“ Lietuvoje siūlo arktinio pirmos klasės dyzelino tiekimą. Šie degalai šalčiui atsparūs bent iki -26 °C. Tokie degalai žymimi snaigės simboliu. Kai kuriuose kituose degalinių tinkluose, pavyzdžiui „Neste“, galima rasti ir dviem snaigėm žymimo dyzelino. Jis neužšąla iki -32 °C.
Vairuotojams svarbu mokėti atpažinti, ar degalinėje, kurioje jie lankosi, yra galimybė pasirinkti arktinį dyzeliną. Pastarasis yra žymimas snaigės simboliu (*). Įprastu atveju, jeigu kainų stulpe, ant degalų pompos ir kvite šios snaigės nėra, tai nebus arktinis dyzelinas, o veikiausiai pereinamosios F klasės dyzelinas, kurio atsparumas šalčiui siekia iki -20°C. Tačiau reikia pažymėti, kad šie degalai pradeda drumstis daug greičiau, t.y. jau prie -10°C, kai tuo tarpu arktinis - tik prie -16°C ar šaltesnės temperatūros.
Dyzelinio kuro priedai, kurie yra skirti dėti į dyzelinį kurą žiemos periodu, dažnai vadinami antigeliais, nes šios medžiagos neleidžia dyzeliniam kurui pavirsti geliu esant minusiniams laipsniams, todėl šių žieminių dyzelinių degalų priedų naudojimas užtikrina be rūpesčių dyzelinio variklio veikimą ir užvedimą esant dideliam šalčiui. Be to, antigeliai neutralizuoja vandens kondensatą dyzelinio variklio kuro bake, o tai neleidžia susidaryti korozijai. Apsaugo kuro sistemą nuo dervos sluoksnio susidarymo ir suriša kuro drėgmę.
Kai kurie priedai apsaugo nuo parafino kristalų susidarymo ir filtro užsikimšimo, gerina kuro tekėjimą esant minus laipsniams ir sumažina kuro užšalimo temperatūrą iki -39°C. Produkte esantys priedai sutepa kuro siurblį, išvalo purkštukus ir apsaugo visą sistemą nuo korozijos. Padidina dyzelinio kuro cetaninį skaičių, o tai užtikrina be problemų užvedimą net ir ekstremaliomis sąlygomis.
Kiti svarbūs patarimai
Nors žodis „užšalti“ nėra pats tinkamiausias degalams apibūdinti, faktas yra tas, kad šaltuoju metų laiku degalai gali sukelti problemų. Vanduo bake taip pat yra problema. Žiemą daugiausia problemų gali sukelti dyzelinas, net jei tai „žieminiai“ degalai.
Norint to išvengti, žinodami, kad artėja šalčio banga, galite į baką įpilti dozę stiprintuvo - vadinamojo depresanto ir (arba) ledą mažinančios medžiagos, priedo, mažinančio degalų drumstumo temperatūrą ir CFPP temperatūrą. Tai nėra kenksminga varikliui, iš esmės tai tos pačios medžiagos, kurių dedama į komercinius degalus. Pripilkite jo ir problemos nebeliks. Tačiau saugokitės: depresantas veikia tik tuo atveju, jei jo į degalus įpilama iš anksto. Kai parafino kristalai jau yra nusėdę degaluose, depresantas neveikia.
Receptas yra vienas: sušildykite jį. Praktiškai automobilį reikia kuriam laikui pastatyti į garažą - valandai, dviem ar daugiau, priklausomai nuo garažo temperatūros. Turite jį ten nuvilkti, kito būdo nėra. Paguoda: pašildyti degalai atgauna savo pirmines savybes ir juos galima naudoti be baimės.
Vandens bake problema labiausiai aktuali suskystintųjų dujų automobiliams, kurie dažniau ir ilgiau važinėja beveik tuščiu baku.
Svarbu neužmiršti stiklų plovimo skysčio. Vasarinis skystis dažniausiai pradeda stingti net ir mažoje minusinėje temperatūroje. Rekomenduoju atkreipti dėmesį, kaip greitai sunaudojate skystį ir pagal tai planuoti tinkamą atsparumą šalčiui. Pavyzdžiui, jei ketinate skystį sunaudoti per keletą dienų ir matote, kad orų prognozė nebus žemesnė nei -10°C, tuomet pakaks ir -15°C skysčio, kuris įprastai yra ir šiek tiek pigesnis. Tačiau jeigu neturite galimybės jo atsargų planuoti iš anksto, geriausia rinktis -25°C atsparumo skystį ir pamiršti rūpesčius, ypač turint galvoje, kad nakties temperatūra dažnai būna žemesnė nei prognozuojama.
Visus aukščiau išvardintus patikrinimus ir paruošiamuosius darbus patariama atlikti dar iki pirmųjų stipresnių šalnų. Idealu, jei tai gali padaryti profesionalai techninės priežiūros dirbtuvėse - taip būsite tikri, kad viskas patikrinta kruopščiai.