Suprasti, kada automobilis laikomas nauju, yra svarbu ne tik perkant, bet ir parduodant transporto priemonę, ypač atsižvelgiant į PVM ir kitus mokesčius. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti paprasta, įvairios taisyklės ir išimtys lemia, kad apibrėžimas gali skirtis priklausomai nuo konteksto.
PVM įstatymo apibrėžimas: 6 mėnesiai ir 6000 km
Pagal 2013 m. spalio 11 d. PVM įstatymą, nauja transporto priemonė yra laikoma tokia transporto priemonė, kuri įsigyta ne vėliau kaip 6 mėnesiai nuo jos eksploatacijos pradžios ir kuri yra nuvažiavusi ne daugiau kaip 6 000 km.
Fiziniams asmenims nėra prievolės registruotis PVM mokėtojais dėl naujų transporto priemonių iš ES įsigijimo. Sumokėti PVM reikia per 5 darbo dienas, skaičiuojant nuo dienos, kada fizinis asmuo buvo informuotas ir jam buvo įteiktas pranešimas. Fizinis asmuo (kuris nėra PVM mokėtojas), kitoje ES valstybėje nusipirkęs naują automobilį ir ją atsigabenęs į Lietuvą, į Lietuvos biudžetą turi sumokėti PVM. Be to, pats asmuo turi iki kito mėnesio 25 d. po naujos transporto priemonės įsigijimo, pateikti pirkimo informaciją VMI. Kai naują automobilį įsigijęs fizinis asmuo nepateikia informacijos VMI, VMI savo iniciatyvą apskaičiuoja PVM. Perkant naują automobilį kitoje ES valstybėje, asmuo turėtų įsitikinti, kad į pardavimo kainą nėra įtrauktas toje valstybėje taikomas PVM (jei transporto priemonė bus atgabenta į Lietuvą ir čia naudojama).
„Regitros“ atstovė spaudai Justina Kazragytė sako, kad automobilis yra laikomas nauju, kai juo nuvažiuota ne daugiau kaip 6 tūkst. kilometrų. „Nauja transporto priemonė įvardijama kaip ta, kuri anksčiau nebuvo registruota arba nuo kurios pirmo registravimo yra praėję ne daugiau kaip šeši mėnesiai. Taip pat naujos transporto priemonės apibrėžimą galime rasti pridėtinės vertės mokesčio įstatyme - tai transporto priemonė, skirta keleiviams ir (arba) kroviniams vežti, kurios variklio cilindrų darbinis tūris yra didesnis kaip 48 kubiniai centimetrai arba variklio galia didesnė kaip 7,2 kilovato, patiekta praėjus ne daugiau kaip 6 mėnesiams nuo eksploatavimo pradžios arba nuvažiavusi ne daugiau kaip 6 000 kilometrų“, - paaiškino ji.
Naujų transporto priemonių įsigijimas iš kitos ES valstybės narės visada yra PVM objektas Lietuvoje, nesvarbu, kuris asmuo naujas transporto priemones įsigyja: fizinis ar juridinis, vykdantis ekonominę veiklą ar nevykdantis ekonominės veiklos.
PVM atskaitos galimybės įmonėms
Kartais įmonių vadovai galvoja, jog nusipirkus naują automobilį bus galima atskaityti PVM (jei įmonė PVM mokėtoja). Tačiau dažnu atveju jiems tenka nusivilti. Nes nuo automobilių, kurie neskirti kroviniams, keleiviams vežti ar nuomoti, PVM negalima atskaityti (išskyrus elektromobiliai). Jei įmonė tiesiog įsigyja lengvąjį automobilį, su kuriuo važiuojama į darbą, pas tiekėjus, klientus ir pan., PVM atskaita negalima.
Išimtys: N1 kategorija ir elektromobiliai
Tačiau yra išimtys. N1 kategorija ir elektromobiliai.
N1 kategorija
Kai kurie automobilių pardavėjai suteikia galimybę naują lengvąjį automobilį registruoti kaip N1 klasės transporto priemonę (kroviniams vežti, kurios bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t (krovininis automobilis)), nuo kurios leidžiama PVM įtraukti į atskaitą. Automobilis toks pats, tiesiog registracijos dokumente skirtingai įvardinta.
Elektromobiliai ir PHEV
Jei įsigijate elektromobilį arba hibridinį automobilį su įkrovimu (PHEV) - galite pretenduoti į PVM lengvatą. Automobilio kaina, įskaitant PVM neturi viršyti 50 000 eur, arba 41 322 eur be PVM (įskaitant ir importuojamus automobilius). Nuo 2023-01-01 bus leidžiama tik grynųjų elektromobilių pirkimo ir nuomos PVM atskaita. Įmonės įsigyto M1 kategorijos automobilio pirkimo PVM (1 145,45 Eur) nėra atskaitomas. Automobilio CO2 emisija, nurodyta jo registracijos liudijime, tiesioginės įtakos PVM atskaitai neturi.
Jei įmonė neatskaitys automobilio pirkimo PVM, jis taps neleidžiamais atskaitymais. Pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais neatskaitomas lengvojo automobilio pirkimo PVM į turto vertę neįtraukiamas.
Naujo automobilio įsigijimas iš ES
O kodėl neįsigijus automobilio iš ES be PVM? Atsargiai! Su automobiliais iš ES - taigi pati istorija kaip ir su Lietuvoje įsigijamais automobiliais. Jei fizinis asmuo, vykdo individualią veiklą ir yra PVM mokėtojas įsigyja N1 kategorijos automobilį - gali atsiskaityti visą ar dalį PVM, priklausomai nuo to, kiek % automobilis bus naudojamas veikloje, kiek asmeninėms reikmėms. Jei toks fizinis asmuo įsigyja elektromobilį ir nori pretenduoti į PVM lengvatą - automobilis turi būti 100% deklaruojamas kaip naudojamas veiklai.
Tuo atveju, jei perkate automobilį iš privataus pardavėjo kitoje ES šalyje, pridėtinės vertės mokestį (PVM) sumokėti turėsite tik toje šalyje, kurioje įregistruosite transporto priemonę. Tiesa, jeigu automobilis yra perkamas iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, automobilis parplukdomas iš Amerikos ją įsigijus aukcione, tada mokamas importo PVM ir muito mokesčiai.
Pelno mokesčio pakeitimai nuo 2025 m.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalios naujos Pelno mokesčio įstatymo nuostatos, susijusios su lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimais, siejamais su išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekiu.
Ribojimai ir išimtys
Pagal Pelno mokesčio įstatymo pakeitimą, nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigijus lengvuosius automobilius, leidžiamiems atskaitymams bus galima priskirti automobilio įsigijimo kainos dalį, neviršijančią nustatytų ribojimų, priklausančių nuo išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio. Šis ribojimas taikomas automobiliams, įsigytiems ar išnuomotiems nuo 2025 m. sausio 1 d.
N1 klasės automobiliams, kurie priskiriami lengviesiems krovininiams automobiliams, PMĮ 30-2 straipsnyje nustatytas nusidėvėjimo skaičiavimo ribojimas netaikomas. Taip pat apribojimai netaikomi, jei automobilis naudojamas tik nuomos veiklai vykdyti, vairavimo mokymo paslaugoms ar transporto paslaugoms teikti.
Jeigu įmonė tam tikrus automobilius išskirtinai naudoja tik nuomos paslaugų teikimo veikloje, o kitose vykdomose veiklose jų nenaudoja, tai PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalyje nustatyti įsigijimo kainos ribojimai, siejami su išmetamu CO₂ kiekiu, šiems automobiliams netaikomi.
Taip pat nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja naujas 16 proc. pelno mokesčio tarifas. Įmonėms, kurių vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, taikomas 6 procentų lengvatinis pelno mokesčio tarifas.
Nusidėvėjimo ir nuomos sąnaudų ribojimai
Nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo visos turto vertės. Iš pajamų PMĮ 18 straipsnyje nustatyta tvarka atskaitoma lengvojo automobilio, kuris laikomas vieneto turtu, įsigijimo kainos dalis, neviršijanti nustatytos PMĮ 30-2 straipsnyje. Neatskaitoma įsigijimo kainos dalis priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.
Nuomos sąnaudos bus be apribojimų, jeigu tai trumpalaikė nuoma iki 30 d. per mokestinį laikotarpį. Jei vienetas per mokestinį laikotarpį nuomojasi konkretų lengvąjį automobilį ilgiau nei 30 dienų, tai laikoma, kad šio automobilio nuomos atvejis neatitinka PMĮ 30-2 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimties ir jo nuomos išlaidoms turi būti taikomi atskaitymo ribojimai.
Jeigu lengvojo automobilių nuomos paslaugas teikianti įmonė su klientais yra sudariusi ilgalaikes nuomos sutartis, kurios po 2025 m. sausio 1 d. bus pratęsiamos, t. y. nuomos paslaugos bus teikiamos pagal po 2025 m. sausio 1 d. pratęstus sandorius, tai šiuo atveju lengvųjų automobilių nuomininkams (juridiniams asmenims) bus taikomas papildomas išsinuomotų automobilių nuomos išlaidų atskaitymo ribojimas.
Automobilio pardavimas: mokesčių aspektas
Pateikti pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti mokestį reikia tuomet, kai nuo transporto priemonės įsigijimo iki pardavimo nepraeina 3 metai. 15 proc. pajamų mokesčiu apmokestinamas skirtumas tarp automobilio pardavimo ir jo įsigijimo kainų.
Jei nuo automobilio įsigijimo nepraeina 3 metai, dėl didesnės pardavimo kainos gali atsirasti pareiga susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). VMI primena, kad tiek pardavus automobilį, tiek NT pajamas reikia deklaruoti ir mokestį sumokėti iki kitų metų gegužės 2 d.
Automobilis nuosavybės teise išlaikytas 3 ir daugiau metų yra neapmokestinamas.
VMI atstovė taip pat sako, kad gyventojai neturėtų užmiršti ir kitos mokestinės prievolės - būtinybės susimokėti, jeigu yra perkamas naujas automobilis.
Naują automobilį renkasi retas Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių skaičius per penkerius metus išaugo nuo 1,36 iki 1,68 milijono. Nors lietuviai perka daugiau automobilių, pastaruoju metu, kaip rodo „Regitros“ statistika, gyventojai renkasi kiek senesnes transporto priemones. Vidutinis lengvojo automobilio amžius mūsų šalyje šių metų pradžioje siekė 16,2 metų, nors 2018 m. sausį jis buvo 14,1.
Dėl rekordinės infliacijos ir kitų ekonominių priežasčių nemaža dalis žmonių nusprendė atidėti automobilio keitimą naujesniu ir toliau važinėti turima transporto priemone, tikėdamiesi sulaukti geresnių laikų. Mūsų apklausos rodo, kad žmonės nenori automobiliui skirti daugiau pinigų nei anksčiau, o tiek nauji, tiek ir naudoti automobiliai per pastaruosius metus gana apčiuopiamai pabrango. Todėl, natūralu, kad už tą pačią sumą įsigyjamas gerokai senesnis automobilis.
Prie Lietuvos transporto parko senėjimo neišvengiamai prisidėjo ir per pastaruosius metus gerokai išaugusios naujų ir naudotų automobilių remonto bei atsarginių detalių kainos. Naujų ar prabangių automobilių remontas ir detalės dažnai kainuoja brangiau, o tuo pačiu rekordinės palūkanų normos riboja prieinamų finansavimo šaltinių pasirinkimą, tad, esant sudėtingai ekonominei situacijai, stebėtis, kodėl retas asmuo svarsto apie naujo automobilio įsigijimą ar netgi senojo keitimą naujesniu, nereikėtų.
Pasaulyje sutrūkinėjus tiekimo grandinėms ir įsisiūbavus infliacijai, automobilių remonto įkainiai reikšmingai išaugo, taip pat brango ir „deficitinėmis“ tapusios automobilių atsarginės dalys. Atsižvelgiant į tai, kad gyventojų perkamoji galia taip stipriai neaugo, natūralu, jog gyventojai ieško galimybių sutaupyti, atideda didesnius pirkinius ateičiai.
Kylant automobilių ir jų remonto kainoms, transporto priemonės išlaikymas apskritai tampa vis didesne prabanga. Esant finansinių iššūkių, nemaža dalis automobilių savininkų ne tik atideda planus įsigyti naują transporto priemonę, bet ir stengiasi kaip įmanoma labiau „apkarpyti“ išlaidas, tad neretai atsisako ir, jų manymu, nebūtinų paslaugų, pavyzdžiui, kasko draudimo.
Augančios automobilių ir atsarginių jų dalių kainos neišvengiamai paveikė ir draudimo įkainius, tad dalis vairuotojų, kurie anksčiau turėtas senesnes transporto priemones drausdavo kasko draudimu, šio draudimo nusprendė atsisakyti. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai bandymai sutaupyti tampa meškos paslauga - įvykus eismo įvykiui vairuotojas ne visuomet turi pakankamai lėšų pats padengti pastaraisiais metais stipriai išaugusias remonto išlaidas, o tada atsiduriama sudėtingoje situacijose.
Vis dėlto, svarbu nepamiršti, kad gerokai pabrango tiek senų, tiek naujų automobilių remontas bei jų detalės, todėl reikėtų įvertinti, ar nenumatytu atveju sugebėsiu pats padengti atsiradusius nuostolius. Jei ne - galbūt tokiu atveju reikėtų pasvarstyti apie kasko draudimo alternatyvas. Pavyzdžiui, jei įprastos apimties kasko draudimas per brangus, galima pasirinkti mažesnės apimties alternatyvų draudimą ir apsidrausti tik nuo pagrindinių ir skaudžiausių rizikų.
Stebint sudėtingą ir užsitęsusią šių dienų ekonominę situaciją, didelių permainų automobilių rinkoje artimiausiu metu tikėtis neverta. Šis sunkmetis gali turėti neigiamos įtakos naujų automobilių įsigijimui ateityje, tad transporto priemonių parkas dar kelerius metus gali išlikti kiek senesnis. Siekdami išvengti didelių finansinių įsipareigojimų, žmonės gali būti linkę ir toliau atidėti naujų automobilių įsigijimą. Ir net besikeičiantys įstatymai, pavyzdžiui, taršos mokesčio, akcizo augimas šiam procesui gali daryti menką įtaką. Juk besikeičiantys įstatymai žmonių pajamų nedidina ir automobilių neatpigina. Taigi, susiduriame su ta pačia problema, kuri yra lyg uždaras ratas - automobiliai brangsta, žmonės daugiau pinigų neturi, todėl negali pirkti naujesnių transporto priemonių.
Ekspertas svarsto, kad esant dabartinei situacijai automobilių rinkos atsistatymas gali užtrukti net ilgiau. Tuometė krizė buvo trumpesnė ir veikė staigiau - žmonės patyrė šoką, kai daugelis per trumpą laiką neteko pajamų ar santaupų. Ši krizė kur kas ilgesnė, o ir ją lėmė daug gilesnės priežastys - ji prasidėjo nuo pandemijos ir tęsiasi toliau dėl karo Ukrainoje, taigi, jau kone ketvirtus metus. Dėl infliacijos ir kitų priežasčių visos prekės, paslaugos, sykiu ir automobiliai gerokai pabrango. Dėl to ir automobilių rinkos atstatymas užsitęs kur kas ilgiau negu tuomet prieš penkiolika metų.
VMI atstovė paaiškina, kokius mokesčius kiekvienas pardavėjas turėtų susimokėti, o kokias pareigas privalo atlikti ir automobilio ar būsto pardavėjai. Kai automobilio pardavėjas siūlo įsigyti transporto priemonę, praktikoje pasitaiko atvejų, kad pirkėjo prašoma nurodyti kuo mažesnę įsigijimo kainą, nei yra sumokama iš tikrųjų. Vėliau tokiam gyventojui gali atsirasti prievolė sumokėti papildomą mokestį, kai transporto priemonė jau bus parduota kitam pirkėjui.
Dėl šios priežasties suklastotą sutartį pasirašantis pirkėjas taip pat netenka visų garantijų iš pardavėjo, nes neturi jokių įrodymų, kad automobilis pirktas iš Lietuvos piliečio. VMI atstovė sako, kad parduodant transporto priemonę ar savo būstą, būtina neužmiršti, kad vėliau gali būti taikomas papildomas mokestis.
VMI taip pat išskiria pagrindinius kriterijus, kokiais atvejais yra taikomos GPM lengvatos pardavus būstą: 10 metų terminas, 2 metų deklaruota gyvenamoji vieta, per 1 metus įsigyjate naują būstą.
tags: #kada #automobilis #laikomas #nauju