Tvarkinga kuro sistema padeda užtikrinti tinkamą variklio darbą ir maksimalų automobilio ekonomiškumą. Įdomu tai, kad netvarkingai dirbanti kuro sistema degalų sąnaudas gali padidinti net iki 30 procentų! O kur dar išaugusi netikėtų ir rimtų transporto priemonės gedimų rizika. Tad, siekiant važinėti be nemalonių staigmenų ir išvengti papildomų išlaidų, į kuro sistemos priežiūrą svarbu žiūrėti rimtai ir atsakingai.
Viena iš esminių dyzelinio variklio dalių yra būtent kuro siurblys. Sugedęs kuro siurblys gali sukelti rimtų problemų varikliui ir bendram automobilio veikimui. Dyzelinių variklių degalų padavimo sistema tiekia reikiamą dyzelino kiekį tiksliu slėgiu. Be tokio proceso transporto priemonė tiesiog tinkamai neveiktų.
Kuro siurblių gedimų simptomai
Anksčiausią dyzelinio kuro siurblio problemą išpranašauja motoro “trukčiojimai”, pvz. esant didesniam greičiui. Dažniausiai tai nutinka greitkeliuose, kai vidutinis greitis šiek tiek didesnis nei įprastai važinėjant mieste. Automobilis gali puikiai nuvažiuoti trakim kokį 50km didesniu greičiu, tačiau mažinant greitį gali pradėti trukčioti “springti”, arba atvirkščiai staiga didinant greitį iš palaikomo gali pasijausti uždelsimas, “pridusimas” ar trukčiojimas.
Šis simptomas gali reikšti ir kitus dalykus, bet vienas iš pagrindinių būtent kuro siurblys. Kai šią bėdą sukelia kuro siurblys, dažniausiai tai susiję su nuolatinio slėgio trūkumu. Kuro siurblys negali visą laiką palaikyti reikiamo slėgio, todėl akimirksniu gali pasikeisti taip sugadinant įprastą kuro tiekimą.
Kita galima kuro siurblio gedimo priežastis pasitaiko tam tikrose situacijose. Kuro siurblys (net ir senas) gali veikti taip, kaip turėtų normaliomis, mažo ir vidutinio apkrovimo sąlygomis. Tačiau kai kurios transporto priemonės gali kartais viršyti šiuos aprkovimų lygius. Pvz. sunkvežimiai, pikapai ir transporto priemonės, kurioms paprastai reikia gabenti ar vilkti svorį, degalų siurblys kartais gali patirti didesnę apkrovą nei įprasta, todėl silpniausios jo dalys gali neatlaikyti. Tai taip pat gali būti ir tokie momentai kaip pvz. važiuojanti į statesnius kalnus arba daryti ką nors, dėl ko automobilis patiria didesnį ”stresą”. Ir dažniausiai tais momentais pastebimas galios praradimas, jis ypač aiškiai juntamas. Tai tikrai gana pavojinga, kai automobilis staiga praranda galią, situacijos gali būti įvairios, palikime vietos fantazijai. Tiesa, staigus galios kitimas taip pat yra purkštuko gedimo simptomas.
Dėl senumo arba susidėvėjimo degalų siurblio varikliuko pasipriešinimas gali būti netolygus. Dar vienas požymis jei degalų siurblys pažeistas- jis gali skleisti garsų "zirziantį", ūžiantį garsą. Siurblys taip pat gali skleisti tokį triukšmą, jei trūksta degalų arba bake esantys degalai yra užteršti. Įprastas siurblio skleidžiamas triukšmas yra vos girdimas "dūzgimas".
Dar vienas gana dažnas simptomas kuris yra gana rimtas. Jei nepaisysite anksčiau minėtų simptomų, galiausiai susidursite su šiuo: kai automobilis nenori užvesti. Nustatyti, ar tai degalų siurblys, gana paprasta: bandant užvesti automobilį, jis suksis (bandys užsivesti), starteris suks, akumuliatorius ok, bet variklis taip ir neužsives.
Kompiuterinė diagnostika rodo klaidas, susijusias su kuro slėgio neatitikimais. Jeigu pastebite vieną ar kelis iš šių požymių, nedelskite - važinėjimas su netvarkingu kuro siurbliu gali pažeisti purkštukus, katalizatorių ar net sukelti variklio perkaitimą.
Jei pastebite šiuos požymius, laikas apsilankyti servise: Automobilis neužsiveda, nors akumuliatorius geras; Degalų bakas pilnas, bet kuro sistema tuščia; Kuro siurblys skleidžia šaižų garsą; Pastebėtas kuro nuotėkis ar nemalonus kvapas. Nedelskite: netinkamai veikiantis kuro siurblys gali pažeisti ir kitas kuro sistemos dalis.
Kuro siurblių gedimų priežastys
Priežasčių, lemiančių kuro siurblių gedimus, gali būti pačių įvairiausių. Neretai kuro siurblių gedimo priežastimi tampa netinkamos elektros jungtys. Labai dažnai kuro siurblio gedimą lemia purvu, rūdimis ar kitais nešvarumais užterštas kuro bakas. Dar viena dažna priežastis, dėl kurios susiduriama su kuro siurblio problemomis - dažnas važinėjimas žemu kuro lygiu.
Viena iš dažniausių kuro siurblio gedimo priežasčių - prastos elektros jungtys. Dažnai siurblių gedimus lemia nešvarumai kuro sistemoje - purvas, rūdys ar kiti pašaliniai teršalai. Įprotis dažnai važiuoti su žemu kuro lygiu gali neigiamai paveikti kuro siurblį. Toks vairavimo stilius skatina siurblio ir variklio perkaitimą, o laikui bėgant tai gali lemti rimtus gedimus.
Nekokybiškas kuras: Prastas kuras su dideliu kiekiu priemaišų ir vandens yra pagrindinis aukšto slėgio kuro siurblio (ASKKS) priešas. Priemaišos abrazyviai veikia siurblio elementus, o vanduo sukelia koroziją.
Užsikimšę kuro filtrai: Nešvarūs filtrai apriboja kuro srautą, apkrauna siurblį ir gali jį sugadinti. Labai dažnai žemo slėgio priežastimi aukšto spaudimo siurblyje yra kuro filtras. Kuro filtrą, kaip pigiausią iš įtariamų gedimo elementų, reikia keisti nedelsiant.
Netinkama priežiūra: Ignoruojant reguliarius techninės priežiūros intervalus, gali atsirasti smulkių problemų, kurios ilgainiui perauga į rimtus gedimus.
Agresyvus vairavimas: Dažnas važiavimas dideliais sūkiais ir staigūs pagreitėjimai apkrauna kuro sistemą ir gali sutrumpinti ASKKS tarnavimo laiką.
Natūralus nusidėvėjimas: Kaip ir bet kuris mechaninis komponentas, ASKKS ilgainiui nusidėvi dėl nuolatinio naudojimo.
Aukšto slėgio kuro siurblio (ASKKS) veikimo principai ir tipai
Aukšto slėgio kuro siurblys (ASKKS) yra kritiškai svarbus šiuolaikinių Opel dyzelinių ir benzininių automobilių komponentas. Jo pagrindinė funkcija - tiekti kurą į purkštukus reikiamu slėgiu, kad būtų užtikrintas efektyvus degimas ir optimalus variklio darbas.
ASKKS, dažniausiai randamas dyzeliniuose, o vis dažniau ir benzininiuose, tiesioginio įpurškimo varikliuose, veikia sudėtingu mechaniniu principu. Jis pumpuoja kurą iš degalų bako per žemo slėgio siurblį (dažnai integruotą bake) ir padidina jo slėgį iki šimtų ar net tūkstančių barų. Šis aukšto slėgio kuras patenka į skirstytuvą (Common Rail), iš kurio jis, kontroliuojamas elektronikos, įpurškiamas į cilindrus. Slėgio reguliavimas yra itin svarbus, kadangi nuo jo priklauso purkštukų darbas ir kuro kiekis, patenkantis į degimo kamerą.
Kuro siurblių tipai ir skirtumai
Automobiliuose naudojami įvairių tipų kuro siurbliai, kurie skiriasi veikimo principu, konstrukcija ir paskirtimi, nepriklausomai nuo kuro rūšies (benzinas ar dyzelinas).
- Mechaniniai kuro siurbliai: Dažniausiai montuojami senesniuose automobiliuose su karbiuratoriais arba senesniuose dyzeliniuose varikliuose. Veikia mechaniniu būdu, dažniausiai varomi skirstymo veleno ekscentrišku strypu. Pagrindinė konstrukcija - diafragminis siurblys su įleidimo ir išleidimo vožtuvais, kurie užtikrina kuro srautą. Patvarūs, tačiau remontas sudėtingesnis ir reikalauja specialių žinių.
- Elektriniai kuro siurbliai: Dažniausiai naudojami šiuolaikiniuose benzinu ir dyzelinu varomuose automobiliuose. Montuojami degalų bake (panardinami) arba kuro vamzdyne. Veikia elektros variklio principu, gali būti ritininiai, krumpliaratiniai arba išcentriniai. Valdomi per variklio valdymo bloką (ECU), užtikrina pastovų ir tikslų kuro tiekimą. Dažniausios gedimų priežastys - elektros instaliacijos problemos, užterštas filtras ar sugedę valdymo komponentai.
- Aukšto slėgio kuro siurbliai: Naudojami moderniose įpurškimo sistemose, ypač dyzeliniuose varikliuose, taip pat kai kuriuose benzinu varomuose su tiesioginiu įpurškimu. Skirstomi į kelis tipus pagal konstrukciją ir veikimo principą:
- Daugiaplunžeriniai skirstomieji (In-Line) - dažniau sunkvežimiuose, patikimi ir ilgaamžiai.
- Vienplunžeriniai skirstomieji (Distributor) - dažniausiai lengviesiems automobiliams.
- Siurblys - purkštukas (Unit Injector, Pumpe-Düse) - atlieka kuro suslėgimo ir įpurškimo funkcijas.
- Magistraliniai (Common Rail) - leidžia tiksliai valdyti kuro įpurškimą, sumažinti sąnaudas ir taršą.
Dažniausiai Pasitaikantys ASKKS Gedimai
ASKKS yra sudėtingas mechanizmas, jautrus kuro kokybei ir eksploatavimo sąlygoms. Dažniausiai pasitaikantys gedimai apima:
- Slėgio nepakankamumas: Variklis sunkiai užsiveda, trūkčioja važiuojant, praranda galią. Šį gedimą gali sukelti nusidėvėję siurblio elementai, užsikimšę filtrai arba sugedęs slėgio reguliatorius.
- Per didelis slėgis: Gali pažeisti purkštukus ir kitus kuro sistemos komponentus. Dažniausiai priežastis - sugedęs slėgio reguliatorius arba užsikimšęs grįžtamasis vožtuvas.
- Triukšmas: Neįprasti garsai, tokie kaip dūzgimas, kalenimas ar cypimas, sklindantys iš siurblio, gali reikšti mechaninį gedimą. Tai gali būti susiję su guolių nusidėvėjimu, vožtuvų gedimais arba vidinių komponentų pažeidimais.
- Kuro nutekėjimas: Kuro nutekėjimas iš siurblio yra pavojingas ir reikalauja nedelsiamo remonto. Priežastys gali būti pažeistos tarpinės, atsilaisvinusios jungtys arba korpuso įtrūkimai.
- Elektronikos gedimai: ASKKS valdymui naudojami elektroniniai komponentai, tokie kaip davikliai ir solenoidai. Jų gedimai gali sutrikdyti siurblio veikimą ir sukelti variklio problemų.
Kuro slėgio reguliatorius yra viena iš svarbiausių degalų tiekimo sistemos dalių, atsakinga už tinkamo kuro slėgio palaikymą. Sugedęs kuro slėgio reguliatorius gali sukelti įvairius simptomus, tokius kaip sumažėjusi automobilio galia, netolygus variklio darbas, trūkčiojimai ar variklio užgesimas. Padidėjusios kuro sąnaudos ir juntamas degalų kvapas taip pat gali signalizuoti apie šio komponento gedimą. Jei tepalo lygio matuoklę patraukus jaučiamas degalų kvapas, tai taip pat gali būti blogo kuro slėgio reguliatoriaus požymis. Dėl netinkamo jo veikimo kuro linijos gali persipildyti, o kuras patekti į išmetimo sistemą. Kai kurios transporto priemonės gali rodyti "Check Engine" lemputę, o pats kuro siurblys gali pradėti veikti garsiau ir erzinti.
Kuro siurblių remontas ir diagnostika
Aukšto slėgio kuro siurblių diagnostika yra sudėtingas procesas, reikalaujantis specialios įrangos ir žinių. Pirmiausia atliekama vizualinė apžiūra, siekiant nustatyti kuro nutekėjimus ar kitus akivaizdžius pažeidimus. Toliau naudojama diagnostinė įranga, skirta nuskaityti klaidų kodus iš variklio valdymo bloko (ECU) ir stebėti kuro sistemos parametrus realiu laiku. Slėgis kuro sistemoje, purkštukų veikimas ir kiti svarbūs duomenys gali padėti nustatyti gedimo priežastį. Taip pat gali būti atliekami mechaniniai testai, tokie kaip siurblio našumo matavimas ir komponentų patikrinimas.
Profesionalus kuro siurblių remonto procesas apima kelis pagrindinius etapus: diagnostika (atliekama kompiuterinė diagnostika ir kuro slėgio matavimas), išmontavimas (siurblys išimamas iš bako ar variklio skyriaus), gedimo nustatymas (identifikuojamos konkrečios detalės, kurioms reikia keitimo ar restauracijos), remontas arba keitimas (keičiamos dalys arba atliekama visa kuro siurblių restauracija), testavimas (patikrinamas kuro slėgis, degalų tiekimo stabilumas) ir grąžinimas su garantija (sumontuotas siurblys testuojamas vietoje).
Kuro siurblio remonto kaina dažniausiai būna apie 59-79 €, tačiau galutinė suma priklauso nuo automobilio markės ir modelio, siurblio tipo, gedimo sudėtingumo ir atsarginių dalių kainos. Jeigu siurblys būna neremontuotinas, servisas siūlys pilną keitimą arba restauraciją, kuri gali kainuoti nuo 100 € iki 300 € ar daugiau.
Aukšto slėgio kuro siurblys Bosch CP3 yra sudėtingas mechanizmas, kurio nuodugniai patikrinti naudojamas specialus įtaisas (Bosch nr. 0986613270). Jei žinoma, kad kuras tikrai pasiekia aukšto slėgio siurblį, tikrinamas pats siurblys. Už slėgio reguliavimą atsako solenoidai, reguliuojantys slėgį arba srautą. Abu solenoidiniai vožtuvai gali būti patalpinti ant aukšto slėgio siurblio. Jeigu ant siurblio yra tik vienas solenoidinis vožtuvas, jis visada reguliuoja srautą. Tada solenoidinis slėgio reguliavimo vožtuvas yra ant aukšto slėgio kuro siurblio. Solenoidiniai srauto vožtuvai veikia dviem atvejais: atidaryti ir uždaryti. Solenoidinius vožtuvus galima patikrinti lyginant slėgį aukšto slėgio kuro siurblyje pasukus starterį su prijungtu ir atjungtu solenoidiniu kištuku. Normaliai atidarytas (arba atidarytas be variklio pagalbos, su išjungtu kištuku) solenoidinis kuro praleidimo vožtuvas leidžia tekėti maksimaliam kuro kiekiui į aukšto slėgio siurblį. Pakeisti vožtuvo žiedai taip pat gali būti žemo slėgio siurblyje priežastimi.
Atjungus jungtis nuo purkštukų (tai pašalina galimybę užsisiurbti ir kartu neleidžia užvesti variklio) paleidžiamas starteris 10 s., testatoriuje galima pamatyti siurblio sudaromą slėgį. Kai gauti testavimo rezultatai yra blogesni nei pateikti eksploatavimo dokumentacijoje, tai dar nereiškia, jog reikia keisti siurblį. Galbūt siurblys nėra sugedęs, slėgis dingsta kažkur kitur. Kitas tyrimų etapas yra kuro perdavimo purkštukų matavimas. Ant jungties kaiščių uždedami specialūs laidai ir indas su žymėjimais arba menzūrėle. Norint patikrinti pjezoelektrinius purkštukus, būtinai reikalingi grįžtamieji vožtuvai, sumontuoti ant kiekvieno purkštuko kaiščio. Purkštukas, kuris aiškiai praleidžia daugiau kuro, gali būti brokuotas (reikia dokumentacijoje patikrinti priimtiną kuro įpurškimą šiam purkštuko tipui). Jei kuro srautas iš purkštuko nėra didelis prie žemo slėgio, dar nereiškia, kad purkštukas yra geras.
Labai svarbu, kad po kiekvieno testavimo ir elemento pakeitimo, reikia pakartoti testavimą, įsitikinti, ar elemento pakeitimas (siurblio arba purkštuko) davė teigiamą rezultatą. Remontą laikome baigtu, kai siurblys sėkmingai praeina slėgio sudarymo testą, purkštuko purškimo testą (atitinka dokumentaciją duotam kuro įpurškimo tipui). Diagnostika nėra sunki, bet norint ją atlikti, dirbtuvėse reikia turėti daugybę įrangos (menzurėlės, manometrai, jungtys).
Kuro siurblių restauracija
Kai kurie vairuotojai, susidūrę su kuro siurblio gedimu, svarsto: ar verta siurblį restauruoti, ar geriau keisti nauju? Sprendimas priklauso nuo kelių faktorių:
- Kada verta restauruoti?
- Originalus siurblys yra aukštos kokybės (pvz., Bosch, Denso, Delphi).
- Naujo siurblio kaina labai aukšta (ypač dyzeliniams modeliams).
- Gauta profesionali rekomendacija po diagnostikos.
- Kada keisti nauju?
- Restauravimas kainuoja beveik tiek pat, kiek naujas siurblys.
- Originalus siurblys smarkiai pažeistas (pvz., įtrūkusi korpuso dalis).
- Nėra galimybės gauti originalių atsarginių dalių.
Po remonto siurbliai atitinka visus naujų siurblių parametrus. Suremontuotiems siurbliams suteikiame garantiją.
Kaip išvengti kuro siurblio gedimų?
Norint išvengti kuro siurblio gedimų, svarbu laikytis kelių paprastų, bet efektyvių taisyklių:
- Naudokite tik aukštos kokybės degalus. Rinkitės tik aukštos kokybės degalus bei stenkitės nevažinėti su pustuščiu baku. Stenkitės pilti kokybišką kurą. Nors jo patikrinti gal ir neišeina, bet bent jau pilkite iš patikimų degalinių.
- Stenkitės vengti važinėjimo beveik tuščiu baku - tai padeda apsaugoti siurblį nuo perkaitimo ir oro patekimo į sistemą. Norėdami pailginti kuro siurblio tarnavimo laiką, niekada neleiskite automobilio degalų lygiui nukristi žemiau ketvirtadalio bako. Atrodo paprasta, tačiau žmonės linkę "išgręžti" kuro baką iki dungo, todėl siurbliai greičiau susidėvi. Bake esantys degalai aušina siurblį, tačiau kai kuro lygis per mažas siurblys gali perkaisti.
- Reguliariai tikrinkite degalų tiekimo sistemą bei elektros jungtis.
- Kuro filtrą rekomenduojama keisti kas 20 000-30 000 km, kad būtų užtikrintas švarus ir stabilus degalų tiekimas. Kuro filtro keitimas taip pat padės išsaugoti kuro siurblį.
- Naudokite profesionalius kuro priedus kurie padeda valyti, tepti ir prižiūrėti bendrai kuro sistemą.
Kuro sistemos aptarnavimas
Jeigu manote, kad kuro siurblys streikuoja - vienintelis kelias kreiptis į profesionalus kurie tiksliai identifikuos ar tai siurblio gedimas. Susidūrę su kuro siurblio gedimu, nedvejokite susisiekite su DIZRIDA dyzelinių automobilių serviso komanda. Pakonsultuosime, užregistruosime patikrai ir atliksime aukščiausios kokybės remontą Kaune. DIZRIDA adresas: Taikos pr. 149, Kaunas. IĮ Autura juridinio asmens kodas 134752765, adresas Taikos pr. 149, LT-50104 Kaunas.