Termometrų stulpeliams rytais vis dažniau parodant minusinę temperatūrą, o sinoptikams vis dažniau prabylant apie artėjančius šalčius, dyzelinių automobilių vairuotojams itin aktualus tampa degalų klausimas.
Dyzeliniams automobiliams būtini specialiai žiemai pritaikyti degalai, padedantys užtikrinti sklandų variklio darbą. Tam, kad minusinė oro temperatūra nesugadintų planų, kruopščiai savo transporto priemones prižiūrintys vairuotojai domisi ir ruošiasi iš anksto. Pasak jo, būtent dėl šios priežasties, nelaukiant įstatymuose nurodyto termino, tarpinį dyzeliną žieminiu imta keisti dar lapkričio mėnesį, o nuo gruodžio jo galima įsigyti visose tinklo degalinėse.
Dyzelinui didelę įtaką turi aplinkos temperatūra - parafinai, galintys užkimšti degalų filtrą ir sutrikdyti variklio darbą, pradeda kristalizuotis vos spustelėjus šaltukui. Pagrindinis indikatorius, padedantis vairuotojui atskirti, kad į automobilį pilamas žieminis dyzelinas - jo žymėjimas snaigėmis.
Dyzelinių automobilių vairuotojai žino, kad pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje didžioji rinkos dalis prekiavo dyzelinu, kurio sudėtis skyrėsi, priklausomai nuo kalendorinių periodų, oro sąlygų, bei įstatymo reglamentavimo. Šiltuoju metų periodu dyzelinas savo sudėtyje visada privalo turėti ne mažiau 7% BIO dalies, šį reikalavimą gamintojai ir/ar tiekėjai dažniausiai išpildo į degalus įmaišydami privalomuosius bio priedus. Pvz.: tai gali būti RRME (riebalų rūgščių metilo esteris). Tuo tarpu dar neperseniausia žiemos metu buvo leistina arktinių klasių dyzelino prekyba be BIO priedo. Nuo 2020 m. gruodžio, žiemos periodu, privaloma prekiauti dyzelinu, savo sudėtyje turinčiu 7% BIO dalies. Tiekėjai, siekiantys užtikrinti maksimalią kokybę savo klientui siūlo įsigyti dyzelinius degalus su privalomąja BIO dalimi, rinkdamiesi sintetinį komponentą HVO. Paprastai tariant vietoj, vartotojų transportui pažįstamo dyzelino su RRME (naudojamo šiltuoju metų periodu), Circle K žiemą, siekiant užtikrinti reikalingas žiemai savybes, prekiaus produktu su sintetine BIO degalų dalimi, dar vadinama HVO (Hydrotreated vegetable oil).
Kai Lietuvoje temperatūra nukrenta žemiau nulio, dyzelinių variklių vairuotojai dažnai remiasi viena prielaida: žieminis dyzelinas atlaikys šaltį. Dyzelinas neužšąla staiga kaip vanduo. Tikroji problema šaltu oru yra parafino kristalizacija, kuri užkemša degalų filtrą ir neleidžia degalams pasiekti variklio.
Pagal Europos standartą EN 590 dyzelinas skirstomas į klases pagal klimatą. F klasės žieminio dyzelino CFPP yra apie -20 °C. Praktiškai Lietuva nesiremia vien baziniu F klasės žieminiu dyzelinu. Daugelis vairuotojų nustemba, kai jų automobilis atsisako užsivesti esant -22 °C temperatūrai, nors kuras turėtų būti skirtas šaltesnėms sąlygoms. Terminas „žieminis dyzelinas“ dažnai vartojamas laisvai. Kasdienėje kalboje tai tiesiog reiškia šaltam orui pritaikytą dyzeliną. Lietuvoje dauguma žieminių dyzelinų, parduodamų piko žiemos mėnesiais, jau yra arktinės klasės degalai, bet ne visada aukščiausio lygio. Dyzelinių degalų klasifikacijos supratimas padeda paaiškinti, kodėl du automobiliai, pildomi toje pačioje degalinėje, gali elgtis skirtingai per šaltuosius periodus. Degalų etikečių tikrinimas, pakankamai pilno bako palaikymas ir geros degalų sistemos būklės užtikrinimas gali lemti, ar variklis užves sklandų užvedimą, ar rytas bus užšalęs.
Pirmosios šalnos ne vienam dyzelinu varomų automobilių savininkui tampa galvos skausmu. Pašalus kiemuose matyti susirūpinusiais veidais vaikštantys ir būdų, kaip užvesti automobilį, ieškantys vairuotojai. Tad kaip pasiruošti šaltajam sezonui, kad automobilis užsivestų iš pirmo karto?
Kai kurių dyzelinių automobilių variklio ir degalų sistema tokia, kad pakaitinimo žvakių automobilis nejungia ir jų nenaudoja tol, kol oro temperatūra aukštesnė nei 5 laipsniai šilumos, todėl dažniausiai visi žvakių „negalavimai“ išlenda tik tada, kai atšąla.
Žvakių patikra vyksta keliais etapais. Pirmiausia žvakės patikrinamos ampermetru. Taip pat patikrinami žvaklaidžiai bei pakaitinimo žvakių ritė. Net jei ampermetras rodo, kad žvakės gana geros, bet jos keistos seniai, rekomenduojame įsigyti naujas, nes senos žvakės kaista lėčiau ir neįkaista tiek, kiek reikia, arba visos įkaista per skirtingą laiką, todėl ir rezultatas toks - blogai besivedantis automobilis.
Pasak autoserviso atstovo, taip pat svarbu įsidėmėti, kad sugedus nors ir vienai pakaitinimo žvakei, rekomenduojama pakeisti visas.
Specialistai rekomenduoja degalų filtrą keisti kas 10 tūkst. kilometrų. Alyvos keitimo nepavyks išvengti nė vienam automobilio savininkui, nes pavėluotai keičiama alyva yra viena iš turbinų gedimo, blogo vedimosi ir padidėjusių degalų sąnaudų priežasčių.
Sena alyva automobilyje kaupiasi nuosėdų pavidalu, todėl apneša vidines variklio dalis. Dėl to stringa tepaliniai žiedai. Bendra rekomendacija dyzeliniams automobiliams alyvą keisti kas 10-15 tūkst. kilometrų.
Vairuotojams gana dažnai kyla dvejonių, ar nusipirkus automobilį reikia keisti alyvą. Atsakymas - klampumą. Paanalizuokime žymėjimą 10W40. Pirmasis skaičius prieš raidę W reiškia šaltos alyvos klampumą, antrasis skaičius nurodo jos klampumą, kai automobilis pasiekia darbinę 100 °C temperatūrą. Kuo skaičius mažesnis, tuo alyva yra skystesnė šaltame ore. Svarbu įsidėmėti, kad skystesnė alyva gali netikti seniems, nusidėvėjusiems varikliams, kurių alyvos pralaidumas į išorę daug didesnis.
Jei pastebėjote, kad automobilio starteris sukasi lėčiau, tai ženklas, kad reikėtų sunerimti. Mažai nusilpęs akumuliatorius pasikrauna per 20-30 minučių kelionės.
Dėl akumuliatoriaus patikrinimo galite kreiptis į autoservisą, arba tai galite atlikti patys. Pakanka įsigyti voltmetrą. Jei voltmetras rodo žemesnę nei 12,5-12,6 įtampą, tai reiškia, kad akumuliatorių reikia įkrauti. Visiškai išsikrovęs akumuliatorius turi būti kraunamas ne trumpiau nei 20 valandų. Kad išvengtumėte akumuliatoriaus išsikrovimo problemų, atminkite, kad išeikvota energija atsikuria po 20 minučių generatoriaus darbo.
Lietuvoje arktinės specifikacijos dyzelinas pradedamas pardavinėti nuo lapkričio antros pusės. Užsukus į degalinę, jį lengvai atpažinsite dėl žymėjimo viena arba dviem snaigėmis. Viena snaige žymimas pirmos arktinės klasės žieminis dyzelinas, kuris neužšąla iki -26 laipsnių.
Kodėl svarbu pilti žieminį dyzeliną? Įprastas dyzelinas jautrus žemesnei aplinkos temperatūrai, nes vos tik prasideda šalnos, pradeda kristalizuotis parafinai, kurie užkemša degalų filtrą ir taip sutrikdo variklio darbą. Sutrikdytas variklio darbas - blogai besivedantis automobilis.
Termometrų stulpeliams nukritus gerokai žemiau nulio, neužsivedantis dyzelinis automobilis - dažno vairuotojo galvos skausmas. Nors atšiauri žiema lietuviams - anokia naujiena, vis dar pasitaiko vairuotojų, kuriuos ji, kaip ir kelininkus staiga iškritęs sniegas, „užklumpa netikėtai“. Šaltą rytą neužvedus automobilio, specialistai pataria palikti jį nejudinamą iki pavasario.
„Pastačius automobilį šildomame garaže, atšilusio dyzelino likučius reikia išsiurbti ir pakeisti žieminiu. Pagelbėti gali ir specialūs priedai, bet iš jų stebuklų tikėtis nevertėtų. Negalėdami užvesti automobilio, kai kurie vairuotojai griebiasi ir kitos gudrybės bandydami jį „prikelti“. Neretai į kuro baką šliūkšteli benzino ar žibalo. „Tokiu būdu galima šiek tiek pagerinti žematemperatūrines dyzelino savybes, bet žieminių degalų šitaip, vėlgi, nepagaminsite. Nebent pasielgti priešingai ir į žibalą įmaišyti šiek tiek vasarinio dyzelino. Bet tai daryti galima tik išskirtiniais atvejais, nes žibalas, o juo labiau benzinas, neturi reikiamų dyzelino savybių, todėl gali gerokai pakenkti varikliui bei kuro sistemai“, - tikino L. Mokslininkų teigimu, dyzelinas - skirtingos stingimo temperatūros angliavandenilių mišinys, todėl neturi aiškiai išreikštos kristalizacijos temperatūros, kaip vanduo.
„Vasarinį nuo žieminio dyzelino iš esmės skiria tik žematemperatūinių parametrų vertės: ribinė filtruojamumo temperatūra bei žieminiam dyzelinui papildomai normuojama drumstimosi temperatūra. Jų vertės gali būti 5-25 laipsnių didesnės už kuro stingimo temperatūrą“, - pastebėjo L. Lietuvos degalinėse parduodamas pirmos ir antros klasės žieminis (arktinis) dyzelinas. Jo drumstimosi ir ribinė filtruojamumo temperatūra yra ne didesnė, kaip -16 ir -26 °C bei, atitinkamai, -22 ir -32 °C.
Atskirti žieminį dyzeliną nuo vasarinio nesunku. Ekspertai pataria supilti skysčius į skirtingas bespalves nedidelio tūrio talpas ir palikti porai valandų šaldymo kameroje. Tuo metu benzininių automobilių savininkams, anot L. Mikniaus, degalų sustingimo grėsmės nebaisios: „Benziną sudarantys angliavandeniliai - mažesnės molekulinės masės, o jų stingimo temperatūra yra gerokai mažesnė už dyzelino.“
Dauguma vairuotojų mano, kad kuras visus metus yra vienodas, tačiau degalinėse sezoniškai keičiasi jo savybės. Pagrindinė priežastis paprasta: šaltis veikia kuro tekėjimą, užsidegimą ir garavimą. Sezoninis kuras pritaikomas realioms oro sąlygoms. Vasarą svarbu stabilumas ir saugumas karštyje, o žiemą - kad kuras išliktų takus ir leistų patikimai užvesti variklį. Didžiausi skirtumai paprastai juntami dyzelino atveju, tačiau ir benzinas turi sezoninių ypatumų, susijusių su garumu (volatilumu) - t. y. Dyzeliniame kure yra parafinų (vaškinių komponentų). Esant žemai temperatūrai jie gali kristalizuotis, o kristalai - užkimšti kuro filtrą ir apriboti kuro tiekimą. CFPP (Cold Filter Plugging Point) - tai temperatūra, ties kuria dyzelinas pagal standartinį bandymą dar praeina per filtrą. Kai kuras pradeda vaškėti, filtras gali užsikimšti, o variklis - prarasti galią ar net užgesti. Lietuvoje tai aktualu per staigius atšalimus ir automobiliams, kurie nakčiai paliekami lauke.
Žieminio dyzelino sudėtyje gali būti nedidelių skirtumų, tačiau kasdienėje eksploatacijoje dažniau dominuoja oro sąlygos ir važiavimo režimas. Benzino sezoniškumas labiausiai susijęs su garumu (volatilumu). Dažniausiai nesklandumai pasireiškia dyzeliniuose automobiliuose. Jei bake likęs vasarinis dyzelinas, o staiga smarkiai atšąla, padidėja rizika, kad kuras pradės vaškėti ir užkimš filtrą. Praktiškai maišymas dažnai vyksta natūraliai pereinamuoju laikotarpiu. Praktinė taisyklė: jei prognozuojamas rimtas šaltis, nevažinėkite su beveik tuščiu baku ir venkite pildytis degalus, kurių sezoniškumu abejojate. Vykstant į užsienį žiemą verta turėti omenyje, kad skirtingose šalyse ir klimato zonose gali būti taikomi nevienodi minimalūs reikalavimai.
Kaip pasiruošti Škoda automobilį žiemai? Praktiniai patarimai vairuotojams ir specialios akcijos.
Kaip pasakytų autoparko priežiūros vadovas: „Dauguma žiemos gedimų atsiranda kaip grandininė reakcija - netinkamas sezonas, senas filtras ir staigus atšalimas. Vasaros ir žiemos kuras - ne rinkodaros triukas. Dyzelinas žiemą keičiamas daugiausia tam, kad mažėtų vaškėjimo ir filtro užsikimšimo rizika, o benzinas sezoniškai koreguojamas dėl garumo ir elgsenos skirtingomis temperatūromis. Ar esate su tuo susidūrę realybėje?“
Skirtumai - pagal temperatūrą
Dyzelinui didelę įtaką turi aplinkos temperatūra. Būtent atsižvelgiant į ją ir gaminami skirtingų rūšių dyzeliniai degalai, nes dar palyginti nežemoje temperatūroje dyzeline pradeda kristalizuotis parafinai. Jie gali užkimšti degalų filtrą, vamzdelius - sutrikdyti variklio darbą.
Pagal oro temperatūrą galima nubraižyti visą dyzelino vartojimo medį: vasarinis, tarpinis ir žieminis, kuris dar gali būti pirmos bei antros (arktinis) klasės. Vasarinis dyzelinas neužšąla iki -5° C, tarpinis iki -15° C, pirmos klasės arktinis iki -26° C, o antros klasės iki -32° C. Pagal naujausias patentuotas technologijas iš biomasės pagamintas dyzelinas atsparus netgi ypatingai žemai -37° C temperatūrai.
Kitokia sudėtis
Tobulėjant technologijoms, keičiasi ir dyzelinių degalų gamyba. Prieš kelerius metus vienintelis dyzelinų skirtumas buvo naudojami priedai, tačiau Suomijoje patentavus NEXBTL technologiją, 2012 m. buvo pradėtas gaminti dyzelinas iš biomasės. Degalų gamybos procesas pasikeitė iš esmės - dabar jie gali būti gaminami iš bet kokios biomasės, aukštoje temperatūroje apdorojant vandeniliu. Pagal naujausią technologiją gaminamas dyzelinas taip pat yra vasarinis ir žieminis. Didžiausias skirtumas tarp šių klasių yra jų energetinė vertė ir eksploatacinės savybės žemoje temperatūroje - vasarinio dyzelino energetinė vertė yra kiek didesnė nei žieminio. Pagrindinės naujos kartos dyzelino savybės - ekonomija, didesnė galia ir mažesnė aplinkos tarša - išlieka visus metus.
Pagal standartinę technologiją pagaminto vasarinio, tarpinio ir žieminio dyzelino esminiai skirtumai taip pat yra temperatūros charakteristikos. Į vasarinį ir tarpinės klasės dyzeliną yra dedama 7% RRME (riebalų rūgščių metilo esterio), kuris gaminamas daugiausiai iš rapsų aliejaus. Pasaulio automobilių gamintojai Degalų Chartijoje (World Wide Fuel Charter Category 5) nurodo, kad neprieštarauja 7% RRME buvimui dyzeline, tačiau kaip svajonių dyzeliną jie mato dyzeliną be RRME, mat dėl jo susidaro nuodegos ant purkštukų, o tai didina degalų sąnaudas ir neleidžia automobiliui parodyti visų savo privalumų.
Vairuotojo rūpestis?
Snaigės prie produkto - pagrindinis indikatorius vairuotojui suprasti, kokį dyzeliną jis pila. Jeigu snaigių nėra, tai reiškia, kad į degalų baką liejasi vasarinis arba tarpinis dyzelinas. Toks produktų žymėjimas - privaloma degalinės atsakomybė, kartu arktinį pirmos klasės dyzeliną išskiriant viena, o antros klasės dviem snaigėmis. Tad iš esmės visus metus vairuotojai gali rinktis geriausią dyzeliną pagal gamybos technologiją ir poveikį automobiliui, o žieminės ir vasarinės charakteristikos lieka degalų pardavėjų rūpesčiu. Vasarinio ir žieminio dyzelinų prekybą taip pat reguliuoja valstybė. Ji nustato, kada kokie degalai turi būti parduodami, o degalinės užtikrina, kad vairuotojai piltųsi reikiamus degalus. Tiesa, valstybė nereglamentuoja pirmos ir antros arktinės klasės naudojimo. Ji tik nurodo, kada turi būti prekiaujama arktiniu dyzelinu, o pirmos, antros ar abejomis pasirenka pačios degalinės. Pabaigai vairuotojus galima nuraminti, kad netikėtai vasarą įsipylus žieminio dyzelino, jokios žalos automobiliui nebus. Na, o vasarinis dyzelinas žiemą automobilio bake - jau kita istorija, apie kurią reikės pradėti galvoti po kelių mėnesių.
Minusą termometrų stulpeliuose pamatę dažniausiai sunerimsta dyzelinių automobilių vairuotojai - žiemos sezonui nepritaikytame dyzeline esantys parafinai, esant šalčiams, pradeda kristalizuotis ir gali užkimšti degalų filtrą bei sutrikdyti variklio darbą.
„Pastebime, kad savo transporto priemones prižiūrintys vairuotojai domisi ir ruošiasi žiemai iš anksto - jie žieminiu dyzelinu automobilių bakus nori pripildyti dar neprasidėjus didesniems šalčiams. Atsakingai rūpinamės degalų kokybe bei klientų patirtimi, todėl laiku pradedame tiekti žiemai skirtą dyzeliną. Šiuo metu visose šio tinklo degalinėse Lietuvoje jau prekiaujama iki -20 laipsnių neužšąlančiu (ribinė filtruojamumo temperatūra) dyzelinu „Neste Futura“, kuris gruodžio pradžioje bus pakeistas į pirmos klasės žieminį dyzeliną, neužšąlantį iki -26 laipsnių. R. Steikūno teigimu, norėdami būti tinkamai pasiruošę žiemai, vairuotojai turi pasirūpinti ne tik kokybiškais degalais, bet ir jų kiekiu. Vairuotojai, kurie automobilį naudoja rečiau, turėtų įsitikinti, kad visas bake esantis dyzelinas yra žieminis, o ne vasarinio ir žieminio dyzelino mišinys.
Kompresinio uždegimo varikliams reikia degalų su dideliu vadinamuoju cetaniniu skaičiumi, kuris sumažina uždelsimą tarp degalų įpurškimo į cilindrus iki jo uždegimo ir taip užtikrina sklandų variklio darbą. Tačiau didelio cetaninio skaičiaus dalį Dyzelino kuro sudaro ilgi ir tiesūs angliavandeniliai, parafinai, linkusi kurti kietus kristalus esant temperatūroms, kurios yra įprastos net švelnių žiemų metu. Nors temperatūra krinta, kristalai auga, aglomeruojasi ir sudaro dideles groteles. Labiausiai jautri transporto priemonės dalis yra žemo slėgio degalų paskirstymo sistema ir ypač kuro filtrai, kurie, jei jie nėra šildomi atskira elektros grandine ir kuro kokybė neatitinka oro sąlygų, dažnai blokuojami per dideliu kiekiu kietinto vaško. Yra keletas būdų, kaip apibūdinti dyzelino veikimą žemoje temperatūroje. Labiausiai paplitęs būdas yra atlikti laboratorinį bandymą “Cold Filter Plugging Point” (“CFPP”) ir tai yra minimali temperatūra, kurią degalai gali praeiti per tinklo sietelį. Galime tai pavadinti filtravimo testu ir jis gerai parodo, kaip kuras elgiasi kuro filtre, tačiau bet kokiu atveju neturėtume laikyti savaime suprantamu dalyku, kad degalai gali nesukelti eksploatavimo problemų, viršijančių šią temperatūrą.
Dyzelinio kuro žemos temperatūros elgsenos tema pradeda gana ryškėti kiekvienais metais rudenį, kai kuro tiekėjai turi pradėti tiekti taip vadinamus pereinamuosius arba tiesiogiai žieminės dyzelino rūšis. Tiksli situacija konkrečių kokybės reikalavimų ir laiko laikotarpių atžvilgiu natūraliai priklauso nuo šalies, kurioje veikia degalų platintojas, geografinės padėties. Vidurio Europoje perėjimas nuo vasaros klasės (CFPP maks. 0° C) prasideda nuo Spalio pradžia (CFPP maks. -10° C), o visiškai atitinka žieminis dyzelinis kuras (CFPP maks. -20° C) turi būti prieinamas Lapkričio viduryje. Galima būtų pagalvoti, kad tai neturėtų būti jokia problema, tačiau tai nėra tiesa kiekvienu atveju.
Nors degalinėse yra nustatyti aiškūs žiemos kokybės terminai ir visi turėtų laikytis eilės, specializuotų laboratorijų nustatomi neatitikimai šioje srityje yra vieni dažniausių (dažniausiai antroje vietoje). Visiškas ir sėkmingas perėjimas nuo vasaros prie žiemos turi būti atliekamas kiekviename kuro paskirstymo grandinės lygyje. Jis prasideda naftos perdirbimo gamyklose, kur dalis sunkesnių dyzelino sudedamųjų dalių, gazolio, turi būti pakeista lengvesne frakcija - žibalu - degalais varomais lėktuvais. Žibalas yra ne tik lengvesnis, bet ir brangesnis, todėl naftos perdirbimo gamyklos dėl ekonominių priežasčių negali atlikti poslinkio per anksti. Priešingame grandinės gale degalinė turi greitai išparduoti puikią vasaros kokybę ir kaupti medžiagą, atitinkančią artėjantį laikotarpį. Tai gali būti gana sudėtinga mažose stotyse arba tose, kuriose parduodami mažesnio apyvartumo degalai (pvz., aukščiausios kokybės dyzeliniai degalai). Tačiau gerai nusistovėjusiai ir didelei įmonei tai tiesiog reiklesnis metų laikotarpis, kad būtų galima logistiškai padengti perėjimą.
Pasekmės varikliui
Priklausomai nuo transporto priemonės kuro sistemos jautrumo prastoms dyzelinių degalų žemos temperatūros savybėms, pasitaiko atvejų, kad varikliai negali pakilti esant temperatūrai iki 5°C aukštesnei nei CFPP vertė (pvz., gali kilti problemų esant -15°C temperatūrai, nors kuras atitinka žiemos CFPP -20°C specifikaciją). Taip yra todėl, kad parafino kristalai pradeda nusodinti daug anksčiau (šis taškas vadinamas “debesų tašku” ir gali būti net daugiau nei 10°C aukštesnis už CFPP vertę), tačiau jų kiekis yra pakankamai didelis, kad užblokuotų 3 - 5 mikronų standartinių kuro filtrų poras transporto priemonėse lyginant su 45 mikronų poringumo akių sietu CFPP aparatuose. Todėl akivaizdu, kad šalto srauto savybių standartų pažeidimas gali sukelti daug sunkumų, kai pradeda šalti lauke.
Ką galime padaryti, kad išliktume saugūs?
Pirmasis atvejis yra patikimo kuro tiekėjo pasirinkimas. Toks tiekėjas perka kurą iš patikrintų degalų tiekėjų (naftos perdirbimo įmonių ir platintojų) ir stebi į gaunamo kuro kokybę arba, dar geriau, reguliariai tikrina kokybę nepriklausoma trečioji šalis (laboratorija). “Eurowag” parenka aukščiausios kokybės produktus mūsų klientams, nes žinome, kad rida, sklandus variklio veikimas ir galia turi reikšmės. Be to, žinomi šaltiniai neprilygsta kokybiniams standartams ir suteikia tam tikrą buferį. Taigi, pavyzdžiui, žiemos laikotarpiu galime pamatyti -25°C CFPP, nors reikia tik -20°C. Kartu su sprendimu dėl degalų tiekėjo, mes galime užkirsti kelią aukščiau aprašytiems klausimams su tinkama transporto priemonės priežiūra. Kuro filtro užsikimšimas skatinamas didėjant vandens kiekiui degaluose, ypač pačiame kuro filtre. Labai rekomenduojama patikrinti ar net pakeisti kuro filtrą prieš ateinant žiemai. Didėjant biokuro (biodyzelino, FAME), kaip būdingo dyzelino komponento, naudojimui, šios procedūros svarba didėja, nes vaško, vandens ir biodyzelino mišinys (įskaitant jo skilimo produktus) paprastai sudaro gana stabilią medžiagą, blokuojančią filtrus.
Pasiruoškite orų pokyčiams
Ką daugiau galima padaryti laukiant stiprių orų pokyčių ar vykstant į užsienį į vietas, kuriose temperatūra labai žema? Tam tikrais atvejais degalų tiekėjai tikisi didžiulio aplinkos temperatūros slydimo už įprastus įvykius pradėkite pridėti arktinio kuro klasę į standartinius dyzelinius degalus kad būtų išvengta masinių problemų. Pats sunkvežimio operatorius taip pat gali naudoti tą patį metodą. Daug elegantiškesnis būdas yra pridėti žiemai skirtų dyzelinių priedų, slopinančių medžiagų, galinčių slopinti parafino agregaciją. Tačiau įprastai tiekiamuose degaluose jau yra didelis tų priedų kiekis, o papildomi patobulinimai yra iki 9°C ir to negalima numatyti be bandymų. Ir saugokitės, gydymas turi būti savalaikis. Priedo pridėjimas prie jau kristalizuoto kuro visiškai nepadeda!
tags: #kada #naudojamas #zieminis #kuras #automobiliams