Vairuotojo pareiga - užtikrinti saugų atstumą nuo priekyje važiuojančio automobilio, kad būtų išvengta susidūrimo stabdymo atveju. Taip pat svarbu palikti pakankamą tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas. Alternatyvus metodas - atstumas, ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais. Pavyzdžiui, kai greitis yra 70 km/h, atstumas turėtų būti ne mažesnis kaip 35 metrai, jei eismo sąlygos nereikalauja kitaip.
Šoninis atstumas yra itin svarbus, ypač kai motorinių transporto priemonių, traktorių ar savaeigių mašinų vairuotojai apvažiuoja pėsčiuosius, dviratininkus ar elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus. Kai transporto priemonės greitis neviršija 50 km/h, šoninis atstumas turėtų būti ne mažesnis kaip 1,0 metras. Jei greitis viršija 50 km/h, šis atstumas turėtų būti ne mažesnis kaip 1,5 metro.
Statistika rodo, kad 19 proc. jaunų vairuotojų pripažįsta vairuojantys per arti priekyje esančio automobilio, o tarp vyresnių eismo dalyvių toks įprotis pasitaiko tik 6 proc. Dažniausiai per mažą atstumą tarp transporto priemonių palaiko visureigių ir sportinių automobilių vairuotojai, o vairuojantys šeimai skirtus ar ekonomiškus automobilius dažniau renkasi saugesnį atstumą.
Atstumą nuo priekyje važiuojančio automobilio būtina didinti suprastėjus oro sąlygoms arba vežant sunkų krovinį, nes tai pailgina stabdymo kelią. Vairuojant naktį ar esant rūkui taip pat verta laikytis didesnio atstumo nuo kitų automobilių. Tuo tarpu pernelyg priartėti prie masyvių transporto priemonių, tokių kaip sunkvežimiai ar autobusai, nerekomenduojama niekada, nes tai riboja matomumą toliau kelyje.
Vairuotojai taip pat neturėtų pernelyg priartėti prie motociklininkų. Motociklininkai dažnai stabdo žemindami pavaras ir nustodami spausti akceleratorių, todėl už motociklo važiuojantis vairuotojas nėra iš anksto įspėjamas apie stabdymą galiniais žibintais.
Nerekomenduojama privažiuoti itin arti kito automobilio ir versti jo vairuotoją praleisti greičiau važiuojantį pasitraukiant į kitą eismo juostą. Toks elgesys ne tik sukelia grėsmę staigiai stabdant, bet ir gali išgąsdinti kitą vairuotoją bei lemti pavojingą jo manevrą.
Jei vairuotojas važiuoja pastoviu greičiu ir neplanuoja lenkti, visada geriausia išlaikyti didesnį nei trijų sekundžių tarpą. Tai užtikrina geresnį kelio matomumą, sumažina priklausomybę nuo priekyje esančio eismo dalyvio veiksmų ir suteikia laiko sureaguoti į pokyčius.
Didesnis atstumas taip pat prisideda prie degalų sąnaudų mažinimo, nes leidžia išvengti nereikalingo stabdymo ir greitėjimo. Didžioji dalis atsitrenkimų į automobilio galinę dalį įvyksta dėl saugaus atstumo nesilaikymo. Jau ne vienerius metus nesugebėjimas palaikyti tinkamo atstumo tarp automobilių yra viena pagrindinių nelaimingų atsitikimų tiesiuose kelio ruožuose priežasčių.
Kaip nustatyti saugų atstumą sekundėmis:
- Pasirinkite atskaitos tašką šalia kelio (pavyzdžiui, kelio ženklą, medį).
- Kai tik priekyje važiuojantis automobilis pralenks tą objektą, pradėkite skaičiuoti laiką.
- Kai jūsų automobilio priekis pasieks tą patį pasirinktą objektą, nustokite skaičiuoti.
Laiko tarpas nuo momento, kai prieš jus esantis automobilis pravažiuoja pasirinktą atskaitos tašką iki tos akimirkos, kai jūsų automobilis pasiekia tą patį objektą, parodo atstumą tarp dviejų transporto priemonių sekundėmis.
Situacijos, kai būtina didinti atstumą nuo priekyje esančio automobilio:
- Esant drėgnai, snieguotai ar plikledžiu padengtai kelio dangai.
- Riboto matomumo sąlygomis - esant rūkui, lyjant ar sningant.
- Važiuojant už didelės transporto priemonės - autobuso, sunkvežimio ir t.t.
- Važiuojant už motociklo ar mopedo.
- Tempiant kitą transporto priemonę ar vežant sunkų krovinį.
Svarbu suprasti, kad saugus atstumas yra ne tik reikalavimas, bet ir esminis saugios eismo aplinkos elementas, apsaugantis tiek vairuotoją, tiek kitus eismo dalyvius nuo nelaimingų atsitikimų.