Automobilio buferio taisymas nėra ypatingai sudėtinga operacija, susidūrus su lokalizuotu pažeidimu, ir labai dažnai nebūtina jį keisti. Automobilio apdailoje naudojama daugybė plastmasinių detalių. Deja plastikas nėra toks tvirtas kaip metalas, todėl bet kokio stipresnio smūgio metu dažnai pažeidžiamas skyla arba netgi lūžta. Tačiau neskubėkite tokių detalių keisti naujomis, šiuolaikinės technologijos leidžia suremontuoti ir atnaujinti tokias detales. Plastmasinių detalių remontas tapo paprastas ir greitas būdas suremontuoti suskilusias ar sulūžusias plastmasines dalis. Daugeliu atvejų galima nesunkiai pagaminti trūkstamas detales, įvairius tvirtinimus ir laikiklius.
Šiuolaikinės technologijos labai greitai tobulėja, todėl reikia prisitaikyti ir tobulėti kartu. Visa tai padeda greičiau ir kokybiškai atlikti tokį darbą, kuris anksčiau reikalavo daugiau laiko ir sąnaudų. Anksčiau plastikinių detalių remontas užtrukdavo ilgiau ir nebuvo toks tvirtas bei galėdavai įžiūrėti remonto žymes. Patobulėjus technologijoms, per tą patį laiką galima atlikti net kelis kartus daugiau tokio pat pobūdžio remonto darbų, tai reiškia, kad darbai atliekami greitai, kokybiškai ir mažesne kaina. Tai sutaupo dideles sumas pinigų, ypač, kai reikia keisti skilusį bamperį ar buferį nauju.
Plastikinių detalių remontas yra aktualus visoms transporto priemonėms, todėl ir remontuojami lengvieji automobiliai, visureigiai, mikroautobusai, sunkiasvoris transportas. UAB “Departus” teikia visas reikiamas remonto paslaugas vienoje vietoje. Po autoįvykio plastikinės detalės dažniausiai būna apgadintos ar netgi sugadintos, tačiau leiskite specialistams jas įvertinti ir nustatyti ar verta jas remontuoti ar reikia ieškoti naujų. Remonto paslaugos sumažins kaštus ir pagreitins procesą, nes užsakius naujų detalių dažniausiai jų reikia laukti tam tikrą laiką. Jei automobilis yra nebe naujas, tuomet sulūžusios detalės keitimas nauja detale atrodys per brangus, nes kaina bus neadekvati automobilio kainai. Tuomet geriausias sprendimas - plastikinių detalių remontas.
Visos plastikinės detalės turi įtakos automobilio estetinei išvaizdai, todėl jei jūsų nedžiugina įskilimai, ištrupėjimai, suraižymai, nelygumai, drąsiai kreipkitės ir mes jums įrodysime, kad neįmanoma tampa įmanoma. Jūsų senas buferis, bamperis ar kita plastikinė detalė gali vėl atrodyti puikiai, beveik kaip nauja. Jei abejojate dėl remonto galimybės, nes pametėte kokią nors detalę, būkite ramūs, nes ją galima pagaminti.
Praktiškai visi automobilio buferiai yra pagaminti iš kompozito medžiagos ir įprastai yra nudažyti ta pačia spalva kaip ir kėbulas, tačiau taip pat yra daug nedažytų variantų, kurie yra klasikinės tamsiai pilkos spalvos. Pažeidimai, kurie gali įvykti, yra įvairūs: nuo mažo įbrėžimo iki deformacijos, iki sudėtinio paviršiaus lūžimo. Ne tokiais rimtais atvejais galima atlikti remontą pačiam, gaunant puikius rezultatus, paliekant rimtesnius atvejus autoremonto įmonėms, ypač jei į juos įeina kėbulo dalys.
3D spausdinimo galimybės
Typis 3D“ gyvena naujovėmis. Skatinami smalsumo ir augimo, mes iš naujo apibrėžiame 3D technologijų ribas. Mūsų misija - prototipų kūrimas ar užsakomųjų kūrinių bei koncepcijų pavertimas apčiuopiama realybe. Įsivaizduokite galimybes su „Typis 3D“. Mūsų spausdintuvai nepaiso ribų, nes gali įgyvendinti jūsų didžiausius projektus 18000x6000x6000 mm masteliu. Mes suteikiame galimybę jūsų idėjoms peržengti įprastas ribas - nuo paprastų plastikų iki pažangiausių inžinerinių medžiagų.
Mūsų SLA (stereolitografijos) spausdintuvai siūlo tokį tikslumą, kokio dar nebuvo. Atraskite atvirkštinę inžineriją su „Typis“ 3D skenavimu. Pasitelkę „Artec3D“ technologiją, mes įkvepiame gyvybę skaitmeninėms sritims. Reikia mūsų vietoje? Atvyksime pas jus ir užtikrinsime sklandžią integraciją su jūsų turima vizija. Reikia išskirtinio dizaino ar turite objektą ir jums reikalingas jo 3D modelis? Įženkite į „Typis“ 3D modeliavimo pasaulį. Mūsų talentinga komanda idėjas paverčia realybe, nesvarbu, ar tai būtų konceptuali vizualizacija, ar detalus modeliavimas nuo nulio.
Galime nuskenuoti tiek smulkius, tiek stambius objektus - nuo detalių vos kelių centimetrų iki objektų virš 1 metro. Naudojame profesionalų 3D skenerį „Artec Leo“, kuris gali pasiekti iki 0.1 mm tikslumą. Duomenis pateikiame formatais, kurie tinka tiek inžineriniam darbui, tiek 3D spausdinimui: STL, STEP/STP, OBJ, PLY, WRL, 3MF.
Taip, galime atkurti trūkstamas ar pažeistas detales pagal skenavimą. Procesas priklauso nuo objekto dydžio, sudėtingumo ir pasirinktos technologijos. Taip, specializuojamės vienetinių prototipų gamyboje bei mažų serijų (nuo kelių iki keliasdešimties vienetų) gamyboje. Skenavimui - reikalingas fizinis objektas. Modeliavimui - nuotraukos, matmenys arba eskizai. Kaina priklauso nuo to, ar turite paruoštą 3D modelį, ar jį reikės kurti. Taip pat įtakos turi objekto dydis, sudėtingumas ir pasirinkta spausdinimo technologija.
Anksčiau BUAB „Orsum“ vertėsi ekspedijavimo veikla ir buhalterinių apskaitos paslaugų teikimo veikla, tačiau nevykdė pervežimų ir neturėjo nuosavų transporto priemonių, skirtų teikti krovinių gabenimo paslaugas. Tačiau iš BUAB „Orsum“ dokumentų nustatyta, kad bendrovė nuolat sistemingai pirko transporto priemonių dalis ir kurą itin dideliais kiekiais iš susijusios įmonės UAB „Dalys visiems“ ir kitų. Pagal BUAB „Orsum“ dokumentus neįmanoma nustatyti, kokiam tikslui šios detalės buvo naudojamos ir kaip jos susijusios su bendrovės veikla bei įmonės sąnaudomis uždirbant įmonės pajamas konkrečiu laikotarpiu. 2014-2017 m. laikotarpiu įmonė įsigijo 46 740,94 litrus kuro, kurio kaina sudarė 40 945,17 Eur. Neįmanoma nustatyti, kaip įmonės veikloje buvo naudojamas kuras, nes nėra kelionės lapų ir kuro nurašymo aktų.
Bendrovė turėjo tik vieną lizinginę transporto priemonę TOYOTA RAV4, kurią 2017 m. gegužės 31 d. pardavė V. S.. 2017 m. birželio 1 d. panaudos sutartimi V. S. perdavė UAB „Orsum“ naudoti TOYOTA RAV4. Ši panaudos sutartis nebuvo registruota. Automobilis nebuvo priskirtas konkrečiam įmonės darbuotojui, nebuvo pildomi kelionės lapai. Todėl objektyviai neįmanoma nustatyti, ar realiai ši panaudos sutartis buvo vykdoma ir kiek kilometrų su šia transporto priemone įmonės veiklos tikslais nuvažiuota bei koks kuro kiekis buvo sunaudotas įmonės pajamoms uždirbti.
Tarp perimtų dokumentų buvo rastos dar trys panaudos sutartys, sudarytos su susijusiais asmenimis. 2012 m. gruodžio 14 d. Automobilio panaudos sutartis Nr. 2012/12/02, sudaryta su R. V. dėl automobilio RENAULT panaudos. 2013 m. rugsėjo 2 d. Automobilio panaudos sutartis Nr. 2013/09/04, sudaryta su Š. V. dėl automobilio TOYOTA COROLA VERSO panaudos ir 2014 m. balandžio 16 d. Automobilio panaudos sutartis Nr. 2014/04/16/5, sudaryta su V. G. dėl automobilio Opel Zefira panaudos. Sutartys nebuvo registruotos ir nėra jokių duomenų, kad nurodytos transporto priemonės faktiškai buvo naudojamos bendrovės veikloje. Nėra užpildyti šių transporto priemonių priskyrimo konkretiems darbuotojams dokumentai, nebuvo pildomi kelionės lapai. Nėra duomenų, kad BUAB „Orsum“ mokėjo šių transporto priemonių draudimo įmokas. Todėl neįmanoma nustatyti, ar realiai šios panaudos sutartys buvo vykdomos.
Darant prielaidą, kad panaudos sutartys buvo realiai vykdomos, 2015-2017 m. laikotarpiu BUAB „Orsum“ naudojo ne daugiau keturių transporto priemonių, kurių kuro normos pagal panaudos sutartis 100 km atitinkamai buvo 9 litrai dyzelino, 10 litrų dyzelino, 9 litrai dyzelino, 10,5 litro dyzelino. Taigi vidurkis kuro normos yra 9,6 litrai kuro / 100 km. 2017 m. BUAB „Orsum“ sunaudojo 11 936,91 litrus kuro, kas reiškia, kad turėjo būti nuvažiuota 124 342,81 km (11 936,91 / 9,6 x 100). Tai reikštų, kad kiekvienas iš automobilių per metus turėjo nuvažiuoti 30 000 ir daugiau kilometrų. Tačiau, atsižvelgiant į įmonės veiklos specifiką, mažai tikėtina, kad įmonės veiklos tikslais per metus transporto priemonės galėjo nuvažiuoti tokį kilometrų skaičių. Todėl daroma išvada, kad BUAB „Orsum“ sąskaita buvo perkamas kuras, kurį K. Š. naudojo ne bendrovės veikloje, o savo asmeninėms reikmėms arba kitų susijusių įmonių reikmėms. Tuo įmonei buvo daroma žala ir šie žalingi sandoriai turi būti vertinami įmonės tyčinio bankroto požymių visumos kontekste (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Prieš inicijuojant BUAB „Orsum“ restruktūrizavimo bylą, 2017 m. gegužės 26 d. VĮ „Regitra“ buvo registruotas bendrovės automobilio TOYOTA RAV4 pardavimo sandoris V. S. už 5 400 Eur. 2018 m. birželio 27 d. V. S. pardavė šią transporto priemonę susijusiai UAB „Tingas“, kurios akcininku yra K. Š., o direktore V. S.. Pagal 2018 m. liepos 5 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT162293/PPS šią transporto priemonę UAB „Tingas“ už 12 100 Eur pardavė UAB „Swedbank lizingas“. Šis pardavimo sandoris yra nuostolingas, nes BUAB „Orsum“, būdama nemoki ir veikdama su neigiamu nuosavu kapitalu, siekdama išvengti išieškojimo nukreipimo į šią transporto priemonę, nuostolingai automobilį pardavė susijusiam asmeniui. Šis pardavimo sandoris sudaro ne tik ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą, bet ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą įmonės tyčinio bankroto požymį, nes įmonės turtas buvo parduotas susijusiam asmeniui už mažesnę nei rinkos kainą.
BUAB „Orsum“ akcininkas ir direktorius K. Š., kartu su darbuotoja V. S., už įmonės pinigus kartu vykdavo į su įmonės veikla nesusijusias keliones (2014 m. kovo mėn. skrido į Kopenhagą per Taliną už 636 Eur; 2014 m. spalio 23 d. buvo įforminta tariama komandiruotė į Varšuvą, Paryžių, Barseloną ir iš įmonės V. S. buvo išmokėta 2 341 Eur komandiruotpinigių, o K. Š. - 3 281,79 Eur komandiruotpinigių; 2017 m. birželio mėn. buvo įforminta dar viena tariama komandiruotė į Švediją ir Norvegiją ir iš įmonės sąskaitos K. Š. buvo išmokėta 1 619,69 Eur, o V. S. - 583 Eur) jas įforminant kaip tariamas komandiruotes bendrovės veiklos tikslais. Už įmonės pinigus ir į su įmonės veikla nesusijusias keliones vyko ir darbuotojas G. M. (2015 m. gruodžio 10 d., 2016 m. sausio 13 d. ir 2016 m. sausio 19 d. buvo suforminti įsakymai dėl jo komandiruočių į Ukrainos Respubliką, pagal du įsakymus išmokėta 2 100 Eur dienpinigių). Tačiau nėra įrodymų, kad pastarieji asmenys nurodytose kelionėse vykdė kokias nors komercines derybas su verslo subjektais. Todėl šios tariamos komandiruotės turi būti vertinamos visų įmonės tyčinio bankroto požymių kontekste. Tai įmonei nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sprendimai, dar labiau pabloginę įmonės finansinę padėtį.
Pagal UAB „B.V. Transportas“ 2012 m. lapkričio 28 d. prašymą tarp BUAB „Orsum“ ir UAB ,,B.V. Transportas“ 2012 m. gruodžio 3 d. buvo sudaryta Avansinio mokėjimo sutartis Nr. 1-12/2012, kurios pagrindu BUAB „Orsum“ vykdė avansinius mokėjimus UAB „B.V. Transportas“. Tokiu būdu BUAB „Orsum“ vykdė avansinius mokėjimus susijusiai įmonei, nors pati veikė nuostolingai ir su neigiamu nuosavu kapitalu. 2013 m. rugpjūčio 1 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „B.V. Transportas“ buvo iškelta bankroto byla, o 2015 m. liepos 21 d. priimtas sprendimas dėl šios įmonės pabaigos. UAB „B.V. Transportas“ negrąžino UAB „Orsum“ 13 218,28 Eur avanso. Tuo dar labiau buvo pabloginta įmonės turtinė padėtis.
Ekspertinio tyrimo akte konstatuota, kad įmonės apskaita buvo vedama aplaidžiai / netinkamai, dėl ko negalima nustatyti įmonės turimo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžių. 2015-2017 m. įmonės sąnaudomis pripažinta 25 002,78 Eur kuro įsigijimo išlaidų nesant pateisinančių dokumentų. 2015-2017 m. į įmonės sąnaudas buvo nurašytos 5 178,21 Eur išlaidos (automobilių remontas, sodo reikmenų pirkimai, kelionės po 15-25 d. į Daniją ir Ukrainą), nesant pateisinančių dokumentų ir šias išlaidas negalima pripažinti įmonės sąnaudomis bei leistinais atskaitymais. Todėl įmonės bankrotas turi būti pripažintas tyčiniu ir pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nes nepagrįstai į įmonės sąnaudas įtraukta 30 180,99 Eur suma, kurios panaudojimo pagal įmonės dokumentus negalima nustatyti.
Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - BUAB) „Orsum“ bankroto administratorė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ pateikė prašymą dėl BUAB „Orsum“ bankroto pripažinimo tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau -ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose nustatytais pagrindais. Pareiškėja nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsakovei BUAB „Orsum“ iškelta bankroto byla ir ji - UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ - paskirta bendrovės bankroto administratore. Teismo nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 3 d. BUAB „Orsum“ įregistruota 2010 m. gegužės 7 d. Bendrovės vienintelis akcininkas ir vadovas nuo 2012 m. kovo 20 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos buvo suinteresuotas asmuo K. Š..
Bankroto administratorė, siekdama nustatyti, kada BUAB „Orsum“ faktiškai tapo nemoki, užsakė ekonominę ekspertizę. Pastarąją atlikusi teismo ekspertė L. R., nustatė, kad BUAB „Orsum“ tapo nemokia dar 2010 m. gruodžio 31 d., nes bendrovės skolos kreditoriams siekė 5 025 Eur, o į įmonės balansą įrašyto turto vertė buvo 8 325 Eur, t. y. BUAB „Orsum“ buvo nemoki nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki jai buvo iškelta bankroto byla. Išanalizavus paskutinių trijų metų iki BUAB „Orsum“ bankroto bylos iškėlimo laikotarpio įmonės finansinius dokumentus, nustatyta, kad (1) pagal 2015 m. gruodžio 31 d. balansą BUAB „Orsum“ turto vertė buvo 134 019 Eur, įmonės įsipareigojimai sudarė 181 445 Eur, pradelstos skolos - 83 249,86 Eur, (2) pagal 2016 m. gruodžio 31 d. balansą BUAB „Orsum“ turto vertė sudarė 141 390 Eur, o įsipareigojimai siekė 183 775 Eur, pradelstos skolos - 131 292,55 Eur, (3) pagal 2017 m. gruodžio 31 d. balansą BUAB „Orsum“ turto vertė sudarė 69 304 Eur, įsipareigojimai - 137 470 Eur, pradelstos skolos - 101 384,38 Eur. Taigi 2017 m. (tais metais, kai susidarė bankroto byloje patvirtinti BUAB „Orsum“ kreditoriniai reikalavimai) įmonės įsipareigojimai daugiau nei du kartus viršijo į įmonės balansą įrašyto turto vertę, o pradelsti įsipareigojimai beveik 1,5 karto viršijo į balansą įrašyto turto vertę. Todėl konstatuotina, kad bendrovė buvo nemoki nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki jai buvo iškelta bankroto byla, o K. Š. su nemokia įmone vykdė veiklą.
Nuo 2013 m. gruodžio 31 d. BUAB „Orsum“ finansinė padėtis pablogėjo tiek, kad jos nuosavas kapitalas tapo ne tik mažesnis už įstatinį kapitalą, bet ir ženkliai neigiamas - 33 807 Eur. 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „Orsum“ neigiamas nuosavas kapitalas sudarė - 48 671 Eur, 2015 m. gruodžio 31 d. - 47 426 Eur, 2016 m. gruodžio 31 d. - 42 385 Eur, 2017 m. gruodžio 31 d. - 68 166 Eur, t. y. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo BUAB „Orsum“ veikė su neigiamu nuosavu kapitalu, tačiau įmonės akcininkas ir vadovas K. Š. nesiėmė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau - ABĮ) nustatytų priemonių ir veiksmų, kurių yra privaloma imtis, kai bendrovės nuosavas kapitalas tampa mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio.
Ekspertinio tyrimo akte nustatyta, kad akcininkas K. Š., norėdamas atkurti įmonės nuosavą kapitalą iki teigiamo, turėjo įnešti pinigų sumas įmonės nuostoliams padengti. Bendra akcininko nuosavo kapitalo padengimo suma iš asmeninių lėšų iki teigiamos reikšmės per visą 2010-2017 m. laikotarpį sudarė 250 338 Eur. Akcininkas, tikėtina, suvokdamas savo įstatyminę prievolę per akcininko įnašus padengti įmonės nuostolius, faktiškai į BUAB „Orsum“ įnešinėjo akcininko įnašus. Per 2012 m. balandžio 17 d. - 2014 m. liepos 16 d. laikotarpį K. Š. įnešė 530 426,50 Lt (153 622,13 Eur) akcininko įnašų, o per 2015 m. gruodžio 30 d. - 2017 m. kovo 6 d. laikotarpį įnešė 20 494,80 Eur akcininko įnašų. Tačiau jie nebuvo panaudoti įmonės nuostoliams padengti. Įmonės būklei tapus kritinei, suinteresuotas asmuo įnašus susigrąžino.
Remiantis nurodytu, darytina išvada, kad yra ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas įmonės tyčinio bankroto požymis, nes, pirma, BUAB „Orsum“ akcininkas ir buvęs vadovas K. Š. nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl BUAB „Orsum“ bankroto bylos iškėlimo po to, kai įmonė tapo nemoki, antra, nevykdė ABĮ 38 straipsnio 3 dalies, 59 straipsnio 9 dalies 2 punkte ir 10 dalyje nustatytos pareigos per akcininko įnašus padengti įmonės nuostolius ir atstatyti įmonės kapitalą iki minimalaus.
Nors bankroto administratorė tarp perimtų BUAB „Orsum“ dokumentų nerado akcininko sprendimo dengti įmonės nuostolius akcininko įnašais, tačiau įstatymas nedraudžia įnešti akcininko įnašus dar iki akcininko sprendimo priėmimo. Neatmestina, kad šis sprendimas nebuvo perduotas bankroto administratorei. Vienok, neaišku, kuo remiantis buvo gražinami akcininko įnašai (2014 m. K. Š. susigrąžino 213 220 Lt (61 752,78 Eur) akcininko įnašų, 2015 m. sausio 19 d. - 2017 m. gegužės 28 d. laikotarpiu susigrąžino 83 158,28 Eur akcininko įnašų), nes nebuvo priimti sprendimai dėl akcininko įnašų grąžinimo ir nebuvo nustatyta akcininko įnašų grąžinimo tvarka. Akcininko įnašai nėra paskola, kurią sutartinėmis sąlygomis galima suteikti ir susigrąžinti. Šių įnašų paskirtis yra įmonės nuostolių padengimas. Tai, kad akcininko įnašai nebuvo paskola, įrodo bankiniuose pavedimuose ir kasos pajamų orderiuose nurodyta įnašų paskirtis „akcininko įnašai“, bei tai, kad rašytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta.
K. Š. neturėjo teisės susigrąžinti įnašų, nes BUAB „Orsum” turtinė padėtis nebuvo pagerėjusi, įmonės nuostoliai nebuvo padengti, įstatinis kapitalas buvo neigiamas. Įmonė neturėjo apyvartinių lėšų, jos veikla iš esmės buvo palaikoma tik iš akcininko įnašų, kurie buvo naudojami kaip įmonės apyvartinės lėšos. Todėl įnašų susigrąžinimas turi būti vertinamas kaip ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis, nes tai buvo neteisėtas ir įmonei ekonomiškai nenaudingas buvusio įmonės akcininko ir direktoriaus sprendimas (veiksmas), kuris priežastiniu ryšiu susijęs su esminiu įmonės turtinės padėties pabloginimu ir bankrotu. Susigrąžinus įnašus, įmonė nebeturėjo apyvartinių lėšų ir nebegalėjo vykdyti atsiskaitymų su kreditoriais. Po pilno akcininko įnašų grąžinimo įmonė 2017 m. patyrė 25 781 Eur nuostolį, kas dar labiau apsunkino atsiskaitymą su kreditoriais. Po visų įnašų susigrąžinimo K. Š., siekdamas atstatyti įmonės mokumą, kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo. Taigi jis suvokė, jog, susigrąžinus įnašus, įmonės tolimesnė veikla galima tik restruktūrizavus įmonės skolas. Restruktūrizavimo byla neiškelta, teismui nustačius bendrovės nemokumą.
Akcininko įnašų susigrąžinimas 2016 ir 2017 m. prieš įmonės bankrotą turi būti vertinamas ir kaip ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas įmonės tyčinio bankroto požymis, nes įmonės veikla buvo organizuojama tokiu būdu, kad kitų kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos, nepagrįstai pirmenybę suteikiant akcininkui.
tags: #kaip #atstatyti #trukstamas #bamperio #dalis