Vasaros metu įvairiose socialinių tinklų grupėse ar forumuose neretai pasirodo žmonių klausimai apie KET pažeidimus užsienyje - ar žmones baudos pasieks, kaip jas apmokėti ir kokios gali būti rimtesnių pažeidimų pasekmės. Vienas iš tokių keliautojų yra Lukas, kuris pasidalijo, kad kaimyninėje Latvijoje gerokai viršijo greitį, o už tai jam buvo atimta teisė vairuoti automobilį. Vyras dalijosi, kad Latvijos policininkai jį perspėjo, kad vairuotojo pažymėjimas negalios ir Lietuvoje.
„Latvijoje stipriai viršijau greitį - apie 60-70 km/h. Latvijos pareigūnai informavo, kad teisė vairuoti bus atimta 9 mėnesiams, o šis atėmimas galios ir Lietuvoje. Gal kas nors esate susidūrę su tokia situacija?“ - dalijosi Lukas.
Lukui ši situacija iškėlė daugybę klausimų, kuriuos dažnai kelia ir kiti keliautojai. Nepaisant to, kad tokie atvejai nėra kasdieniai, vis daugiau ES šalių bendradarbiauja tarpusavyje pagal įvairius susitarimus ir direktyvas. Tai reiškia, kad net jei pažeidimas įvykdomas užsienyje, jo pasekmės gali būti taikomos ir Lietuvoje - ypač jei kalbama apie sunkesnius pažeidimus, tokius kaip didelis greičio viršijimas, vairavimas apsvaigus ar avarijos sukėlimas.
Kiekvienoje šalyje kita tvarka
Lietuvos policija pabrėžė, kad kiekvienoje valstybėje numatyta tam tikra eismo tvarka ir atsakomybė už padarytus Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus pagal toje valstybėje galiojančius nacionalinius teisės aktus. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, lietuvis keliautojas gali iš pradžių net nesuprasti, kad padarė pažeidimą, jei jo lankomoje šalyje galioja kitos KET taisyklės. Taip pat už padarytą pažeidimą yra taikomos vietinės sankcijos, kurios gali stipriai skirtis nuo taikomų Lietuvoje.
Visgi Lietuvos policija atkreipė dėmesį, kad užsienio šalyje padaryti KET pažeidimai Lietuvoje nėra papildomai registruojami. „Kiekviena šalis turi savo sistemą, kurioje registruojami užfiksuoti KET pažeidimai, padaryti jų teritorijoje. Pavyzdžiui Lietuvoje KET pažeidimai yra registruojami Administracinių nusižengimų registro informacinėje sistemoje“, - komentavo policija.
Tai reiškia, kad užsienio šalyje padarytas pažeidimas į Lietuvos nacionalinius registrus įprastai nėra perkeltas. Kitaip tariant, jeigu lietuvis vairuotojas viršijo greitį Prancūzijoje ar neteko teisės vairuoti Italijoje, šie duomenys nėra automatiškai keliami į Administracinių nusižengimų registrą. Visgi tai nereiškia, kad tokių pažeidimų pasekmės išnyksta. Gal jie ir nėra įtraukti į registrus Lietuvoje, tačiau baudą susimokėti vis vien teks. Pavyzdžiui, jei šalis yra ES narė, piliečiams oficialūs pranešimai apie užfiksuotą KET pažeidimą siunčiami tiesiai į registruotą vairuotojo ar automobilio savininko (valdytojo) registruotą gyvenamąjį adresą Lietuvoje.
Nėra bendro susitarimo
„Regitra“ atstovė spaudai Eglė Bačionytė pabrėžė, kad vienas svarbiausių „Regitros“ uždavinių yra užtikrinti, kad į viešąjį eismą patektų tik tinkamai pasirengę vairuotojai, kurie turėtų pakankamai įgūdžių saugiai ir savarankiškai dalyvauti viešajame eisme, o taip pat užtikrinti sklandų vairuotojo pažymėjimų išdavimą bei keitimą nuolatiniams Lietuvos gyventojams. Taigi, „Regitra“ suteikia teisę vairuoti, tačiau jos negali apriboti ar atimti. Visgi, anot E. Bačionytės, „Regitra“, remdamasi kitų suinteresuotų institucijų gauta informacija, pagal faktą gali paskelbti vairuotojo pažymėjimą negaliojančiu. Pavyzdžiui, gavus iš medicinos įstaigos pranešimą, kad vairuotojas dėl sveikatos sutrikimų nebegali saugiai valdyti transporto priemonės, taip pat iš policijos sulaukus duomenų, kad dėl tam tikrų KET pažeidimų asmuo prarado teisę vairuoti.
E. Bačionytė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu vis dar egzistuoja skirtinga praktika dėl vairuotojų teisės praradimo atvejų užsienio šalių teritorijoje ir vieningas sprendimas ES mastu kol kas nėra rastas. Pavyzdžiui, ES mastu nėra vieningų kriterijų dėl KET pažeidimų nuobaudų taikymo. „Vienoje šalyje teisė vairuoti gali būti atimama už vienokius (lengvesnius / sunkesnius) Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kitoje - už kitokius. Kaip pavyzdys, vienoje šalyje gali būti atimama teisė vairuoti viršijus 30 km/h greitį, kitoje - 50 km/h. Kadangi įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, vykstantiems į svečias šalis patariame pasidomėti toje šalyje nustatytomis Kelių eismo taisyklėmis“, - komentavo E. Bačionytė.
Nusikaltus užsienyje, Lietuvoje galima vairuoti ir toliau?
Pasak „Regitra“ atstovės, užsienyje atimta teisė vairuoti su lietuvišku vairuotojo pažymėjimu Lietuvoje negalioja. „Tuo atveju, kai lietuviškas vairuotojo pažymėjimas yra sulaikytas užsienyje, asmuo, jei jis nuolatinis Lietuvos gyventojas, gali užsakyti naują vairuotojo pažymėjimą. Vairuoti Lietuvoje tokiu atveju galima, o dėl vairavimo užsienyje, reikia teirautis konkrečios valstybės, į kurią vykstama“, - pabrėžė E. Bačionytė.
Atstovė spaudai pasidalijo, kad taip pat būna, kad užsienio valstybių kompetentingų institucijų paimti vairuotojo pažymėjimai grąžinami išdavusiai įstaigai, Lietuvos atveju - „Regitrai“. „Jei vairuotojo pažymėjimo galiojimas nesibaigęs ir dokumentas atitinka grąžinimo sąlygas, jis saugomas grąžinti. Atkreipiame dėmesį, kad į „Regitrą“ grąžinti vairuotojo pažymėjimai yra saugomi vienerius metus nuo gavimo dienos“, - nurodė ji.
Tiesa, anot E. Bačionytės, jei teisė vairuoti atimama asmeniui, kuris nuolat gyvena Europos Sąjungos ar Europos Ekonominės erdvės valstybėje ir turi tos šalies vairuotojo pažymėjimą, naujas lietuviškas vairuotojo pažymėjimas išduodamas nėra. Tai iš esmės reiškia, kad tokiu atveju Lietuvoje vairuotojas vairuoti nebegali. Taip pat, Lietuvos gyventojams, turintiems lietuvišką vairuotojo pažymėjimą ir padariusiems pažeidimą Lietuvoje, teisė vairuoti atimama tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse. „Tai padaryti įpareigoja ES direktyva, kurioje įtvirtinta nuostata, kad savo šalyje praradęs teisę vairuoti asmuo, draudimo laikotarpiu jos negali įgyti kitoje ES šalyje“, - komentavo E. Bačionytė.
Baudas gali išieškoti
Dažnai žmonės galvoja, kad tik palikus šalį, viskas išsisprendžia savaime ir niekas jų neieškos. Visgi baudos, galbūt po šiek tiek ilgesnio laikotarpio, tačiau visuomet pasiekia vairuotojus. Tačiau kai kurie vairuotojai atlaidžiai į situaciją pažiūri netgi sulaukė baudos į namus ar elektroniniu paštu. Dalis žmonių mano, kad gali jos neapmokėti, nes užsieniečiai jų Lietuvoje neras. Visgi vėliau paaiškėja, kad net senos baudos vairuotojus pasiveja. Paprastai tokioms baudoms apmokėti duodama 60-90 dienų. Jei bauda nebuvo apmokėta praėjus terminui, bauda gali būti didinama arba perduodama skolų išieškojimo tarnybai Lietuvoje. Tokiu atveju išvengti mokėjimo niekaip nepavyks ir galimai dėl delspinigių teks susimokėti dar didesnę sumą. Būtent dėl to baudas rekomenduojama apmokėti laiku. Taip pat dažnai yra suteikiamos nuolaidos, jei bauda yra apmokama itin greitai. Be to, kai kuriais atvejais, gali kilti nemalonumai pasienyje. Jei bauda nebuvo sumokėta, sugrįžus į šalį, kurioje buvo atliktas pažeidimas gali būti atsisakyta žmogų įleisti ar nuspręsta konfiskuoti automobilį. Tiesa, jei gautos baudos suma itin maža ir neperžengia minimalios išieškojimo ribos, įmanoma, kad bauda lieka sistemoje, bet aktyviai neišieškoma. Tačiau tai nereiškia, kad ji išnyko.
Kaip išvengti baudų vairuojant užsienyje?
Norint išvengti baudų keliaujant, patariama, prieš išvykstant pasidomėti lankomos šalies KET taisyklėmis. Pavyzdžiui, daugelyje šalių skiriasi greičio apribojimai, todėl dažnai žmonės pažeidžia taisykles net to nežinodami. Taip pat neretai pasitaiko atvejų, kai baudas vairuotojai gauna už tai, kad pamiršta sumokėti kelių mokesčius. Išvengti šių pažeidimų padeda ir įvairios navigacijos programos, kurios dažniausiai įspėja apie greičio matuoklius, greičio apribojimus ar mokamus kelius.
Tokie dalykai, kaip skirtinga greičio viršijimo tolerancija ar neoficialūs kelių eismo susitarimai, ne tik kelia stresą, bet ir gali apkartinti kelionę. Ekspertai įvardijo pagrindinius Lietuvos, Latvijos ir Estijos vairavimo kultūros skirtumus, kuriuos verta žinoti kiekvienam keliaujančiam.
Lietuviai - greičio mėgėjai
Nors greičio viršijimas visose Baltijos šalyse išlieka problema, Lietuvoje vairuotojai yra labiau linkę paspausti akseleratorių, įsitikinęs žurnalistas, automobilių testuotojas Vitoldas Milius. „Ne dėl to, kad mes būtume blogesni vairuotojai, o dėl kontrolės pobūdžio. Turim stacionarių matuoklių, ypač vidutinio greičio ruožuose, bet trūksta nuolatinės, gyvos kontrolės. Dėl šios priežasties vairuotojai linkę laikytis taisyklių tik ten, kur žino, kad yra stebimi. O kai tik išvažiuoja iš kontroliuojamo greičio zonos, prasideda improvizacija“, - sako jis.
Kaip pavyzdį ekspertas nurodo greičio mėgėjų tramdymą Latvijoje. Dar visai neseniai paspausti greičio pedalą ten mėgdavo ne tik vietiniai, bet ir atvykę keliautojai. Vis dėlto situacija pradėjo keistis keliuose padaugėjus nežymėtų policijos automobilių. „Tave gali nufotografuoti iš priekio ar galo, ir tu niekada nežinai, kur jie yra. Tai kelia įtampą, bet ir keičia elgesį prie vairo - tiesiog nebenori rizikuoti“, - teigia V. Milius.
Panaši situacija ir Estijoje, kur eismo priežiūra yra kur kas aktyvesnė ir įvairesnė, įskaitant ne tik greičio matuoklius, bet ir dažnus policijos reidus. „Estai važiuoja pagal taisykles ne todėl, kad yra lėtesni - tarp jų net pasaulinio lygio lenktynininkų yra - bet todėl, kad sistema veikia. Kontrolės forma, ypač netikėtumo faktorius, lemia jų atsargesnį vairavimą. Didesnį vairuotojų drausmingumą skatina ir tolerancijos neturintys greičio matuokliai, kurie fiksuoja viršytą greitį vos 1-2 kilometrais per valandą“, - įsitikinęs V. Milius.
Latvijos „trečia juosta“ ir nematyti tramvajai
Lankantis Latvijoje gali nustebinti tam tikri nerašyti susitarimai, pavyzdžiui, vietinių taikoma „trečiosios juostos“ taisyklė, atliekant lenkimą kelyje. Dviejų juostų kelyje kai kurie vairuotojai pasitraukia arčiau kelkraščio, taip praleisdami lenkiantįjį. „Tokie manevrai veikia tik tada, kai visi kelyje elgiasi darniai. Bet taip vairuoti yra rizikinga, ypač jei kelyje nėra pakankamai vietos ar vienas vairuotojas nespėja sureaguoti. Anksčiau tokių lenkimų dažnai būdavo galima pamatyti Lenkijoje, bet kai lenkai prisitiesė gerų kelių, jiems nebereikia šitaip daryti“, - pasakoja V. Milius.
Pasak jo, keliaujančius lietuvius gali nustebinti ir rečiau kelyje sutinkamos transporto priemonės. „Kartais žmonės pasimeta Rygoje ar Taline pamatę tramvajų - juk Lietuvoje jų nėra. Ir tada visos taisyklės, kurias gal mokėmės prieš 30 metų laikydami vairavimo egzaminą, pasimiršta. Iškart stresas! Mano patarimas - tokioje situacijoje neskubėti ir stebėti, kaip elgiasi kiti vairuotojai tokioje situacijoje.“
Automobilių nuomos atstovai taip pat pastebi, kad vairuotojai nevengia pasitikslinti dėl vairavimo niuansų kitose šalyse, net jei vykstama į kaimyninę Latviją ar Estiją. „Skirtumai tarp Baltijos šalių nėra didžiuliai, bet kartais vairuotojai jaučiasi kiek neužtikrinti vairuodami naujoje vietoje. Visais atvejais rekomenduojame vadovautis kelių eismo taisyklėmis, atidžiau stebėti kelio ženklus ir nebijoti naudotis navigacijos programėlėmis, kurios ne tik gali parinkti geresnį maršrutą, bet ir įspėti dėl greičio viršijimo“, - sako „Europcar Lietuva“ vadovas Einoras Čiagus.
Pagarba - universali eismo kalba
Anot ekspertų, svarbiausia taisyklė keliaujant užsienyje - įsilieti į srautą ir stebėti vietinius vairuotojus. „Jeigu darai viską atvirkščiai nei visi aplinkui - tikėtina, kad klysti. Nesvarbu, kokį kelio ženklą matai - briedį ar elnią - esmė ta pati: gali išbėgti gyvūnas, vairuok atsargiai. Jei jau nežinai, kaip elgtis, geriau sustok, pasitikrink. Kelyje negali būti jokių „va bank“, ai, prašoksiu paspaudęs greičio pedalą“, - sako V. Milius.
Jam pritaria ir „Europcar Lietuva“ atstovas - vairuojant užsienyje rekomenduojama neskubėti ne tik dėl galimų kelių eismo taisyklių pažeidimo, bet ir gresiančių baudų. „Visos trys Baltijos laikosi panašių Europos Sąjungos standartų, pavyzdžiui, greičio ribojimų - mieste, jei nenurodyta kitaip, galima važiuoti 50 km/h, užmiesčio keliuose - 90 km/h greičiu. Tačiau baudos už greičio viršijimą gali skirtis net kelis kartus, tad visada rekomenduojame būti atidesniems“, - pabrėžia E. Čiagus.
Itin svarbu gerbti kitus vairuotojus - laiku parodyti posūkio signalą, suklydus atsiprašyti. „Tu esi svečias kitoje šalyje ir jų eisme, bet norint vairuoti Estijoje gi nereikia mokytis estų kalbos. Vairuotojai „susikalba“ rodydami signalus. O žmonės visur panašūs - į pagarbą atsakoma tuo pačiu“, - sako žurnalistas V. Milius.
Baudų apžvalga Baltijos šalyse
Vienas aktualiausių klausimų keliaujantiems yra apie KET pažeidimus ir baudas. Vasaros kelionių sezonas - tai ne tik poilsis, bet ir dažnesni kelių eismo taisyklių pažeidimai. Jei viršijote greitį Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje vairuodami nuomotą automobilį, verta žinoti, kas jūsų laukia. „Europcar Lietuva“ duomenimis, vasaros mėnesiais baudų, skirtų nuomotų automobilių vairuotojams, padaugėja beveik 50 %. Dažniausias pažeidimas - greičio viršijimas. Nors kai kurie vis dar tiki, kad užsienyje užfiksuota bauda jų nepasieks, šiandien šis mitas nebeturi pagrindo.
Latvija ir Estija: bauda siunčiama oficialiam automobilio savininkui - nuomos įmonei.
Lietuva: institucijos tiesiogiai kreipiasi į nuomos bendrovę dėl vairuotojo duomenų, o bauda siunčiama pažeidėjui.
Estija: skiriama įspėjamoji bauda - viršytų km/h skaičius padauginamas iš 7 €. Pvz., viršijus greitį 20 km/h - bauda siekia 140 €.
Kai kurie vairuotojai mėgina apeiti sistemą, blokuodami kortelę, su kuria buvo išnuomotas automobilis. Pasak E. Čiagus, „Bauda už greičio viršijimą gali būti paskirta jau grąžinus automobilį. O banko kortelės blokavimas nuo to neišgelbės. Pagal ES direktyvą, nuomos įmonės gali perduoti vairuotojo duomenis policijai kitose šalyse. Yra atvejų, kai bauda atkeliauja praėjus metams ar dar vėliau po kelionės.“
Baudų skirtumai tarp šalių
Seimo kanceliarija parengė analitinę apžvalgą, kurioje pateikia, kokia atsakomybė vairuotojams taikoma už greičio viršijimą, prie vairo naudojant mobilųjį telefoną, važiuojant neužsisegus saugos diržo ir nepaisant įvairių eismo ženklų. Nagrinėtos šalys - Čekija, Estija, Lenkija, Latvija, Slovakija bei Vengrija. Apžvelgta, kaip kitose šalyse skiriasi baudos už greičio viršijimą. Svarbu žinoti, jog Čekijoje, Latvijoje ir Slovakijoje skiriant baudą atsižvelgiama į tai, kur vairuotojas nusižengė taisyklėms - gyvenvietėje ar užmiestyje. Vengrijoje - į tai, koks buvo didžiausias leistinas greitis.
Lietuva:
- Viršijus greitį iki 10 km/val. - įspėjimas, piniginė bauda netaikoma.
- Nuo 11 iki 20 km/val. - 12-30 eurų bauda.
- Nuo 21 iki 30 km/val. - 30-90 eurų bauda.
- Nuo 31 iki 40 km/val. - 120-170 eurų bauda.
- Nuo 41 iki 50 km/val. - 170-230 eurų bauda.
- Daugiau nei 50 km/val. - 450-550 eurų bauda.
Latvija:
Baudos skirstomos pagal transporto priemonės tipą ir nusižengimo vietą - gyvenvietė ar užmiestis.
- Automobilių vairuotojams viršijus greitį iki 10 km/val. - įspėjimas.
- Iki 20 km/val.: gyvenvietėje - 40 eurų, užmiestyje - 20 eurų bauda.
- 21-30 km/val.: 40-80 eurų bauda, priklausomai nuo pažeidimo vietos.
- Iki 40 km/val.: 80-160 eurų bauda.
- 41-50 km/val.: ne gyvenvietėje - 160-220 eurų, gyvenvietėje - 240-320 eurų bauda.
- 51-60 km/val.: ne gyvenvietėje - 240-320 eurų bauda, gyvenvietėje - 360-460 eurų bauda.
- 61-70 km/val.: ne gyvenvietėje - 720-960 eurų, gyvenvietėje - 1400 eurų bauda.
- Daugiau nei 70 km/val.: 1400-2000 eurų baudos.
Estija:
- Viršijus greitį iki 20 km/val. - iki 240 eurų bauda.
- Nuo 21 iki 40 km/val. - bauda iki 1600 eurų.
- Nuo 41 iki 60 km/val. - bauda iki 2400 eurų.
- Viršijus greitį daugiau nei 20 km/val. - gali būti atimta teisė vairuoti, vėliau gali būti taikomas ir areštas.
Apkalbėkime su Tadu Ignatavičiumi | Valdžios elgesys baugina
Paminėtina, kad Estijoje ir Latvijoje baudos turi būti mokamos banko pavedimu, o Lenkijoje užsienietis vairuotojas turi sumokėti baudą policijos pareigūnui vietoje.
Pabaigai norėtume atkreipti dėmesį, kad baudos neturėtų būti lemiamas veiksnys, stabdantis vairuotojus nuo greičio apribojimų pažeidimų. 2010 metais Lietuva buvo 20 vietoje (iš 51 pasaulio valstybių) pagal mirčių kelyje skaičių per metus milijonui gyventojų. Kaimynės šalys taip pat nepasižymėjo saugumu: Lenkija buvo 16, Latvija - 17, Estija - 36 vietose. Žinoma, šiuos skaičius įtakoja nemažai veiksnių, tarp kurių ir tokie, kaip kelių būklė, eismo intensyvumas, vyraujančios oro sąlygos, automobilių parko naujumas ir kiti.