Nuo 2025 m. balandžio 1 d. įsigalios nauji reikalavimai įmonėms, kurios turi pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją tik pavojingųjų atliekų surinkimui ir vykdo ar planuoja vykdyti pavojingųjų atliekų vežimą.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. D1-128 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 684 „Dėl pavojingųjų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ naujoje redakcijoje išdėstytame Pavojingųjų atliekų tvarkymo licencijavimo taisykles tvirtinančio įsakymo 2.2 papunktyje nustatyta, kad įmonės, kurios iki šio įsakymo įsigaliojimo dienos turi pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją surinkti pavojingąsias atliekas ir vykdo ar planuoja vykdyti pavojingųjų atliekų vežimą, privalo kreiptis išduoti pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją surinkti ir vežti pavojingąsias atliekas per penkis mėnesius nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos.
Tai reiškia, kad įmonės, kurios iki šiol turėjo licenciją tik atliekų surinkimui, privalės atnaujinti savo licencijas, kad galėtų legaliu pagrindu vežti pavojingąsias atliekas. Šis pakeitimas įsigalios nuo 2025 m. balandžio 1 d.
Vežimo licencijos gavimo procesas
Norint gauti pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją, apimančią ir vežimo veiklą, įmonės turėtų atlikti šiuos veiksmus:
- Susipažinti su naujais reikalavimais: Atidžiai perskaityti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-128 ir suprasti visus nustatytus reikalavimus licencijai gauti.
- Pateikti paraišką: Kreiptis į kompetentingą instituciją (dažniausiai Aplinkos apsaugos agentūrą) ir pateikti paraišką išduoti pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją, apimančią ir vežimo veiklą.
- Pateikti reikiamus dokumentus: Paraiškoje gali reikėti pateikti įvairius dokumentus, įrodančius įmonės gebėjimą saugiai ir atsakingai vykdyti pavojingųjų atliekų vežimą. Tai gali apimti informaciją apie transporto priemones, darbuotojų kvalifikaciją, atitiktį aplinkosaugos ir saugos standartams.
- Laikytis terminų: Svarbu nepamiršti, kad paraišką reikia pateikti per penkis mėnesius nuo įsakymo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2025 m. kovo 31 d.
Teisinės pasekmės ir atsakomybė
Socialiniuose tinkluose dažnai atrodo, kad galima sakyti bet ką, tačiau realybė kitokia - viešoje erdvėje paskleisti žodžiai gali turėti labai konkrečių teisinių pasekmių.
Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas Julius Sakalauskas sako, kad Lietuvoje vis dažniau susiduriama su atvejais, kai komentarai ar įrašai internete tampa ginčų objektu teisme.
„Internetas nėra laisva zona, kur galima sakyti bet ką. Už žodžius viešojoje erdvėje atsakomybė gali būti tokia pati kaip ir tradicinėje žiniasklaidoje“, - pabrėžia advokatas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Tai reiškia, kad ir socialiniuose tinkluose galioja tos pačios taisyklės kaip ir bet kurioje kitoje viešoje erdvėje.
Pasak advokato, žmogaus garbė ir orumas pažeidžiami tuomet, kai apie jį paskleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, kuri menkina jo reputaciją. Tokiais atvejais teismai vertina kelias esmines aplinkybes: ar informacija buvo paskleista viešai, ar ji susijusi su konkrečiu asmeniu, ar ji neatitinka tikrovės ir ar ji žemina žmogaus garbę bei orumą.
„Jeigu visos šios sąlygos egzistuoja, tokią informaciją paskleidusiam asmeniui gali kilti teisinė atsakomybė. Svarbu tai, kad net vienas įrašas socialiniame tinkle gali būti laikomas viešu informacijos paskleidimu“, - aiškina J. Sakalauskas.
Vis dėlto advokatas pabrėžia, kad ne kiekvienas aštresnis ar kritiškas komentaras yra laikomas pažeidimu. Demokratinėje visuomenėje žmonės turi teisę reikšti nuomonę, o saviraiškos laisvė yra saugoma.
„Nuomonė yra subjektyvus vertinimas - pavyzdžiui, kad kažkieno veikla atrodo neprofesionali. Tačiau problema kyla tuomet, kai nuomonė, kuri neatitinka tikrovės, pateikiama kaip tam tikra žinia“, - sako advokatas.
Jeigu žmogus tvirtina, kad kitas asmuo padarė konkretų veiksmą - pavyzdžiui, pasisavino pinigus - ir tai nėra tiesa, toks teiginys jau gali būti laikomas garbės ir orumo pažeidimu. Be to, neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais, arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat gali pažeisti asmens garbę ir orumą bei užtraukti teisinę atsakomybę.
Dažnai manoma, kad už komentarą atsako tik jį parašęs asmuo. Tačiau praktikoje atsakomybė gali būti platesnė.
„Pirmiausia atsakomybė tenka komentaro autoriui. Tačiau tam tikrais atvejais ji gali kilti ir platformos ar puslapio administratoriui, jei jis žino apie akivaizdžiai neteisėtą turinį, jį toleruoja ir laiku jo nepašalina“, - aiškina advokatas. Tai reiškia, kad atsakomybė gali būti ir solidari, todėl dauguma platformų aktyviai stebi komentarus ir reaguoja į pažeidimus.
Ką daryti, jei apie jus paskleistas melas?
Susidūrus su šmeižikiška informacija, svarbiausia - reaguoti greitai. Pasak advokato, pirmiausia rekomenduojama kreiptis į informacijos autorių arba platformą ir reikalauti pašalinti ar paneigti melagingą informaciją. Taip pat galima pateikti oficialią pretenziją ir reikalauti žalos atlyginimo.
„Jeigu informacija yra akivaizdžiai šmeižikiška, galima kreiptis ir į policiją. O jei nepavyksta susitarti geruoju, ginčas persikelia į teismą“, - sako J. Sakalauskas.
Šmeižikiškų komentarų pasekmės gali būti labai realios ir apčiuopiamos. Dažniausiai taikoma civilinė atsakomybė - teismas gali įpareigoti pašalinti informaciją, ją paneigti, taip pat priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Į ją gali būti įtrauktos ir bylinėjimosi bei advokato išlaidos.
„Neturtinės žalos dydis priklauso nuo paskelbtos informacijos pobūdžio ir jos sklaidos. Internete ji gali būti itin didelė, todėl poveikis žmogaus reputacijai gali būti labai reikšmingas“, - pabrėžia advokatas.
Ypač griežtai vertinami atvejai, kai asmuo nepagrįstai apkaltinamas nusikaltimo padarymu. Lietuvoje daugėja bylų, kai socialinių tinklų įrašai tampa teisminių ginčų objektu.
„Matome ne vieną situaciją, kai politikai ar save žiniasklaidos atstovais laikantys asmenys viešoje erdvėje apkaltina kitus asmenis, pavyzdžiui, pasisavinus paramai skirtas lėšas. Tokie atvejai teismuose vertinami griežtai“, - sako advokatas.
Jeigu nustatoma, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina to asmens garbę ir orumą t. y. pažeidžia to asmens teises, taikoma teisinė atsakomybė.
Kaip aš galandu savo pagamintus ir kitus peilius
Advokatas turi paprastą, bet svarbų patarimą visiems socialinių tinklų naudotojams.
„Prieš rašydami komentarą paklauskite savęs - ar galėtumėte tą patį pasakyti žmogui tiesiai į akis“, - sako J. Sakalauskas. Anot jo, svarbu nepamiršti, kad už kiekvieno profilio yra realus žmogus, o neatsargiai paskleista informacija gali turėti ilgalaikių pasekmių.
Kritikuoti galima ir reikia, tačiau tai turi būti daroma argumentuotai, pagarbiai ir remiantis faktais. Jei kyla abejonių dėl informacijos tikrumo, ją reikėtų pateikti kaip nuomonę, o ne kaip faktą.
„Socialiniai tinklai jau nebėra vieta, kur atsakomybė dingsta - ji išlieka tokia pati kaip ir realiame gyvenime. Atsakingas žodis internete yra geriausia prevencija nuo teisinių problemų“, - apibendrina advokatas.