Automobilio kėbulo paruošimas perdažymui yra vienas iš pagrindinių veiksnių, nuo kurių priklauso, kaip automobilis atrodys po perdažymo. Laikui bėgant automobilio išorė neišvengiamai dėvisi - dažų danga kenčia nuo akmenukų, saulės, drėgmės ir kitų veiksnių. Todėl svarbu žinoti, kada paprasto poliravimo nebepakanka ir automobilį jau vertėtų perdažyti. Automobilis - nemaža investicija, todėl rūpinantis jo išvaizda laiku galima ne tik išsaugoti estetinį grožį, bet ir išvengti brangiau kainuojančių remontų ateityje.
Jei pastebėjote, kad automobilio spalva nebėra tokia ryški kaip anksčiau, o kėbulas nusėtas smulkiais defektais, verta atkreipti dėmesį į kelis požymius, kurie aiškiai parodo, jog automobilių dažymas tampa būtinas.
Kada automobilį būtina perdažyti?
1. Gilūs įbrėžimai ir dažų nubrozdinimai
Maži įbrėžimai ar dažų nubrozdinimai anksčiau ar vėliau atsiranda ant kiekvieno automobilio. Daugumą negilių paviršinių įbrėžimų galima pašalinti poliruojant - jie pažeidžia tik viršutinį lako sluoksnį. Tačiau nerimauti vertėtų tada, kai subraižymai yra gilūs ir pasiekia dažų sluoksnio apačią ar net patį metalą. Tokie pažeidimai neretai atsiranda, pavyzdžiui, nuo aštresnio akmens smūgio kelyje ar tyčinio brėžimo aštriu daiktu. Giliai įrėžus dažus, apsauginis sluoksnis toje vietoje nebeatlieka savo funkcijos. Į įbrėžimą patenkanti drėgmė greitai pasieks metalą ir pradės oksidacijos procesą - kitaip tariant, formuosis rūdys. Neužtaisę gilaus įbrėžimo, rizikuojate, kad po metų kitų toje vietoje atsiras matoma rūdžių dėmė ar net kiaurymė skardoje. Tuo tarpu laiku perdažius įbrėžtą vietą, šios problemos išvengiama. Be to, daugybė smulkių įbrėžimų gadina automobilio estetinį vaizdą. Jeigu visas kėbulas nusėtas įbrėžimais, jo paviršius atrodo matinis, nevienodas. Vietoje to, kad bandyti kiekvieną nubražymą taisyti atskirai, kartais efektyviau atnaujinti visą kėbulą iš naujo.
2. Įlenkimai, duobutės ir didesni kėbulo pažeidimai
Įvairūs įlenkimai, duobutės ar didesni kėbulo pažeidimai taip pat yra ženklas, kad automobilio kėbului reikalingas atnaujinimas. Net ir nedidelis įlenkimas - pavyzdžiui, atsiradęs automobiliui atsitrenkus prekybos centro aikštelėje į kito automobilio dureles - gali turėti neigiamos įtakos. Visų pirma, tokie defektai akivaizdžiai matomi ir gadina transporto priemonės išvaizdą. Tačiau dar svarbiau yra tai, kad įlenkimo vietoje dažnai būna pažeistas dažų sluoksnis: jis gali įtrūkti arba nuo smūgio net atšokti. Net jei įlenkimas atrodo negilus ir dažai lyg ir liko vietoje, mikro įtrūkimai dažų sluoksnyje gali būti nematomi plika akimi. Yra atvejų, kai mažus įlenkimus galima ištiesinti nedažant - pasitelkiama PDR (Paintless Dent Repair) technologija, kuomet įlenkta vieta išlyginama iš vidaus nepažeidžiant dažų. Visgi tokia galimybė yra tik tuomet, jei dažų sluoksnis įlenkimo vietoje liko visiškai sveikas. Dažniau tenka pažeistą plotą glaistyti ir perdažyti, kad neliktų nė žymės buvusiam defektui. Vertėtų prisiminti, kad įlenkimai mažina automobilio vertę - net jei jie neturi įtakos važiavimui, automobilis su įlenkimais atrodo apleistas.
3. Išblukusi ir matinė dažų spalva
Automobilio dažų spalva su laiku blunka - tai natūralu dėl UV spindulių, lietaus, temperatūrų kaitos poveikio. Vis dėlto, jeigu pastebite, kad transporto priemonės spalva tapo labai nublukusi, blanki, o blizgesys pranyko net ir po plovimo bei vaškavimo, tai rimtas signalas. Itin akivaizdu, kai spalva nebėra vientisa: pavyzdžiui, stogas ir kapotas gali būti labiau pablukę nei šonai, nes horizontalius paviršius intensyviau veikia saulė. Arba viena automobilio pusė, dažniau stovėjusi atsukta į saulę, praradusi spalvos sodrumą lyginant su kita puse. Išblukusi, oksidavusi dažų danga ne tik atrodo prastai, bet ir blogiau saugo kėbulą. Nuo aplinkos veiksnių susilpnėjęs lakas prasčiau sulaiko UV spindulius, todėl blukimo procesas tik spartėja - tose vietose, kur spalva išblukusi, dažai paprastai yra plonesni ir silpnesni. Galiausiai jie gali pradėti skilinėti arba praleisti drėgmę iki metalo. Jei automobilis nebeatrodo blizgus, o jo spalva gerokai pašviesėjusi ar papilkėjusi, tikėtina, kad vien poliravimo jau nepakaks. Vienas iš paprastų testų - perbraukite švaria šluoste per nublukusią kėbulo vietą. Jeigu ant šluostės lieka spalvotos, kreidos pavidalo apnašos, vadinasi, oksidavęsis dažų sluoksnis trupėja. Tai aiškus signalas, kad viršutinis apsauginis sluoksnis yra praradęs savo savybes. Tokiu atveju dažų atnaujinimas praktiškai neišvengiamas. Tiesa, tam tikros spalvos linkusios blukti greičiau: ryškiai raudoni, mėlyni ar tamsiai juodi automobiliai pastebimiau praranda spindesį lyginant su sidabriniais ar baltais. Vis dėlto galiausiai bet kurios spalvos automobilis, ilgai eksploatuojamas ir laikomas lauke, gali netekti savo žavesio.
4. Dažų ar lako sluoksnio lupimasis, skilinėjimas, pūslės
Akivaizdžiausias indikatorius, kad automobilio dažų danga yra prastos būklės - tai matomas dažų ar lako sluoksnio lupimasis, skilinėjančios atplaišos ar net pūslės. Dažnai tokie pažeidimai pastebimi ant stogo, variklio dangčio ar bagažinės - vietų, kurios labiausiai veikiamos saulės ir lietaus. Pavyzdžiui, galite pastebėti, kad aižėja skaidrus lako sluoksnis: jis atšokinėja mažomis plėvelėmis, palikdamas matinį, šiurkštų paviršių. Arba matosi smulkios pūslės dažų sluoksnyje - lyg po dažais būtų susikaupęs oro ar drėgmės burbuliukų. Dažų lupimosi priežastys gali būti kelios. Viena jų - senstanti danga, kai automobilis ilgus metus eksploatuojamas atšiauriomis sąlygomis ir jo dažai tiesiog natūraliai nusidėvi, praranda elastingumą. Kita dažna priežastis - anksčiau nekokybiškai atlikti dažymo darbai. Kad ir kokia būtų priežastis, tolesnis važinėjimas su besilupančiais dažais yra bloga idėja. Pažeistos vietos sparčiai plėsis, nes ten lengvai skverbsis vanduo, purvas, cheminės medžiagos, sukeldami koroziją po dažais. Pastebėję, jog automobilio dažai lupasi ar pleišėja, turėtumėte nedelsdami imtis veiksmų. Jei pažeidimai lokalūs (pavyzdžiui, atšoko dažai tik ant vieno sparno), galima perdažyti tik tą detalę. Tačiau jei problema išplitusi plačiai, verta rimtai planuoti viso automobilio perdažymą.
5. Matomos rūdžių dėmės
Rūdys - bene pats akivaizdžiausias signalas, kad automobilio kėbului reikia skubaus atnaujinimo. Jeigu pastebėjote nors nedidelę rusvą dėmelę ant dažyto paviršiaus, tai reiškia, kad toje vietoje dažų sluoksnis jau pažeistas iki metalo. Korozija gali prasidėti nuo menkiausio įbrėžimo ar akmenuko palikto taškelio, bet jei ji jau matoma plika akimi, situacija rimtesnė nei atrodo. Ypač atidžiai apžiūrėkite apatines kėbulo dalis: arkų briaunas, slenksčius, durelių apačią, ratų arkų vidinius kraštus. Ten labiausiai kaupiasi purvas ir drėgmė, o žiemą - druska, todėl korozija prasideda greičiausiai. Taip pat patikrinkite variklio skyriaus kraštus, bagažinės vidines siūles - ten rūdys taip pat mėgsta „įsitaisyti“. Radus rūdžių, delsimas yra blogiausia, ką galite daryti. Net menkiausia rūdies žymė su laiku išplis ir gali pradurti skylę kėbule. Kuo ilgiau lauksite, tuo sudėtingesnis bus remontas - gali tekti keisti visą skardos dalį ar virinti naują metalą. Tuo tarpu ankstyvoje stadijoje dažnai pakanka pažeistą vietą nušlifuoti, apdoroti antikorozinėmis medžiagomis ir perdažyti. Svarbu paminėti, kad korozija dažnai prasideda iš vidaus pusės (pavyzdžiui, už plastikinių moldingo juostų ar slenksčių), tad jei išorėje jau matote rūdis, greičiausiai „paslėptuose“ plyšiuose jų dar daugiau.
6. Nekokybiškas ankstesnis dažymas
Kartais poreikis perdažyti automobilį atsiranda ne dėl natūralios dangos dėvėjimosi, o dėl anksčiau atlikto prasto remonto. Jei pastebite, kad tam tikros kėbulo vietos atrodo neprofesionaliai nudažytos, tikėtina, jog darbai buvo atlikti nekokybiškai ir reikės juos perdaryti. Visų pirma, atkreipkite dėmesį į dažų tekstūrą ir tolygumą. Nekokybiško dažymo atveju pasitaiko vadinamųjų „nubėgimų“ - tai vietos, kur susidarė dažų ar lako lašelių srovelės, nudžiūvusios kaip netolygūs ruožai. Tokie nutekėjimai atsiranda, kai dažų užpurškiama per daug arba kai džiovinant detalę ji buvo neteisingai pozicionuota. Kitas požymis - matomi smulkūs burbuliukai ar šiurkšti, „smėliuką“ primenanti tekstūra, lyg į dažus būtų patekę dulkių. Tai rodo, kad dažyta nepakankamai švarioje aplinkoje arba netinkamai paruoštas paviršius prieš dažymą. Taip pat nekokybišką darbą išduoda ir atspalvių neatitikimas: pavyzdžiui, perdažyta durelė šiek tiek skiriasi spalva nuo gretimos kėbulo dalies. Dar vienas broko pavyzdys - per storas glaisto sluoksnis po dažais. Apie atmestinai padarytą dažymą gali byloti ir aštrūs dažų kraštai ties kėbulo sujungimais - pavyzdžiui, atidarius dureles matomas staigus grubus sluoksnio perėjimas. Jeigu pastebėjote kuriuos nors iš šių požymių savo automobilyje, greičiausiai pakartotinis automobilių dažymas bus neišvengiamas. Prastai padengtas dažų sluoksnis neapsaugos kėbulo nuo korozijos, be to, automobilis atrodo prastai.
Paruošimo ir glaistymo procesas
Automobilio dažymas ir paruošimas dažymui atrodo iš pirmo žvilgsnio nesunkus darbas. Visų pirma reikia apžiūrėti, ar automobilio kėbulo dalys (sparnai, kapotas, arkos, durelės) nėra sulankstytos. Jei kėbulas prarudijęs iki tiek, kad atsirado kiaurymės, jas galima užtaisyti, jei neturite tam įrankių.
Jei kėbulas sulankstytas nestipriai, galima patiems imtis remonto darbų. Kėbulas lyginamas plaktuku arba taikomas kameros būdas: kamera įstatoma po pažeista vieta ir pradedama į ją pūsti orą. Lyginant kėbulo paviršių reikia gana atsargiai, neišspausti per daug metalo į išorę ar vidų, tada bus dar sunkiau, metalas išsitampys. Reikia metalą stengtis išlyginti kuo mažiau smūgiuojant, kad nereiktų jo varyti atgal. Jei padarėte pūslę, ją galima sutvarkyti šaltuoju būdu. Pradedama nuo pūslės krašto ir einama spirale link pūslės vidurio. Kėbule yra daug sunkiai prieinamų vietų, tad galima pasigaminti įvairiausių metalinių mentelių ar kabliukų ar 10mm skersmens strypų. Išlyginus kėbulą galima mažus nelygumus ar iškilimus išlyginti didele dilde. Jos nepasiektos vietos šlifuojamos abrazyviniu popieriumi.
Dažymo medžiagos apsaugo automobilio kėbulą nuo vandens, benzino, alyvų, saulės ir kitų atmosferos veiksnių poveikio. Labai svarbios ir dekoratyvinės ypatybės - spalva, blizgesys ir išvaizda. Pagal dangos rūšį dažymo medžiagos skirstomos į lakus, dažus, emalius, gruntus ir glaistus.
Glaistų tipai ir naudojimas
Glaistas yra tam tikros rūšies užpildas, naudojamas kėbulo remonto procese. Jis skirtas išlyginti automobilio kėbulo paviršių, užpildant ertmes, nelygumus ir įdubimus. BOLL serijoje galima rasti daugybę skirtingų glaistų, kurie skiriasi savo sudėtimi, savybėmis ir paskirtimi.
- Stiprintas mikro stiklo pluoštu glaistas: Tai specialus glaistas, sustiprintas mikro stiklo pluoštu, kuris suteikia jam didesnį mechaninį stiprumą. Jis naudojamas didelėms ertmėms užpildyti ir susilpnėjusioms kėbulo dalims sutvirtinti. Išdžiūvęs jis sudaro labai kietą, pažeidimams atsparų paviršių.
- Glaistas su aliuminio dulkėmis: Aliuminio dulkės padidina jo atsparumą aukštai temperatūrai ir užtikrina puikų sukibimą. Jis pasižymi dideliu elastingumu ir lygaus paviršiaus tekstūra.
- Specialus plastikinis glaistas: Naudojamas plastikinėms dalims, tokioms kaip buferiai, sparnai ir veidrodžių korpusai, taisyti.
- Universalus glaistas: Populiariausias ir universalus glaistas. Jis naudojamas tiek mažoms, tiek didesnėms ertmėms užpildyti. Dėl tinkamo lankstumo ir labai gero sukibimo jį lengva užtepti ir apdoroti. Puikiai tinka tiek mechaniniam, tiek rankiniam šlifavimui.
- Minkštas poliesterinis glaistas: Skirtas tiek didelėms, tiek mažoms ertmėms užpildyti. Jis yra labai lankstus ir lengvai tepamas, todėl net nepatyrę naudotojai neturės problemų jį naudodami. Puikiai šlifuojamas.
- Minkštas apdailos glaistas: Skirtas mažoms ertmėms užpildyti. Apdailos glaistas yra smulkios tekstūros pasta, su kuria labai lengva dirbti. Jis tepamas ant šlifuotų ir nuvalytų paviršių.
- Purškiamas glaistas: Tepamas oro purkštuvu, naudojamas apdailos darbams.
Visų tipų glaistą reikia tepti ant švaraus, pašiaušto ir nuriebalinto paviršiaus. Geriausiam efektui pasiekti geriau tepti kelis plonus glaisto sluoksnius, o ne vieną storą. Tai leidžia glaistui greičiau sukietėti.
Šiuolaikiniai poliesteriniai glaistai yra žymiai geresni už anksčiau naudotus nitroceliuliozinius, nes džiūvimo metu jie minimaliai susitraukia. Glaistas yra smulkaus grūdėtumo, turi antikorozinių ypatybių, lengvai šlifuojamas sausu šlifavimo popieriumi Nr. 90. Juo galima išlyginti vidutinio dydžio metalo nelygumus. Vienas sluoksnis gali siekti 4 - 5mm. Glaistą geriausia tepti ant nuriebalinto paviršiaus 20 laipsnių temperatūroje, tada glaistas išdžiūsta panašiai per 5 - 15 minučių.
Prieš dažant paviršių jį patartina gruntuoti (fileriu) 4+1. Tai akrilinis dviejų komponentų užpildas. Jis gerai padengia paviršiuje esančias poras, lengvai šlifuojasi popieriumi Nr.600 - 1000. Galima glaistyti glaistu su stiklo pluoštu. Tai dvikomponentis glaistas, kurio didžiąją dalį sudaro stiklo skaidulų pluoštas. Jis neskilinėja kaip paprastas glaistas net ir užtepus storesniu sluoksniu, todėl juo galima paslėpti didelius metalo nelygumus.
Šlifavimo metodai
Sausas šlifavimo metodas lyginant su šlapiuoju yra tarsi be priekaištų. Sprendimas - plintantis mechanizuotas šlifavimas. Šiais prietaisais galima apdirbti tiek apvalias kėbulo dalis, tiek plokštumas, tai universalūs ir specialūs prietaisai. Dalis šių prietaisų turi dulkių nusiurbimo sistemas (neapsivelia šlifavimo produktais). Dulkės nesitrina tarp šlifavimo mašinos pado ir apdirbamo paviršiaus. Tiekiamas oras sudaro savotišką oro pagalvę, dėl to mažesnė tikimybė prašveisti kiaurai, pridaryti garbanų ar duobių.
Išdžiūvus glaistui galima pradėti šlifuoti. Darbo kokybė priklauso nuo šlifavimo popieriaus kokybės. Gerai paruoštą paviršių galima gruntuoti arba padengti gruntiniu užpildu. Gruntas būna baltos, pilkos ir rudos spalvų. Gruntas išdžiūsta panašiai per 2 valandas. Nugruntuotą paviršių reikia šlifuoti labai smulkiu švitriniu popieriumi (pvz., Nr. 600-1000).
Šlapią paruošimą naudoja smulkūs autoservisai, kai glaistytą paviršių šlifuoja šlapiai, t.y., naudojamas specialus vandens nepraleidžiantis glaistas, kuris po to gerai išdžiovinamas ir nušlifuojamas. Naudojant pigesnį - laidų vandeniui glaistą ir blogai išdžiovinant atsiranda pūslelės, pradeda atsilupinėti dažai.
Gruntavimas ir dažymas
Prieš dažant paviršių jį patartina gruntuoti (fileriu) 4+1. Tai akrilinis dviejų komponentų užpildas. Jis gerai padengia paviršiuje esančias poras, lengvai šlifuojasi popieriumi Nr.600 - 1000. Gruntas yra gerai limpa prie dažomo paviršiaus medžiaga, kuri kėbulo paviršių saugo nuo korozijos ir gerina dažų sukibimą.
Kruopščiai paruoštą kėbulą ar jo dalį galima dažyti. Norimus dažus galima nusipirkti automobilių dažų parduotuvėse arba ten juos pagamins pagal Jūsų nuneštą pavyzdį (bako dangtelį ar kitą detalę). Pasiteiraukite, kokioje temperatūroje džiūsta Jūsų nusipirkti dažai, nes kai kurie džiūsta tik aukštoje temperatūroje 80 - 120 laipsnių temperatūroje.
Dažymui tinka kompresoriai, tiekiantys 3 - 6 barų slėgį. Bendras dažų ir lako sluoksnis turi būti 70-120 mkm. Norint pasiekti tokį storį ir išsaugoti geras sukibimo su paruošiamuoju sluoksniu savybes, dažyti reikia mažiausiai trimis sluoksniais.
Automobilio dažymui naudojamos medžiagos (kiekis 1 m2 - skaičiai skliausteliuose - ir visam automobiliui (kg): Gruntas (0,120-0,150) 4,0; Emalė (0,90-0,110) 6,0; Tirpiklis (0,10) 20 proc. medžiagos masės.
Dažai paprastai purškiami, pirmas sluoksnis būna klampiausias. Prieš purškiant antrą sluoksnį daroma 5-7 minučių pertrauka. Antram ir trečiam sluoksniui naudojami skystesni ir ne tokie klampūs dažai.
Labai svarbus veiksnys, turintis įtakos automobilio dažymo kokybei, yra dažams purkšti naudojamo suspausto oro švara. Jei oras patenka iš centrinės magistralės arba kompresoriaus, labai gali būti, kad jame bus mineralinių tepalų ar vandens. Abu šie elementai neigiamai veikia dažymo kokybę. Dėl tepalų susidaro kateriukai, o vanduo išpučia burbuliukus po dažų paviršiumi. Norint išvalyti orą, prieš purkštuką turi būti įrengtas tepalų rinkiklis.
Bene sudėtingiausias procesas dažant automobilį „namų“ sąlygomis yra džiovinimas. Džiovinant sintetinę emalę vyksta dvi fazės: pirma - išgaruoja tirpiklis, o vėliau, veikiant aukštai temperatūrai, susidaro ir formuojasi plėvelė. Nustatyta, kad aukštesnėje temperatūroje greičiau vyksta polimerizacijos procesas, gerėja plėvelės kokybė, ypač - atsparumas vandeniui ir tvirtumas. Kai kurie dažytojai, norėdami sumažinti džiuvimo temperatūrą, naudoja katalizatorius, kurie sutrumpina džiuvimo laiką natūraliomis sąlygomis, bet kiekvienas būdas turi neigiamų pusių. Katalizatoriai pakeičia dažų atspalvį, o tai ypač matyti naudojant šviesius tonus. Manome, kad dažant automobilį „namų“ sąlygomis vertėtų leisti džiūti natūraliai. Tiesa, teks laukti ne mažiau kaip tris paras, bet danga bus švari ir patikima. Kita vertus, visada yra alternatyva - galima naudotis specializuoto serviso paslaugomis.
Nuo pradžios iki pabaigos vadovas, kaip paruošti automobilio paneles dažymui!
Paruošimas ir dažymo darbai, be dažų kainos, pas privatininką kainuoja apie 1000 Lt, specializuotame servise ši suma padvigubėja. Rinktis teks jums.
Jei pastebėjote bent vieną ar net kelis iš aukščiau išvardytų ženklų, neatidėliokite - laikas atnaujinti Jūsų automobilio kėbulą. Mūsų įmonė valdo moderniausią automobilių logistikos centrą, kurio lengvųjų automobilių ir sunkvežimių kėbulų remonto dirbtuvės aprūpintos naujausiomis technologijomis bei įranga. Tai leidžia mums atlikti visus kėbulinius darbus (įskaitant dažymą) itin tiksliai ir pagal gamintojų standartus. Dažymui naudojame pažangias, ekologiškas medžiagas - vandens pagrindo dažus ir sertifikuotus dvikomponentinius lakus. Tai garantuoja, kad atnaujinta Jūsų automobilio danga bus ne tik estetiška, bet ir ilgaamžė. Dirbame tik su sertifikuotomis medžiagomis ir įranga, todėl galime užtikrinti atliekamų darbų kokybę ir ilgaamžiškumą.
tags: #kaip #glaistyti #ant #automobilio