Prasidėjus padangų montavimo sezonui dalis vairuotojų sprendžia dilemą: kokias pasirinkti? Kietesnio europinio mišinio ar minkštesnio „Nordic“ tipo, o gal - dygliuotas? Patikimoje naujų padangų parduotuvėje dirbantys specialistai gali tikslingai pakonsultuoti šia tema, tačiau pirkėjui rekomenduojama turėti ir savo nuomonę. Tai yra pagrindinis kriterijus sprendžiant, kokias padangas pasirinkti.
Jei gyvenate toli nuo miesto ir kasdien kelis kilometrus tenka įveikti žvyrkeliu, geresnio pasirinkimo šaltajam sezonui už dygliuotas padangas nerasite - juk žiemą tas žvyrkelis apledija. Kitais atvejais optimalus variantas Baltijos šalių klimatui yra „Nordic“ mišinio padangos, pavyzdžiui, „Goodyear UltraGrip Ice 2“. Jos pasižymi labai geromis savybėmis ant sauso ar šlapio asfalto, lyjant lietui, krentant šlapdribai ir dygliuotoms nusileidžia tik važiuojant pliklediu. Vidurio Europos šalims skirtos žieminės padangos kaip „UltraGrip Performance“ automobilio „apavu“ galėtų tapti nebent jei važinėjate ganėtinai nedaug ir dienos metu, kai keliai jau būna nuvalyti.
Tinkamos padangos svarbios kiekvienam vairuotojui. Blogai pasirinktas produktas gali sumažinti saugumą ir suteikti nemalonių pojūčių, galiausiai net sugadinti nuomonę apie konkretų prekės ženklą. Padangų pasirinkimas vasarą kelionių automobiliu neriboja, tačiau žiemą turi didelės įtakos.
Dygliuotos padangos yra nepakeičiamos užklupus plikledžiui, tačiau kitais atvejais jos reikalauja kompromisų: automobilis yra ne toks stabilus ant sauso asfalto, per lietų, šlapdribą. Važiuojant jos skleidžia papildomo triukšmo, kuris girdėti daugelio automobilių salonuose.
Dygliuotų padangų naudojimas yra ribotas, kitaip nei nedygliuotų žieminių: Lietuvoje jas galima naudoti nuo lapkričio 1 iki balandžio 9 d. Jei jūsų žieminės padangos yra dygliuotos, balandžio (arba spalio) viduryje pasnigus ir atšalus automobilis bus „apautas“ vasarinėmis.
Dygliuotos padangos dažniausiai yra brangesnės už to paties gamintojo nedygliuotas. Tad jei svarstėte pirkti vidutinės klasės dygliuotų padangų komplektą ir apsigalvojote, peržiūrėkite kainoraščius - galbūt už tą pačią kainą išeina „Premium“ gamintojo šiaurės šalims skirtų padangų komplektas?
Dygliuotų padangų privalumai ir trūkumai
Dygliuotos padangos ant ledu padengto kelio veikia žymiai geriau nei nedygliuotos. Jos tarsi nagais įsikimba į ledinį paviršių, kuris automobiliui nesiūlo jokios gyvybiškai svarbios trinties, ir užtikrina trumpesnį stabdymo kelią ir geresnį stabilumą posūkiuose.
Tačiau dygliuotos padangos turi ir trūkumų. Jos triukšmingesnės, mažiau komfortiškos ir labiau gadina sausą asfaltą. Ant šlapio (ir sauso) asfalto dygliuotos padangos blogiau sukimba, nei nedygliuotos.
Dėl mechaninio asfalto žalojimo dygliuotos padangos kelia dulkes, kurios potencialiai gali būti žalingos žmogaus sveikatai. Be to, jos kelia daugiau triukšmo.
Šalyse, kuriose keliai ledu pasidengia retai ir kurios turi gerą infrastruktūrą su tuo tvarkytis, draudžiama dygliuotų padangų naudojimas, taip tausojamos kelių dangos. Nes dygliuotos padangos prieš nedygliuotas žiemines padangas yra pranašesnės tik ant kieto ledo, o visais kitais atvejais spartina kelio dangos susidėvėjimą.
Dygliuotos padangos gadina asfalto ir betono dangas. Jų daroma žala yra matoma plikomis akimis ir būtent dėl to daugybė valstybių jas uždraudė. Padangos dyglį įprastai sudaro dvi medžiagos - labai kieta šerdis dažnai yra pagaminta iš volframo karbido, o ją supa minkštesnis metalas. Volframo karbido dygliai ne šiaip braižo asfaltą, o jį kapoja mažais, bet labai greitais ir dažnais kirčiais. Tarsi koks labai mažas smūginis grąžtas. Galite įsivaizduoti, kad dygliai - tai tarsi maži kaltai, kurių kietumui asfaltas negali prilygti.
Aišku, padangos dyglys yra visai mažas. Tačiau vienoje padangoje dyglių yra labai daug ir automobiliui riedant jie dideliu greičiu daužo asfaltą. Su laiku milijonai tokių smūgių išjudina ir pakankamai dideles asfalto dangos daleles, kurios tuomet pradeda judėti ir dilti su kiekvienu pravažiuojančiu automobiliu. Prasidėjęs procesas tęsiasi ir tada, kai keliu važiuoja automobilis su nedygliuotomis padangomis - išklibintas dangos daleles toliau judina ir trina visos transporto priemonės. Be to, atsivėrusias duobeles užpildo vanduo, kuris tuomet suledėja ir dar labiau plėšo asfaltą, gilindamas jo žaizdas.
Vienas-kitas automobilis su dygliuotomis padangomis didelės žalos kelio dangai nepadaro, ypač jei asfaltas yra kokybiškas, tačiau šimtai ar tūkstančiai automobilių sukelia žymią asfalto eroziją. Juk visi tie dyglių kirčiai koncentruojami į dvi vėžias, kurios dėvisi labai sparčiai - viršutinis dangos sluoksnis, vaizdžiai tariant, yra sušaudomas, o tada sudyla į dulkes. Ir taip, kadangi asfaltą sudaro nemažos dalelės, dygliuotų padangų sukeltos erozijos gylis yra daug didesnis nei vidutinis dyglio ilgis.
Dygliuotos padangos sukeliamą eroziją galima pamatyti jau po kelių žiemų, ypač jei asfaltas ilgesnį laiką būna nepasidengęs ledu. Kietų dyglių kirčiai suformuoja į išgraužas panašias duobeles, kurios jungiasi į ilgus mikro-kanjonus. Kai tik dyglių sukelta asfalto erozija pažengia toliau ir tos duobės tiek šiek išsiplečia, jų kraštus ima trupinti ir paprastos visos padangos.
Taigi, šalys, kuriose keliai ledu pasidengia retai ir kurios turi gerą infrastruktūrą su tuo tvarkytis, draudžia dygliuotų padangų naudojimą, taip tausodamos savo asfaltą.
Kaip prižiūrėti dygliuotas padangas
Ilgas žiemos sezonas eina į pabaigą. Ką gi daryti su žieminėmis padangomis, kurios „ištikimai“ mus saugojo visą žiemą? Pirmiausia nuimtus nuo automobilio ratus reikės kruopščiai nuplauti nuo įvairių žiemos nuosėdų - druskų, smėlio, kitų nešvarumų, ypač neslystančių spyglių srityje.
Dygliuotų padangų eksploatavimo patirtis rodo, kad daugiau nei 15 tūkstančių kilometrų ridos keleivinių padangų dažniausiai iškrenta arba sugenda apie 10% dyglių. Jei trūksta iki 25 % dyglių, padanga tampa nepakankamai efektyvi.
Jei ir toliau naudosite žiemines padangas vasarą, turėkite omenyje, kad jų sukibimo koeficientas yra mažesnis, sutrinka ratų balansavimas, padidėja triukšmo lygis. Ant šilto asfalto minkšta žieminių padangų guma dyla gerokai greičiau.
Atskirai nuo ratlankių nuimtas padangas reikia laikyti sausoje vietoje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių, vertikalioje padėtyje. Kamerinėms padangoms (jei tokias dar turite) kameros turi būti įkišamos į padangas pripūstos, kad ant jų nesusidarytų raukšlių ir pragulų. Nepatartina laikyti padangų horizontaliai statant „bokštelius“, nekabinkite, o pastatykite ant protektoriaus vertikaliai ir kartą per mėnesį apverskite, keisdami atramos tašką.
Ar įmanoma pačiam pasidygliuoti padangas?
Taupymo sumetimais savavališkai išrauti ir įdėti dyglius nerekomenduojama. Gamintojas savo gamykloje dyglius pritvirtina maksimaliai stabiliai, o rankiniu būdu tai padaryti taip kokybiškai nėra įmanoma. Be to, jei dygliai bus išrauti savomis jėgomis, kad padangas būtų galima naudoti ir nuo gegužės 1 d.
Yra teigiama, kad naujiems dygliams įdėti į senas padangas, kurios yra su skylutėmis dygliams, bet be dyglių, gali būti sunku, nes skylutės užsineša purvais. Jei pavyksta išvalyti skylutes nuo akmenukų ir purvo, galima bandyti sudėti naujus dygius. Tam gali prireikti specialių įrankių, pavyzdžiui, mezgimo kabliuko, kad būtų galima ištraukti akmenukus.
Rankinis metodas tinka tiems, kas turi patirties ir žino, ką daro. Dygliai turi būti įstatomi tiksliai į tam skirtas ertmes - ne per giliai, bet ir ne per paviršutiniškai. Kiekvienas dyglis turi būti statmenas paviršiui. Po dygliavimo nepatartina iškart spausti akseleratoriaus. Pirmuosius 400-500 km reikėtų važiuoti ramiai - vengti staigių stabdymų ir greitėjimų.
Dygliuotos padangos montuok ant visų keturių ratų. Dygliuoti tik priekinę ašį - pavojinga.
Naujausios technologijos dygliuotose padangose
Dygliuotos padangos vis dar kelia diskusijų - vieni be jų neįsivaizduoja žiemos, kiti laiko jas atgyvena. Visgi, kai keliai padengti ledu ar suledėjusiu sniegu, dygliai gali tapti tikru išsigelbėjimu. Jie pagerina sukibimą, sutrumpina stabdymo kelią ir suteikia daugiau stabilumo.
Vienas geriausių naujų technologijų pavyzdžių - „Continental IceContact 3“ padangos. Jose naudojami dviejų tipų dygliai. Vienų dyglų plokštuma yra statmena riedėjimo krypčiai - taip dar labiau padidinamas sukibimas įsibėgėjant ir stabdant. Antro tipo dygliai, kurių plokštumos yra išdėstytos išilgai riedėjimo krypčiai, bet statmenai padangas veikiančioms šoninėms jėgoms, užtikrina tvirtą padangos įsikibimą į kelią, sukant vairą.
Be to, padangų dygliai į protektorių yra ne įpresuoti, o sumontuoti karštu vulkanizavimo būdu. Šis metodas užtikrina, kad tarp dyglio ir protektoriaus neliko net mažiausių plyšelių, dėl kurių galiausiai dyglys atsisveikina su padanga.
Didžiausia naujiena - „ContiFlexStud“ dygliai, siūlomi tik nuo 17“ ir didesnio dydžio padangoms. Jų ypatybė - dyglį gaubiantis minkštas apvalkalas, prisitaikantis prie kelio dangos, todėl metalinis smaigalys įsminga giliau į ledą, taip žymiai padidinant sukibimą su apledėjusia kelio danga. Tai yra net 10 % proc. geresnis sukibimas su ledu. Taip pat dygliai su guminiu apvalkalu sumažina triukšmą salone, nes mažiau metalo liečiasi su keliu. Guminis dyglių apvalkalas dyla tolygiai su padangos protektoriumi, todėl dyglis išsaugo smaigalio efektyvumą.
Autopilotas ep809 Padangos žiemai. Ką rinktis? Kaip įvertinti ar jūsų padangos dar tinkamos?
Dygliai turi prasmę tik tada, kai važinėjama per ledu ar suspaustu sniegu padengtus kelius. Dygliavimas tinka vairuotojams, gyvenantiems vietovėse, kur žiemos iš tiesų būna slidžios.
Renkantis automobilio apavą artėjantiems sezonui pravartu peržiūrėti naujausius padangų testus. Europoje yra kelios nepriklausomos organizacijos, atliekančios kompetentingus bandymus įvairiomis sąlygomis - tai vokiečių ADAC, „Auto Bild“, švedų „Vi Bilagare“ ir kitos.