2021-aisiais populiariausios B kategorijos teorijos egzaminą pirmu bandymu išlaikė apie 45 proc. būsimųjų vairuotojų. 2020-aisiais šis procentas buvo didesnis - teorijos egzaminą pirmu bandymu išlaikė 51 proc. laikiusiųjų. 2021-aisiais B kategorijos praktikos egzaminą su mechanine pavarų dėže pirmu bandymu išlaikė apie 32 proc., o su automatine - apie 35 proc. vairuotojų. 2020-aisiais egzaminą su mechanine pavarų dėže iš pirmo karto išlaikė apie 35 proc., o su automatine - apie 38 proc.
Smukusių rezultatų priežastis - pandemija. Vairavimo instruktorės Olgos Židovlenkovos vertinimu, praėjusių metų rezultatai yra ženkliai prastesni nei ankstesnių metų. Paklausta, kokios yra to priežastys, ekspertė nė nedvejoja - pandemija ir išaugusios eilės. „Mokiniai labai skubėjo registruotis į „Regitrą“, bijojo eilių. Buvo daug tokių situacijų, kai mokinys dar tik skambina užsiregistruoti į mokyklą, o jau turi vietą „Regitroje“, tad jam žūtbūt iki to laiko reikia gauti mokyklinę įskaitą bei eiti bandyti laimę „Regitroje“. Kaip rodo šitie skaičiai, laimė ne visiems nusišypsojo“, - tv3.lt pastebi O. Židovlenkova. Pasak jos, dalis mokinių vykdavo laimę bandyti į kitus miestus. Pavyzdžiui, jei vairuoti mokėsi Vilniuje, tačiau čia nerado vietos egzaminui norimu laiku, dalis rinkosi važiuoti į Tauragę, Kauną ar kitus miestus. Vis dėlto koją tokiems vairuotojams pakišdavo nežinomos gatvės.
„Rigveda“ vairavimo instruktorius Darius Zakarauskas pastebi, kad apskritai laikui einant ir išmaniosioms technologijoms sudarant vis didesnę gyvenimo dalį, nenuostabu, jog rezultatai prastėja. Jaunimas vis sunkiau susigaudo realaus gyvenimo situacijose. Vis dėlto prie pastarųjų metų rezultatų pandemija tikrai prisidėjo. Ir pernai, ir užpernai mokytis vairuoti reikėjo su pertraukomis, mat dėl viruso grėsmės vairavimo mokyklos ir „Regitra“ buvo kuriam laikui uždarytos. „Tai reiškia, kad ką išmokome, užvedame ant kelio, tam tikrą laiką nevažiavus, įgūdžiai silpsta. Po pertraukos daug kas iš karto ėjo į egzaminą be papildomų pamokų ir nesitreniravę. Daug kas dėl to neišlaikė. Visi galvojo, kad jeigu gerai važiavo prieš tris mėnesius, nueis į „Regitrą“, sės į automobilį ir lygiai taip pat važiuos. Tie, kurie prasimankštino ir prieš egzaminą ėmė papildomų pamokų, jie išlaikė. Vairuotojui ne veltui duoti du metai „su klevu“. Kai vairuotojas du metus važiuoja be pertraukos, įgūdžiai tampa tokie, kad net ir kelis mėnesius nevairavęs vis tiek pavažiuosi“, - tv3.lt pasakoja D. Zakarauskas.
Kaip tv3.lt rašo „Regitros“ atstovė Emilija Bardauskienė, pandemija apribojo ne tik „Regitros“, bet ir vairavimo mokyklų veiklą, o tai lėmė išaugusias norinčių gauti teises žmonių eiles. Dėl to tam tikrą laiką nebuvo lavinami vairuotojų įgūdžiai, nuo ko tiesiogiai ir priklauso rezultatas egzamino metu. „Mes nuolat patariame besiruošiantiems laikyti egzaminą, jei yra galimybė, papildomai praktikuotis su šeimos nariais“, - tv3.lt komentuoja E. Bardauskienė.
Dažniausiai koją pakiša stresas, o jį sumažinti gali padėti valgis
„Regitros“ atstovė E. Bardauskienė vardija, kad vienas iš dažniausiai koją vairuotojams pakišančių dalykų yra stresas. Pasak jos, tai matyti jau vien tik analizuojant klientų atsiliepimus. „Regitros“ duomenimis, tik 28 proc. vairuotojų per egzaminą nejaučia įtampos bei jaudulio. „Atsižvelgiant į tai, patartume stengtis nenuteikti savęs iš anksto neigiamai, netikėti nusistovėjusiais mitais ir pasitikėti savo įgytais įgūdžiais bei žiniomis. Neretai klientai sako, jog jie itin jaudinosi, nes yra girdėję daug įvairių gandų, tačiau jų atveju jie nepasitvirtino ir viskas praėjo sėkmingai. Tad kiekvieno žmogaus patirtis yra labai individuali ir jos tikrai nereikėtų pritaikyti sau“, - aiškina E. Bardauskienė.
Instruktorius D. Zakarauskas pritaria „Regitros“ nuomonei, kad dažniausiai koją vairuotojams pakiša stresas. Kaip pastebi specialistas, dažnai pasitaiko tokių atvejų, kai puikiai važiuojantis mokinys egzamino neišlaiko. Kodėl? Nes per daug jaudinosi. „Mes raminame, kad geriau nesinervinti ir daryti viską taip, kaip reikia. Jeigu labai jaudinsiesi, reikės kitą kartą ateiti. Todėl geriau pirmu bandymu kažkaip nusiraminti“, - šypsosi D. Zakarauskas.
Vairavimo instruktorė O. Židovlenkova pastebi, kad stresas nėra kažkoks tik pradedantiesiems vairuotojams būdingas dalykas. Su tuo gali susidurti kiekvienas vairuotojas. „Egzaminuotojas yra nepažįstamas žmogus. Toks yra mūsų mentalitetas - jeigu žmogus nepažįstamas, tai reiškia, kad jis linki blogo. Tačiau iš tikrųjų egzaminuotojas nieko mums nelinki, jis tiesiog sėdi ir žymi tas klaidas, kurias darome. Kažkodėl eidami į „Regitrą“ žmonės nusiteikia rezultatui. Aš savo mokiniams sakau, kad visada nusiteiktų procesui. Tai yra, ką darysite, kaip tai atliksite, kaip bandysite išsisukti iš padėties ir kaip reikės išsisukti, jei kažkur susimovėte. Kai susikaupi procesui, rezultatas ateina savaime“, - sako O. Židovlenkova.
Dar vienas patarimas - prieš einant į egzaminą gerai ir sočiai pavalgyti. Kaip juokiasi O. Židovlenkova, sotus alkano neužjaučia, ne išimtis ir egzamine. Ji pastebi, sočiai pavalgę būsimieji vairuotojai mažiau jaudinasi ir panikuoja, o alkani vairuotojai nori kuo greičiau baigti egzaminą, kad galėtų eiti pavalgyti.
D. Zakarauskas pastebi, kad jaudintis suklydus eisme taip pat nereikėtų. Jei per egzaminą nepasukote ten, kur reikėjo, turite teisę nuvažiuoti šiek tiek toliau, kur tai yra leidžia taisyklės. „Man liepė, tai aš ir suku, nors jau pavėluota ir negalima. Tai naudokitės proga, aišku, piktnaudžiauti negalima. Tačiau jei susimaišėte, važiuokite ten, kur galima ir viskas. Tai padeda per egzaminą ir „Regitra“ tai leidžia. Aišku, jei kiekvienoje sankryžoje tai darysite, bus egzaminuotojo nurodymų neklausymas“, - sako D. Zakarauskas.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos ir kaip jų išvengti
Trečia suprastėjusių rezultatų priežastis, kaip įvardija „Regitra“ - žmonės dažnai yra linkę rizikuoti ir pasikliauti atsitiktine sėkme, nors tam tikrų įgūdžių ar žinių jiems dar trūksta. „Todėl kviečiame į egzaminą atvykti tik tikrai pasiruošus bei užtikrintiems savo jėgomis. Dar geriau pasiruošti padės ir „Regitros“ parengta mokomoji medžiaga. Įmonės interneto svetainėje galima rasti teorijos egzamino temas, bandomąją jo versiją, taip pat virtualias vairavimo pamokas, užduodamus klausimus prieš važiavimą, praktinius egzaminuotojų patarimus, kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų bei kt.“ - sako E. Bardauskienė.
Išskyrė dažniausias klaidas
„Regitra“ primena, kad praktikos vairavimo metu gali būti fiksuojamos šios klaidos: nekritinės, specifinės pasikartojančios (šešios nekritinės klaidos, atliekant tą patį vertinamą veiksmą) ir kritinės. Tam, kad egzaminas būtų išlaikytas, galima padaryti ne daugiau kaip 8 nekritines klaidas. Tačiau kritinių ir specifinių pasikartojančių klaidų būtina išvengti. „Taip yra todėl, jog nekritinės klaidos - tai yra smulkesnės klaidos, kurios rodo nepakankamą įgūdžių lygį, tačiau nekelia grėsmės kitam eismo dalyviui ir nesudaro potencialiai pavojingos situacijos. Tuo metu kritinės klaidos priešingai - sukelia grėsmę, trukdo tinkamai ir saugiai valdyti transporto priemonę“, - aiškina E. Bardauskienė.
Kaip rodo „Regitros“ duomenys, daugiausiai per egzaminus padaroma nekritinių klaidų. Dažniausia nekritinė klaida yra susijusi su variklio užgesinimu, neteisingos pavaros pasirinkimu tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, posūkis atliekamas per aukšta pavara. „Besiruošiantiems laikyti egzaminą patariama išskirtinį dėmesį atkreipti ir į posūkio signalus. Jie yra labai svarbūs, kadangi taip kitus eismo dalyvius įspėjame apie savo būsimus veiksmus eisme ir leidžiame iš anksto prognozuoti mūsų elgesį. Dažniausia pradedančiųjų vairuotojų klaida - posūkio signalų nerodymas prieš pradedant važiuoti, sustojant ar apsisukinėjant“, - teigia E. Bardauskienė.
Taip pat dažnai pasikartoja klaidos, susijusios su netinkamu žvalgymusi. Pasak E. Bardauskienės, aplinkos stebėjimas yra pirmoji ir pagrindinė taisyklė kelyje, kuri lemia saugų vairavimą. „Nepakankamas žvalgymasis dažnai tampa pavojingų klaidų priežastimi. Tinkamas žvalgymasis leidžia pastebėti kitų eismo dalyvių elgesį, prognozuoti jų veiksmus ir atitinkamai suteikia daugiau laiko sprendimų priėmimui. Taigi, reikėtų nepamiršti, jog tam tikrose situacijose nepakanka žvilgtelėti vien tik į šoninį veidrodėlį, būtina žvalgytis per petį ir taip įsitikinti, kad atlikti manevrą yra saugu. Ši taisyklė ypač aktuali persirikiuojant, kuomet lygiagrečiai važiuojantis automobilis patenka į vadinamąją „akląją zoną“, - pasakoja E. Bardauskienė.
Dažniausios kritinės klaidos yra šviesoforų, kelio ženklų ar kelių ženklinimo nesilaikymas, pavyzdžiui, kertant ištisinę juostą. „Kita dažniausiai pasitaikanti kritinė klaida yra susijusi su sprendimų priėmimu. Kaip pavyzdys, netinkamai taikoma važiavimo pirmumo taisyklė, t. y. iš šalutinio kelio nepraleidžiama pagrindiniu keliu važiuojanti transporto priemonė. Taip pat klystama artėjant prie pėsčiųjų perėjų. Svarbu suprasti, kad pėstieji yra pažeidžiamiausia eismo dalyvių grupė, todėl visada patariama artėjant prie pėsčiųjų perėjos sumažinti greitį, atidžiai žvalgytis ir važiuoti tik įsitikinus, kad nėra pėsčiųjų, kuriuos būtina praleisti“, - pataria „Regitros“ atstovė.
Egzaminai sunkėja?
Vis dėlto neišvengiama nuomonių, kad rezultatai prastėja dėl sunkėjančių egzaminų. Taip svarsto patys būsimieji vairuotojai. Praėjusiais metais praktikos egzaminai praktiškai nekito, buvo įdiegta tik viena naujovė. Tai savarankiško vairavimo užduotis - važiavimas pagal navigacijos nurodymus. „Vertinant naujos užduoties atsiradimo įtaką išlaikymo procentui, iš esmės galima teigti, kad ji esminės reikšmės tikrai neturėjo, kadangi analizuojant kelių mėnesių duomenis prieš naujovės atsiradimą ir po, pokytis nesiekia nė vieno procento. Džiaugiamės, kad tai papildomų iššūkių būsimiems vairuotojams nesukėlė - priešingai, dažnai sulaukiame teigiamų atsiliepimų“, - teigia E. Bardauskienė.
Kad vairavimo egzaminai sunkėja, nepritaria ir instruktoriai. O. Židovlenkova sako, kad naujoji užduotis rodo, kad egzaminuose atsižvelgiama į besikeičiantį pasaulį. „Su navigacija visi bet kokiu atveju važinėjame. Plius, kartas nuo karto pasitaikydavo žmogiškasis faktorius, kai egzaminuotojas planšetėje pildydamas klaidas ar kitą informaciją, per vėlai pasakydavo, kur reikia pasukti. Navigacija pasako vos ne prieš kilometrą - po 800, 200 m. pakartoja, galima užmesti akį į ekraną ir pažiūrėti, kur važiuoti. Manau, kad čia lieka mažesnis žmogiškasis faktorius“, - sako O. Židovlenkova.
Gyventi Vilniuje, o teises laikyti Tauragėje?
Kaip rodo „Regitros“ duomenys, išlaikymo procentas kiekviename mieste skiriasi. Aukščiausias išlaikymo procentas matomas Tauragėje - čia pernai iš pirmo karto praktikos egzaminą išlaikė apie 39 proc. asmenų. Vilniuje išlaikymo iš pirmo bandymo procentas siekė 35 proc., Kaune - 33 proc., Klaipėdoje - 35 proc., Šiauliuose - 26 proc., Panevėžyje - 29 proc. „Išlaikymo statistika pagal miestus gali skirtis dėl įvairiausių priežasčių: tai gali priklausyti nuo miesto dydžio, kelių infrastruktūros, eismo sąlygų, transporto srauto intensyvumo ir panašiai“, - aiškina E. Bardauskienė.
D. Zakarauskas priduria, kad didelės įtakos turi pačios „Regitros“ lokacija. Pavyzdžiui, Vilniuje vairavimo egzaminai vyksta tolėliau nuo miesto centro. Tačiau, tarkime, Kaune yra kitaip. „Pas mus (Kaune - aut. past.) tuose rajonuose yra sudėta visa lentelė, visos taisyklės - ir lygiareikšmės sankryžos, ir vienpusiai, dvipusiai. Pas mus yra daug sunkiau važiuoti nei eilinėmis paprastomis gatvėmis. Kodėl pas jus, Vilniuje, nesunku? Nes „Regitra“ yra užmiestyje. Ten svarbu greičiai. Pas mus yra Pilies žiedas, pats centras, įsivaizduokite, koks ten eismas vyksta“, - svarsto D. Zakarauskas.
Tad ar tikslinga gyvenant viename mieste laikyti teises kitame? Vairavimo specialistė O. Židovlenkova pastebi, kad gyvenime prireiks visokių įgūdžių - tik Vilniuje ar tik Tauragėje visą likusį gyvenimą vis tiek nesivažinėsite. „Tai būtų kaip išbandymas mokiniams pabandyti vairuoti kitame mieste. Tada įvertini savo galimybes. Jei sugebėsi išlaikyti teises ten, reiškia, esi gerai pasiruošęs ir esu atidus, matai ženklus, ženklinimą ir kitus eismo dalyvius. O jeigu neišlaikai - yra šiokių tokių spragų, kur reikia pasiruošti“, - kalba O. Židovlenkova.
Vis dėlto instruktorė priduria, kad sėkmingai pasirodyti egzamine neturėjus papildomų pamokų tame mieste, yra sudėtinga. Todėl jei nuspręstumėte egzaminą laikyti kitame mieste nei mokėtės vairuoti, O. Židovlenkova pataria nusipirkti bent vieną pamoką su tame mieste dirbančiu instruktoriumi. „Parkavimai yra tie patys, bet gerai pravažiuoti gatvelėmis, pasižiūrėti, kaip kas vyksta. Skiriasi net tos pačios vairavimo kultūros. Vilniuje visi lekia, skuba, užlenda vienas prieš kitą. Kaune irgi matosi tokia tendencija, nors gal kiek vangesnė. Tačiau Klaipėdoje žmonės iš viso važiuoja ramiai ir atsipūtę“, - teigia specialistė.
„Regitra“ imasi priemonių, kad praktikos egzaminą būtų galima laikyti greičiau
Siekiant sudaryti galimybę būsimiems vairuotojams praktikos egzaminus laikyti greičiau, „Regitra“ vasarį didžiojoje dalyje padalinių juos organizuos 6 dienas per savaitę. Į egzaminus jau galima registruotis ir pirmadieniais - nedarbo dienomis. Planuojama, kad per vasario mėnesį praktikos egzaminą papildomai galės laikyti tūkstantis būsimų vairuotojų. Tai trumpalaikė priemonė, padėsianti sumažinti laukimo į egzaminus laiką. Taip pat bus imamasi ir kitų žingsnių, pavyzdžiui, didinamas egzaminuotojų skaičius.
Su ilgesniu laukimu dėl pandemijos sukeltų iššūkių susiduria ne tik būsimi Lietuvos vairuotojai. Pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje vidutinis egzamino laukimo laikas yra apie mėnesį, Vokietijoje nuo mėnesio iki pusantro, Norvegijoje ir Olandijoje šis laikas išsitęsia nuo 6 savaičių iki dviejų mėnesių. O bene ilgiausiai egzamino gali tekti laukti Jungtinės Karalystės vairuotojams - net 24 savaites. Lietuvoje situacija geresnė. Pavyzdžiui, praėjusių metų piku, t. y. rugpjūčio mėnesį, egzamino tekdavo laukti vidutiniškai apie 35 dienas, o šių metų pradžioje apie 32 dienas. „Didžiausią įtaką išilgėjusiam laukimo laikui turėjo pandemija ir jos sukelti padariniai. Karantino laikotarpiu praktikos egzaminai nebuvo organizuojami, o taip pat padidėjęs sergančiųjų klientų ir darbuotojų skaičius trikdė įprastą mūsų veiklą. Verta paminėti, kad kurį laiką negalėjo veikti ir vairavimo mokyklos, todėl ir susikaupė didesnis norinčiųjų įgyti teisę vairuoti skaičius. Dar viena priežastis - mažesnis išlaikymo iš pirmo karto procentas, kuris per praėjusius metus šiek tiek krito. Šį pokytį galėjo lemti tai, kad kurį laiką būsimi vairuotojai negalėjo tobulinti savo įgūdžių. Nuolat vertiname situaciją ir matome, kad kitos šalys susiduria su tokiais pat ar net dar didesniais iššūkiais“, - teigia „Regitros“ generalinis direktorius Vaidas Dominauskas.
Kodėl ilgai laukiama vairavimo egzaminų ir galimi sprendimai
Nepaisant to, kad laukimo laikas periodiškai mažėja, pasak „Regitros“ vadovo, organizuojami papildomi veiksmai, jog klientai galėtų egzaminą laikyti greičiau.
Patarimai, kaip pasiruošti ir išlaikyti egzaminą iš pirmo karto
- Išsiaiškinkite egzamino vertinimo kriterijus: Prieš mokantis vairuoti perskaitykite praktikos egzamino vertinimo kriterijų aprašą arba paprašykite vairavimo instruktoriaus jums padėti sužinoti egzamino metu vertinamas klaidas. Praktiniame egzamine klaidos skirstomos į nekritines ir kritines. Nekritinės klaidos parodo, kad vairuotojas neturi pakankamai įgūdžių, o kritinėmis klaidomis tampa situacijos, kurios kelia grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui.
- Nuolatos praktikuokitės: B kategorijos, minimali praktinio vairavimo mokymų trukmė yra 30 akademinių valandų, bet dažniausiai tiek nepakanka, kad galėtumėte sėkmingai išlaikyti vairavimo egzaminą. Vairuokite įvairiomis dienos valandomis ir skirtingomis oro sąlygomis. Nevenkite vairuoti lyjant, sningant ar tamsiu paros metu. Kuo daugiau praktikuositės, tuo geriau išmoksite ne tik valdyti automobilį, bet ir įvertinti eismo situacijas, įgysite pasitikėjimo savimi, jausite mažiau įtampos ir streso vairavimo metu. Jei jau išlaikėte teorijos egzaminą VĮ „Regitroje“, vairavimo galite mokytis su šeimos nariu. Tik prieš pradedant, įsitikinkite jog turite visus reikiamus dokumentus, patikrinkite, ar kilus eismo įvykiui, galios transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas. Rekomenduojama praktikuotis ne rečiau kaip 2-3 kartus per savaitę. Jei turite galimybę, vairuokite kaip įmanoma dažniau ir nedarykite ilgų pertraukų. Vairavimo mokymosi pradžioje, kol įgūdžiai nėra pilnai susiformavę, įgytos žinios ir praktika greitai pasimiršta, todėl padarius kelių savaičių (o gal net mėnesių) pertrauką, gali tekti mokytis viską iš naujo, o tai - kainuoja.
- Išbandykite kuo daugiau automobilių: Kuo daugiau skirtingų automobilių modelių būsite vairavę, tuo lengviau bus perprasti automobilio valdymą vairavimo egzamino metu. Net jei jums teks važiuoti su tokiu automobiliu, kurio dar nebuvote vairavę, neišsigąskite - visų automobilių valdymo principas yra vienodas, jums pavyks! Taip pat nebijokite keisti ir vairavimo instruktorių. Naujas vairavimo instruktorius įvertins jūsų įgūdžius objektyviai ir galbūt pastebės tam tikras jūsų daromas klaidas, kurių nepastebėdavo buvęs instruktorius.
- Pažinkite vietovę, kurioje laikysite egzaminą: Lengviau išlaikyti vairavimo egzaminą tame mieste, kuriame mokėtės vairuoti, nes dalis sankryžų ir kelio ženklų jau bus jums žinomi. Besimokant vairuoti, stenkitės kaskart važiuoti vis kitu maršrutu. Jei mieste yra sankryžų, per kurias važiuodami jaučiatės neužtikrintai - klauskite patarimo pas vairavimo instruktorių ir išsiaiškinę teorinę dalį, važiuokite per tą pačią sankryžą tiek kartų, kiek reikės, kad galėtumėte vairuodami jaustis drąsiai.
- Pasirinkite geriausią egzamino laiką: Pasirinkdami egzamino datą būkite tikri, kad tą dieną jums nereikės niekur skubėti. Taip išvengsite nereikalingo streso. Skirkite pakankamai laiko atvykti į egzaminavimo centrą. Nevėluokite, atvykite anksčiau prieš egzaminą ir susipažinkite su aplinka - pasivaikščiokite po teritoriją, apžiūrėkite aikštelę, kurioje laikysite egzaminą. Laiką po egzamino planuokite taip, kad iš karto po egzamino, jums nereikėtų skubėti į pamokas, studijas ar darbą. Geriausias laikas laikyti egzaminą yra tuomet, kai gatvėse yra mažiausias eismo intensyvumas. Todėl laikas darbo dienomis nuo 10.00 val. iki 14.00 val. arba šeštadienį - geras pasirinkimas.
- Nebijokite egzaminuotojo: Prieš vairavimo egzaminą jūs turėsite kelias minutes skirtas susipažinti su automobiliu. Išnaudokite šį laiką: susireguliuokite galinio vaizdo veidrodėlius, apžiūrėkite kur įsijungia žibintai, langų valytuvai ir kiti prietaisai. Jeigu kažko nerandate arba nemokate įjungti - klauskite pas egzaminuotoją. Laikas iki egzamino pradžios skirtas viskam išsiaiškinti, egzaminui prasidėjus - klausti nebegalėsite. Jeigu egzamino metu neišgirdote arba nesupratote egzaminuotojo nurodymo, nebijokite paprašyti pakartoti. Egzamino metu sutelkite visą dėmesį į kelią, eismo sąlygas ir automobilio valdymą, nežiūrėkite į filmavimo kamerą, egzaminuotoją ir negalvokite apie tai ką jis žymisi savo užrašuose.
- Būkite ramūs ir pozityvūs: Jūsų nusiteikimas yra labai svarbus. Neturėkite išankstinių nuostatų, kad kažkas gali nepavykti. Jūs daug mokėtės vairuoti kelyje, mokate atlikti manevrus aikštelėje, taigi esate pasiruošę. Pradėkite egzaminą galvodami, kad tikrai jį išlaikysite. Vairuokite saugiai, parodykite savo žinias ir įgūdžius - jūs galite!
Ateit geriausia ne anksčiau kaip prieš valandą, nes negalėsite dar susimokėt už egzaminą ir jums siūlau ne vėliau kaip prieš pusvalandį, jei laikot didesniam mieste ir ten gali būt ilgesnės eilės užsiregistruoti ir susimokėti už egzaminą. Susimokėjus jums pasakys kurioj vietoj laukti egzaminuotojo, kuris jus pakvies. Kai jus pakviečia, egzaminuotojas prisistato, patikrina jūsų asmens dokumentą ir palydi iki automobilio aikštelėje. Tada trumpai paaiškina kaip veikia automobilio prietaisai, leidžia jums viską patogiai susireguliuoti pagal save ir važiuojate į aikštelę išsibandyti mašinos. Po pasibandymo pristato, kad egzaminą sudarys teoriniai klausimai ir praktinis važiavimas kelyje ir leidžia jums pasiklausti, kas neaišku dėl paties egzamino procedūros. Po to prieš pradedant egzaminą paklausia jūsų, ar esate pasiruošusi pradėti egzaminą ir jums atsakius "taip", tik tada įjungia kamerą ir pradeda egzaminą. Pradžioje dažniausiai būna trys teoriniai klausimai (kartą manęs yra paklausę ne pradžioj, o vidury egzamino). Rekomenduoju klausimus visus puikiai mokėti ir pasilikti daugiau erdvės klaidoms vairuojant, nes ten daugiau streso kyla. Atsakius klausimus išvažiuojate iš aikštelės į eismą. Egzaminuotojas jums sako kryptis priklausomai nuo to kokia situacija. Jei pvz posūkis ir važiuojat kurį laiką tiesiai, tai bus vienas manevras įvardintas. Bet jei pvz už posūkio dar šalia yra žiedinė sankryža, tai paminės ir kelintas išvažiavimas iš žiedo bus. Šiaip pasako dažnu atveju normaliai, visai laiku. Bet iš kitos pusės, kartais artėjant prie sankryžos, kurioj kažkoks posūkis neišvengiamas geriau iš anksto pradėt stabdyt po truputį, tai ir mašiną lengviau valdyt bus ir daugiau laiko turėsit išgirst kryptį ir padaryt manevrą, arba persiklaust krypties. Instrukcijas pakartot jie gali. Taip važinėjant tarpuose egzaminuotojas paprašys sustoti ir atlikti tam tikrą manevrą: prisiparkuot, 90 ° kampu važiuot atgal, parodyt kaip pastatytumėt automobilį įkalnėj/nuokalnėj ir t.t. Taip pat kažkuriuo metu įjungs jums pavažiuot dalį laiko su GPS (10-15 min berods, jei gerai pamenu). Galiausiai parvažiuosite atgal į Regitrą ir egzaminas pasibaigs. Po egzamino jums paaiškins kokias klaidas padarėte, turėsite galimybę vėl klausti ir išsiaiškinti tas neaiškias sau situacijas ir pasakys išlaikėte egzaminą ar ne. Regitroj galėsite atsispausdinti savo klaidų lapą. Egzamino metu net ir padarius kritinę klaidą egzaminas nebūtinai yra nutraukiamas ir dažniausiai jūs turite galimybę išvažiuoti visą egzamino maršrutą. Jei labai blogai pasijusite egzamino metu ir atrodys, kad nebegalite daugiau, atsiminkite, kad taip pat bet kuriuo metu galite egzaminą nutraukti ir pati/pats.
Jūsų tikimybė išlaikyti A, B ar C kategorijų egzaminą padidėja net iki 80%, kuomet dieną prieš lemtingą akistatą su egzaminuotoju atliekate papildomą pravažiavimą su vairavimo instruktoriumi, iki 60% didesnė sėkmės tikimybė yra, jeigu egzaminas po 2-3 dienų, iki 40 % - jeigu egzaminas po 4-6 dienų. Jeigu žinote, kada laikysite vairavimo egzaminą AB „Regitra”, susisiekite su mūsų vairavimo mokyklos instruktoriumi, pas kurį mokėtės vairuoti ar pasirinkite bet kurį kitą Jums patiksiantį. Instruktorių ir automobilių pasirinkimas gausus, tad galite vairavimo įgūdžius pasitobulinti prieš egzaminą ne su 1, o su 2, 3 ar net 4 skirtingais instruktoriais bei mokomaisiais automobiliais! Papildoma vairavimo pamoka prieš egzaminą su instruktoriumi padės nusiraminti artėjant egzamino dienai. Pokalbio su instruktoriumi metu galėsite papasakoti savo silpnybes ir baimes, kurios, manote, gali Jums pakišti koją egzamino metu, o silpnybes paversti stiprybėmis, atliekant praktinius manevrus su automobiliu, motociklu ar sunkvežimiu mieste. Jeigu visų mokymų metu praktines vairavimo pamokas atlikinėjote su tuo pačiu vairavimo instruktoriumi, jis puikiai atsimena ir žino Jūsų dažniausiai daromas klaidas bei silpnesnes vietas. Vienas papildomas pravažiavimas prieš egzaminą bus puikus „įrankis” pasistūmėjimui prisiminti, kokių klaidų nekartoti. Jeigu paskutinis pravažiavimas vairavimo mokykloje buvo seniau nei prieš savaitę - vairavimo įgūdžius pasitobulinti būtina! Pradedantieji vairuotojai, priešingai nei jau turintys vairuotojo pažymėjimą, yra linkę greičiau prarasti vairavimo įgūdžius dėl praktikos stokos, todėl vykimas į egzaminą nelaikius rankose vairo savaitę, dvi ar tris sumažina Jūsų tikimybę išlaikyti egzaminą iš pirmo karto beveik 3 kartus! Jeigu mokėtės kitoje vairavimo mokykloje - papildoma vairavimo pamoka su instruktoriumi padės pamatyti daromas klaidas, apie kurias Jums nepaminėjo Jūsų vairavimo instruktorius mokymų metu. Mūsų instruktoriai nuolat stebi ir dalyvauja su mokiniais praktiniuose egzaminuose AB „Regitra”, todėl puikiai žino dažniausiai daromas mokinių klaidas, į kurias bus atkreipiamas ypatingas egzaminuotojo dėmesys. Po papildomos vairavimo pamokos instruktoriaus įkvėpimas ir motyvacija padės nusiteikti praktiniam egzaminui AB „Regitra”! Mes žinome, kad Jūsų didžiausias noras yra išlaikyti praktinių įgūdžių egzaminą Regitroje iš pirmo karto, mūsų tikslas šiuo klausimu - Jūsų sėkmės užtikrinimas.
Padarius vos vieną kritinę klaidą, yra įskaitomas neišlaikyto egzamino rezultatas. Egzaminatorius jums leis pabaigti kelionę atgal iki „Regitros“ ir vertins jūsų vairavimą iki jos pabaigos. Egzaminuotojo nurodymų nevykdymas (pvz. Susidūrimas, pavojinga situacija. Į tai įeina ir atsitrenkimas ir užvažiavimas ant kliūties (pvz. Netinkamas pavaros pasirinkimas kuomet tai gali sukelti pavojų eismui. (pvz. Netinkamų įrenginių naudojimas arba būtiniausiųjų nenaudojimas. (pvz. Gavę liudijimą, patvirtinantį mokymo kursų baigimą, gaunate teisę laikyti egzaminus VĮ „Regitra“. Patikrinimo prieš važiavimą klausimai - šiuo aspektu laikantysis turėti rodyti sugebėjimus kaip paruošti automobilį tinkamai ir saugiai kelionei. Bendrosios kritinės klaidos - egzamino metu taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar laikantysis geba ir turi pakankamai žinių laikytis svarbiausių KET reikalavimų užtikrinančių savo bei kitų saugumą apskritai. Kritinės vairavimo klaidos - čia atsižvelgiama į bendrąją laikančiojo automobilio valdymo techniką. Nekritinės ir specifinės pasikartojančios vairavimo klaidos - yra atsižvelgiama į vairuotojo gebėjimus tinkamai pasirinkti pavarą esant vienai ar kitai situacijai, akceleratoriaus, sankabos pedalų valdymas. Specialieji važiavimo manevrai - galiausiai atsižvelgiama į vairuotojo gebėjimus tinkamai elgtis posūkyje, judant greitėjimo bei lėtėjimo juostomis, tinkamai parkuoti automobilį 45, 90 laipsnių kampu bei išilgai. Padarius 9, protokole įskaitoma kritinė klaida ir egzaminas yra neišlaikomas. Nors kai kam gali pasirodyti, jog bus daug laisvės klysti, net ir menkiausias nusižengimas gali būti įskaitomas kaip klaida. Tinkamas žinių neparodymas ieškant egzaminuotojo nurodytų įrenginių, rodant kaip jie veikia, valdosi. Saugos ir valdymo įtaisai. (pvz. Sankabos valdymas. Kandidatas per greit arba per lėtai atleidžia sankabos paminą jungdamas pavaras, ją netinkamai valdo. Akceleratoriaus valdymas. Per daug arba nepakankamai spaudžiamas akceleratoriaus pedalas kai sankabai pilnai neišminta arba išjungta. Pavaros pasirinkimas. Netinkamai pasirinkta pavara, neatitinkanti situacijos. Važiavimas pernelyg dideliais sūkiais, kai to situacija nereikalauja. Važiavimas per maža arba per didele pavara, kai to eismas nereikalauja. Nors galbūt gali pasirodyti kaip elementarus dalykas, jūs privalote itin gerai išmanyti tai, jūsų reikalaus „Regitra“. Tinkamiausias laikas egzaminui, ko gero būtų tuo metu, kai mieste nėra daug eismo. Idealiausia, ypač didmiesčiuose, rinktis Šeštadienio ankstyvą rytą kuomet dauguma žmonių bus išvykę arba paprasčiausiai bus pasilikę namuose savaitgaliui. Kadangi prieš eidami laikyti egzamino jūs privalote būti baigę vairavimo kursus mokykloje, patartina pasiimti papildomas pamokas pas jus mokinusius instruktorius. Išlaikius teorijos egzaminą „Regitroje“ jūs įgaunate teisę važinėtis su šeimos nariais jau turinčiais teisę vairuoti. Kadangi, tai bus jauki aplinka mokytis, patartina, jog jūs kuo daugiau važinėtumėte įprastomis miesto sąlygomis, galbūt, net ir išbandytumėte „Regitros“ maršrutus kuriuos galite gauti egzamino metu.
Valstybės įmonės “Regitra” duomenimis, 2014 m. vairuotojo pažymėjimą gavo 32 574 pradedantieji vairuotojai. Vairavimo egzamino išlaikymo pirmuoju bandymu rodiklis siekė 43 proc. Šių metų balandžio pirmosiomis dienomis “Regitra” organizavo atvirų durų dienas. Susidomėjimas buvo nemažas, o būsimi vairuotojai pasitaikė smalsūs ir buvo pasiruošę įvairių klausimų. Labiausiai susirinkusius domino praktikos egzamino vertinimo kriterijai - kaip įvairias situacijas vertina egzaminuotojas. Su grupe bendravęs VĮ „Regitra” Vilniaus skyriaus specialistas S. Buvo pabrėžta, kad egzaminuotojai specialiai klaidų tikrai neieško. Kaip dažniausias klaidas S. Staniulionis įvardijo automobilio užgesimą, veidrodėlių nesureguliavimą, užvažiavimą ant važiuojamosios dalies krašto, o didžiausiu egzamino priešu, žinoma, įvardijo, stresą. Pasakota apie merginą, kuri egzamino metu labai jaudinosi, negalėjo susikaupti ir egzamino neišlaikė, o atėjusi į atvirų durų dienas tas pačias užduotis aikštelėje atliko nepriekaištingai. Pabendravus su šiuo metu kursus lankančiais būsimais vairuotojais pasidaro aišku - jie girdėję daugybę mitų ir “tiesų” iš savo draugų, artimųjų, tačiau tie mitai ir paverčia egzaminą bauginančiu dalyku. Tačiau jau minėtas S. Staniulionis ragina tokias mintis vyti šalin, esą dėl streso vairuotojai daug ką vertina kaip klaidinimą, ir kaip pavyzdį pateikė situaciją, kai nurodant važiavimo kryptį pasakoma ir miesto kryptis, tarkim, posūkis į kairę Utenos kryptimi. dirbantys instruktoriai noriai dalijasi patarimais: visų pirma, ragina neskubėti ir egzaminui pasiruošti tinkamai. Tiek valandų, kiek yra skirta mokytis vairuoti mokykloje, anaiptol pakanka ne visiems. instruktoriai pastebi, kad teorijos egzaminui pasiruošus savarankiškai kelyje kyla daugiau sunkumų, nes mokiniui nėra aiškintos specifinės situacijos, dažnas “iškalęs” testus net nežino, ką reiškia vienas ar kitas kelio ženklas, ir taip vairavimui skirtas laikas tampa mažiau efektyvus. Nepamirškite, kad turite galimybę prieš egzamino pradžią užduoti jums rūpimus klausimus egzaminuotojui, taip pat, jo atsiklausę, turite teisę išbandyti transporto priemonę (pajudėti iš vietos, perjungti pavaras). Jeigu egzaminas iš pirmo karto ir nepavyksta - nepulkite aklai bandyti kuo skubiau registruotis kitam kartui. Geriau išanalizuokite padarytas klaidas, pasitobulinkite. Esant būtinybei, vertėtų nepamiršti ir galimybės vairavimo mokytis su šeimos instruktoriumi.