Vienu didžiausių visuomenėje vyraujančių tabu yra vairavimas išgėrus. Tačiau statistika rodo, kad vairavimas kitą rytą po stiprių išgertuvių gali būti ne mažiau pavojingas. Europoje atlikti tyrimai rodo, kad alkoholis yra pagrindinė priežastis, sukėlusi vieną iš šešių kelių eismo įvykių, pasibaigusių tragedija. Visuomenė yra labai susirūpinusi tokiais nedžiuginančiais policijos suvestinių rezultatais ir reiškia didžiulį norą, kad būtų užkirstas kelias tiems, kurie linkę vairuoti išgėrę ar esant pagirioms. Tie, kurie vairuoja po išgertuvių, labai dažnai keliauja vieni. Tačiau tai nesumažina grėsmės nei jiems, nei aplinkiniams. Net ir tuomet, kai nuo išgėrimo praeina šiek tiek laiko, jaučiantys pagirias vairuotojai vis dar kelia tokį patį pavojų, kokį keltų ir būdami neblaivūs.
Kelnas, Vokietija, gruodžio 14 d. Norėdamas atkreipti dėmesį į šį pavojų „Ford“ koncernas pristatė specialų kostiumą, imituojantį pagirias. Naująjį kostiumą kompanijai sukūrė Vokietijoje įsikūrusio „Meyer-Hentschel“ instituto mokslininkai. Kostiumas sveria kiek daugiau negu 17 kilogramų ir susideda iš specialios liemenės, riešo ir kulkšnies svarmenų, kepurės, akinių bei ausinių. Visi šie elementai imituoja klasikinius pagirių simptomus: nuovargį, pykinimą ir galvos svaigimą. Kostiumą galės išbandyti specialios jaunimo programos „Driving Skills for Life“ dalyviai.
Statistika ir paplitimas Lietuvoje
15 proc. vairuotojų Lietuvoje prie vairo yra sėdę išgėrę, 2 proc. prisipažįsta tai darę viršydami leistiną 0,4 prom. ribą, o 8 proc. teigia atsidūrę situacijoje, kai buvo atkalbinėjami nuo vairavimo išgėrus. Tokią situaciją atskleidė „Mylios be promilių su „Švyturys nealkoholinis“ projektui atlikta gyventojų apklausa, kuria buvo siekiama įvertinti šalies eismo įpročius ir kultūrą. Kiekvieną savaitgalį per naktinius ir rytinius vairuotojų patikrinimus šalies policininkai nustato po kelias dešimtis neblaivių vairuotojų. Nors, regis, kontrolė keliuose griežtėja, o alkoholio vartojimo kultūra, vairuotojų sąmoningumas auga, vairavimo išgėrus problema nyksta lėtai. 2023 metais apsvaigę vairuotojai sukėlė 154 eismo įvykius (2022 m. - 177). Per metus policija nustato tūkstančius neblaivių vairuotojų.
Remiantis Lietuvos kelių policijos duomenimis, pernai išaiškinta 9295 neblaivūs transporto priemonių vairuotojai. Užpernai šis skaičius siekė kone 10 tūkst. Anot dr. J.Slavinskienės, vertinant tik statistinių rodiklių pokyčius - tai džiugi naujiena. „Vis dėlto, - pridūrė ji, - 9 tūkst. išgėrusių vairuotojų kelyje yra tikrai labai pavojingas skaičius. Moksliniai tyrimai rodo, kad vienas neblaivus vairuotojas kelia didžiulę riziką bei grėsmę mažiausiai dviem eismo dalyviams. Tad šie išaiškinti vairuotojai potencialiai gali sužaloti ar netgi mirtinai pražudyti daugiau kaip 18 tūkst. Lietuvos gyventojų.“
Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) užsakymu atlikta apklausa patvirtina, kad 65 proc. lietuvių mano, kad vairuoti išgėrus juos verčia klaidingas savo blaivumo suvokimas. Dauguma žmonių imtų abejoti, ar išgėręs asmuo gali vairuoti, tačiau tik 16 proc. Net jei žmonės suvokia, kad išgėrusio asmens sprendimas sėsti prie vairo yra pavojingas, jie dažnai nesiima jokių veiksmų.
Kodėl žmonės vairuoja išgėrę?
Psichologė dr. Justina Slavinskienė išskiria tris pagrindines priežastis:
- Klaidingas įsitikinimas, kad silpnieji alkoholiniai gėrimai ar nedidelis stipriųjų gėrimų kiekis nepaveiks vairuotojo. Tai pražūtingas įsitikinimas, nes visi suvartoti gėrimai, turintys etilo alkoholio, apsunkina žmogaus kognityvines ir motorines funkcijas.
- Apsvaigusių žmonių polinkis pervertinti savo įgūdžius ir priimti pavojingus sprendimus. Tokie asmenys net ir būdami blaivūs retai prisiima asmeninę atsakomybę, nepripažįsta, jog vairuojant rizikuoja, ir nesistengia numatyti neigiamų pasekmių, o su jomis susidūrę atsakomybę perkelia kitiems.
- Kritiškumo savo elgesiui sumažėjimas. Dalies žmonių alkoholio vartojimo dažnis, suvartojamas kiekis ar jų elgesys esant neblaiviam nėra vertinamas kaip netinkamas ar žalingas. Todėl tiek alkoholio vartojimą, tiek vairavimą apsvaigus žmonės linkę kartoti, jei prieš tai nėra nuo tokio elgesio nukentėję.
Artūras Pakėnas, vairavimo instruktorius, sako, kad dėl to, jog vis dar vairuojame išgėrę, labiausiai kalta netinkama alkoholio vartojimo kultūra, kai noras išgerti yra stipresnis nei saugumo jausmas, baimė prarasti teises ar didelės baudos. „Gaila, bet reikia pripažinti, kad visuomenė serga. Alkoholio vartoti nemokame, geriame nekultūringai, išgeriame daugiau, nei reikia, o išgėrę žmonės mažai begalvoja ir elgiasi neatsakingai. Turbūt turėtume „padėkoti“ sovietmečiui, kuris mus šitaip išmokė gerti.“
Anot dr. J.Slavinskienės, kai alkoholis patenka į organizmą, prasideda žmogui nepavaldūs biologiniai procesai. Kai alkoholyje esantys cheminiai junginiai su krauju patenka į smegenyse esančias kraujagysles, kai kurie smegenų centrai kurį laiką yra mažiau aprūpinami deguonimi. Dėl šios priežasties kai kurie elgesį, emocijas, o ypač suvokimą valdantys centrai tampa mažiau aktyvūs, iš jų perduodami impulsai - ne tokie tikslūs ir greiti. „Taigi, netikėčiausios mintys, stiprios emocijos, keisti, o dažnai neadekvatūs sprendimai kaip elgtis, atsiranda dėl trumpalaikių cheminių pasikeitimų alkoholio išgėrusio žmogaus smegenyse. Matyt, dėl šių pasikeitimų apsvaigęs žmogus turi minčių ir elgesio kontrolės, emocijų išreiškimo bei suvokimo (vienas svarbiausių priežasties - pasekmės numatymo) sunkumų.“
Psichoterapeutas Olegas Lapinas pastebi, kad žmonės labiau sieja alkoholį ir bendravimą, o vairavimas tampa antraeiliu dalyku. „Alkoholis turi kritiką „nuimantį“ poveikį. Jis „nuima“ vadinamuosius stabdžius. Tada žmogus ne tik vairuoja, bet ir visą kitą daro daug drąsiau.“ Jis taip pat pabrėžia, kad į tą smegenų zoną, kurią nuslopina alkoholis, įeina sprendimų priėmimas ir tolimesnių pasekmių numatymas. Tai paveikia vadinamąją kaktinę smegenų skiltį, kurią alkoholis nuslopina ir sujaudina primityvesnius mechanizmus.
Alkoholis ir smegenys: paaiškinimas
Vairuojančiųjų tipai ir psichologiniai aspektai
Tyrimai rodo, kad apsvaigę nuo alkoholio prie vairo dažniau sėda ilgesnę patirtį turintys ir labiau savo įgūdžiais pasitikintys vairuotojai, kurie linkę elgtis spontaniškai, o taip pat sunkiau reiškia išgyvenamas emocijas. Dažniau išgėrę vairuoja tie, kurie nelinkę paklusti bet kokioms kitų nustatytoms taisyklėms. Didžioji dalis žmonių, kada nors vairavusių išgėrus, tokio elgesio nelaiko pavojingu. Kai kurie iš jų, tikėtina, turi alkoholio vartojimo problemų.
„VDU Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros mokslininkų grupė tyrinėja rizikingus vairuotojus daugiau nei dešimtmetį. Tyrimų rezultatai puikiai atskleidžia, kas yra tas žmogus, kuris linkęs rizikingai elgtis kelyje: vairuoti neblaivus, nesegėti saugos diržo, nepaisyti kelių eismo taisyklių ir pan. Tyrimai mūsų šalyje bei užsienio šalių patirtis patvirtina, kad rizikos grupėje yra jauni vairuotojai, ypač vyrai, kurie linkę rizikingai vairuoti. Šį elgesį lemia tiek menka vairavimo patirtis, tiek tam tikri asmenybės bruožai: impulsyvumas, agresyvumas, noras pasirodyti prieš kitus.“ Vyrai labiau nei moterys linkę pavojingai vairuoti. Tai lemia siekis konkuruoti ir jaustis svarbiam.
Psichologė dr. J.Slavinskienė pastebi, kad žmonės linkę manyti, jog jiems „nieko nenutiks, aš sugebėsiu kontroliuoti situaciją“. Tai susiję su nepažeidžiamumo iliuzija. Kai nėra akivaizdžių pasekmių, elgesio keisti nereikia. Taip pat svarbus ir grupės efektas - jei niekas garsiai nepasako, kad situacija pavojinga, žmonės pradeda manyti, jog problemos nėra. Veikia ir baimės faktorius - nenoras sugadinti vakarėlio, bijojimas būti palaikytu teisuoliu ar įsivelti į konfliktą.
Ką daryti, kad sumažėtų vairavimo išgėrus atvejų?
„Spinter Research“ šalies gyventojų tyrimas dėl vairavimo įpročių atliktas šių metų vasario mėn. Nors situacija gerėja, problema išlieka. Anot dr. J.Slavinskienės, per pastarąjį trisdešimtmetį įvyko esminių pokyčių, sustiprinusių eismo dalyvių sąmoningumą. „Panašu, - svarstė ji, - kad įstatymai, ribojantys alkoholio prieinamumą, kartu su eismo saugumo specialistų ir policijos taikomomis prevencinėmis priemonėmis bei didėjančiomis baudomis už vairavimą apsvaigus, dalį žmonių paskatina pergalvoti savo įpročius, o kitus - atgraso nuo tokio vairavimo.“
Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas mano, kad geriausia būtų vairuoti visiškai nevartojus alkoholio. Jo nuomone, mūsų alkoholio vartojimo kultūrai geriausiai tiktų nulinė tolerancija vairuojantiems. Palyginimui, Latvijoje šiuo metu vairuoti leidžiama, jei alkoholio kiekis kraujyje neviršija 0,5 prom., o estai yra kur kas griežtesni, šioje šalyje jau galioja nulinė tolerancija.
„Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas sako, kad „sėstis prie vairo išgėrus - turbūt pats neatsakingiausias dalykas, kurį gali padaryti bet kuris vairuotojas. Vairuodami apsvaigę labai smarkiai rizikuojame aplinkinių gyvybėmis. Turime suprasti, kad alkoholinių gėrimų vartojimas ir vairavimas yra absoliučiai nesuderinami dalykai.“ Tačiau bendrovės vadovas pastebi ir teigiamų ženklų - vis daugiau žmonių alkoholį vartoja ne tam, kad apsvaigtų ar atsipalaiduotų, o jį degustuoja. Tai parodo ir nealkoholinio alaus populiarumo augimas.
Psichologė dr. J.Slavinskienė ragina reaguoti visada, pastebėjus alkoholio išgėrusį žmogų, kuris ketina vairuoti. „Nepriklausomai nuo to, ar tai jūsų artimasis, draugas ar visai nepažįstamas žmogus, turime prisiminti, kad apsvaigęs asmuo gali sužaloti ar mirtinai sužeisti bent du kitus žmones ar net mus pačius. Privalome padaryti viską, kas priklauso nuo mūsų, kad pastebėtas neblaivus asmuo nevairuotų.“ Jei pokalbio metu toks žmogus tampa priešiškas arba iš karto atmeta bet kokias siūlomas išeitis ar pagalbą - būtina kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešti apie situaciją.
„Reaguoti reikia visada“, - pabrėžia psichologė dr. J.Slavinskienė. Jei žmogus neturi kito būdo grįžti namo, jam gali tekti pasiūlyti alternatyvą: „Palik mašiną čia, pavėžėsiu tave, iškviesiu taksi.“ Dar vienas būdas stabdyti - pasitelkiant grupės efektą. Jei keli žmonės pasakys tą patį, vairuotojui bus sunkiau ignoruoti.
Vairavimo mokyklose turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys praktiniams vairavimo įgūdžiams, rizikos atpažinimui bei būsimų vairuotojų nuostatoms saugaus ir atsakingo vairavimo atžvilgiu. Sveikintina, kad šiandien vairuotojai, kurie neteko teisės vairuoti, privalo kartoti vairavimo kursus bei dalyvauti psichologo vedamuose kursuose.