Kiekvienas variklis su degimo žvakėmis gali veikti ir naudojant SND (SND - suskystintos naftos dujos). Būtent todėl, siekiant pakeisti naudojamo kuro rūšį, tereikia sumontuoti atitinkamą kuro tiekimo sistemą ir štai - jau galima piltis SND, kurios litro kaina daug mažesnė nei benzino.
Visgi dujų naudojimo vidaus degimo varikliuose pradžia siekia net XIX amžių ir tam reikalinga įranga niekuomet ne¬nustojo tobulėti. Pirmiesiems technikos istorijoje vidaus degimo varikliams, varomiems dujų, buvo naudojamos vadinamosios apšvietimo dujos (akmens anglies dujos), gaunamos distiliuojant sausą akmensanglį. Pagrindinė šių dujų sudedamoji dalis - tai anglies oksidas, todėl tokio kuro vertė, o kartu ir santykinis variklių galingumas buvo mažas. Per mažas tam, kad būtų galima galvoti apie praktinį dujinio kuro panaudojimą transporto priemonėse.
Tačiau motorizacijos plėtra lėmė benzininio variklio sukūrimą, o tai yra būtent toks variklio tipas, kuriame yra sudeginamos dujos, gaunamos garinant benziną. Benzininių variklių plėtra leido ypatingomis sąlygomis (pvz., kai nafta karo metais buvo deficitas) pritaikyti juos, kad būtų galima naudoti dujas, kurios buvo gaminamos miestų arba pramoninėse dujų gamyklose ir suslegiamos į balionus. Taip pat dujos mobiliuose dujų generatoriuose (vadinamosiose smalkinėse) buvo gaminamos ir iš anglies bei medienos. Tokiu kuru maitinamas variklis pasiekdavo vos 80 % galios, lyginant su varikliais, kuriuose naudojamas benzinas, o sunkūs balionai arba smalkių generatoriai mažindavo automobilių talpumą.
1935 metais Rusijoje įvyko dujinius variklius turinčių ir dujinės-generatorinės sistemos varomų sunkvežimių ЗИС-5 ir ГАЗ-АА parodomasis važiavimas „Maskva-Leningradas-Maskva“.
Šiuo metu natūralaus skysto kuro deficitas - jau nuolatinė problema, kuri vis didėja. Tačiau dėl to atsiradęs alternatyvių kuro rūšių poreikis neprivertė grįžti prie vadinamųjų apšvietimo dujų, nes šios dujos jau nebenaudojamos net pagal savo pirminę paskirtį. Buityje jas pakeitė balionuose tiekiamos SND - tai yra propano ir butano mišinys - bei SGD - dujotiekiais tiekiamos suspaustos gamtinės dujos.
SND (angliškai LPG - Liquiefied Petroleum Gas) gaunamos perdirbant naftą. Todėl jos gana ribotai gali išspręsti žaliavų trūkumo problemą. Jų paplitimas sumažina benzino poreikį, o tai leidžia didesnę perdirbamos naftos dalį skirti dyzelinio kuro gamybai, nes kol kas dar nerastas geras dujų naudojimo dyzeliniuose varikliuose metodas. SGD (angliškai CNG - Compressed Natural Gas) išgaunamos iš kitų šaltinių, kurių atsargos turi patenkinti žmonijos poreikius kur kas ilgesnį laikotarpį nei naftos atsargos.
Įsitikinimas, kad benzininiai varikliai, kuriuose naudojamos dujos, praranda galingumą, tikriausiai išliko dar iš jau minėtų apšvietimo dujų laikų, o taip pat iš ankstesnių kartų SND automobilinių sistemų naudojimo patirties. Tačiau, žvelgiant į šiuolaikines SND ir SGD sistemas, tokiam teiginiui pagrįsti nebeliko tvirtų argumentų. Šių abiejų tipų dujų energinė vertė yra net aukštesnė nei benzino ir dyzelinio kuro. Šiek tiek mažesnis (lyginant su tradicinėmis kuro rūšimis) yra jų stechiometrinių mišinių su oru išskiriamos šilumos kiekis, bet tai galima pastebėti tik tais atvejais, kai akseleratoriaus pedalas nuspaudžiamas „iki dugno“, tai yra varikliui išvystant maksimalią galią. Varikliuose, gamykliškai pritaikytuose dujoms, šis trūkumas nesunkiai kompensuojamas didinant suspaudimo laipsnį, o standartiniuose - atitinkamai ankstinant degimą, nes abiejų rūšių dujų oktaninis skaičius yra gerokai aukštesnis nei bet kurio benzino.
Abiejų rūšių dujų sistemų trūkumas - mažesnis nuvažiuojamas atstumas bei sudėtingesnis degalų pildymas. SND atveju šią problemą sušvelnina sąlyginai platus degalinių tinklas, o SGD papildyti kol kas įmanoma tik kai kuriose valstybėse. Be to, dėl dujų pildymo jungčių įvairovės kartais gali kilti problemų dujų pildantis užsienio šalyse. Taip pat tam tikrų problemų kelia tai, kad sudegančios dujos išskiria daugiau šilumos nei benzinas, o tai gali pakenkti standartinių variklių vožtuvų galvutėms ir lizdams. Esant dviguboms maitinimo sistemoms (benzinas-dujos), kelios minutės užvesto variklio darbo su benzinu apsaugo šiuos elementus visą eksploatacijos parą, jei benzinas turi specialų priedą, skirtas senesnių konstrukcijų varikliams.
Be to, SND naudojimas yra mažiau saugus nei skysto kuro naudojimas, nes jos yra sunkesnės už orą ir dėl sistemos nesandarumo gali kauptis dirbtuvių duobėse arba prie garažo grindų.
Dujų sistemų evoliucija
Bendri visų kartų sistemų elementai - tai dujų balionas ir elektrinis vožtuvas, kuris atidaromas ir dujos tiekiamos į likusią sistemos dalį.
- Pirmos ir antros kartos sistemose su maišytuvais slėgis, esantis dujų balione, buvo redukuojamas iki kiek žemesnio (varikliuose su karbiuratoriais) arba kiek aukštesnio (varikliuose su taip vadinamuoju „mono“ įpurškimu) už atmosferinį slėgį. Garintuvas, šildomas variklio aušinimo skysčio, užtikrindavo dujų perėjimą iš skystos fazės į lakiąją. Todėl sistema galėjo veikti visu pajėgumu tik prieš tai pakaitinus variklį naudojant benziną, po to naudojant papildomą elektrinį vožtuvą, benzino tiekimas buvo nutraukiamas. Maišytuve, sudarančiame trumpą įsiurbimo sistemos atkarpą, dujos buvo įsiurbiamos karbiuratoriaus sukurto vakuumo arba dėl savo slėgio patekdavo į įsiurbimo kolektorių. Abiem atvejais dujos sudarydavo mišinį su oru, kuris po to buvo įsiurbiamas į cilindrus.
- Trečios kartos sistemos buvo skirtos varikliams, kuriuose buvo gamykliškai įrengtos daugiataškio benzino įpurškimo sistemos, katalizatoriai ir deguonies davikliai išmetimo sistemose.
- Ketvirtos kartos sistemose lakios dujos per elektromagnetinius vožtuvus, veikiančius taip pat kaip benzino purkštukai, atskiriems cilindrams buvo tiekiamos tik tam tikrais momentais. Esant pastoviam, reduktoriaus palaikomam slėgiui (aukštesniam nei ankstesnių kartų sistemose, siekiančiam apie 2 barus) dujų sistemoje, elektromagnetinių vožtuvų atidarymo laiko tarpas lemdavo įpurškiamų dujų kiekį. Šis procesas buvo valdomas elektroninio bloko, kuris naudojo tų pačių daviklių signalus, kuriuos naudojo benzino įpurškimą valdantis procesorius. Šių dviejų valdymo sistemų dubliavimas buvo neišvengiamas, siekiant optimizuoti skirtingų dujų ir benzino mišinių degimą. Maitinimas buvo keičiamas iš benzino į dujas ir atvirkščiai naudojant mygtuką arba automatiškai - pasibaigus pakaitinimo režimui bei pasibaigus dujoms automobilio balione. Po tam tikros elektroninės signalų modifikacijos naujesnėse šios kartos sistemų konstrukcijose buvo atsisakyta papildomo dujų valdymo bloko, išnaudojant benzino purkštukų valdymo impulsus.
- Penktos kartos dujų sistemos, lyginant su ankstesnėmis, veikia visiškai skirtingu principu. Dujos, tiekiamos iki įsiurbimo vožtuvų, yra skysto pavidalo. Čia jos išgarinamos - tai leidžia užvesti variklį nenaudojant benzino. Temperatūros kritimas, atsirandantis dėl dujų išsiplėtimo, veikia kaip interkuleris, o tai padidina variklio galią. Dujų purkštukai yra valdomi tų pačių valdymo bloko impulsų, kurie valdo benzino purkštukus. Nereikia keisti visų variklio valdymo funkcijų ir borto kompiuterio programos, atsakingos už variklio diagnostiką. Sistemoje vietoj reduktoriaus su garintuvu naudojamas siurblys ir slėgio reguliatorius.
SGD sistemos ir specifika
Kadangi šios dujos pilamos į automobilį suslėgtos iki 200-250 barų slėgio, tai joms naudojami balionai turi būti kur kas patvaresni nei SND balionai. Jie paprastai gaminami iš plieno arba lengvesnių bei atsparesnių metalo mišinių. Plieniniai balionai sunkesni, o pagaminti iš metalų mišinio - brangesni. Nepaisant liaudyje sklandančių gandų, tai visiškai saugūs balionai. Šie balionai lengvuosiuose automobiliuose ir autobusuose tvirtinami bagažinėse arba ant stogų. Sunkvežimiuose balionai dažniausiai išdėstomi po kėbulu.
Įranga, kuria tiekiamos dujos iš baliono iki variklio, susideda iš aukšto slėgio vamzdelių (polimerinių arba plieninių) ir dviejų reduktorių. Pirmasis reduktorius sumažina slėgį iki maždaug 3 barų. Prie variklio slėgis sumažinamas dar kartą iki maždaug 0,4 baro.
Varikliuose su degimo žvakėmis naudojamos daugiataškio kuro do¬zavimo sistemos, panašios į SND naudojamas sistemas. Dažniausiai lygiagrečiai naudojamas benzinas. Gerokai rimtesni pakeitimai atliekami dyzeliniuose varikliuose, kai jie dėl tam tikrų priežasčių yra pritaikomi maitinimui gamtinėmis dujomis. Siekiant juos pritaikyti, stipriai sumažinamas suspaudimo laipsnis bei sumontuojamos oro sklendės, elektroninės degimo ir kuro įpurškimo sistemos. Savaime suprantama, kad po šių pakeitimų variklis gali dirbti tik naudodamas dujas. Tačiau realybėje tokio tipo pakeitimai yra labai kontraversiški dėl visiškai paprastos priežasties: sudegant dujoms, įvairūs dyzelinio variklio elementai yra veikiami per didelių terminių apkrovų, mažinančių jų patvarumą.
Savaime suprantama, kad po šių pakeitimų variklis gali dirbti tik naudodamas dujas. Tačiau realybėje tokio tipo pakeitimai yra labai kontraversiški dėl visiškai paprastos priežasties: sudegant dujoms, įvairūs dyzelinio variklio elementai yra veikiami per didelių terminių apkrovų, mažinančių jų patvarumą.
Kalbant apie individualius vartotojus, šią problemą gali išspręsti JAV jau siūlomi namų ūkiui skirti kompresoriai, pripildantys lengvojo automobilio dujų balionus per kelias valandas (pvz., per naktį). Vokietijoje SGD degalinių, kuriomis naudojasi kelios dešimtys tūkstančių transporto priemonių vairuotojų, skaičius jau artėja prie tūkstančio. Tačiau SGD naudojimas daugiausia siejamas su visuomeniniu miesto transportu.
Eksploatacija ir priežiūra
Lietuvos keliuose važinėja daugybė automobilių, varomų suskystintomis naftos dujomis. Degalų kainos nuolat svyruoja, tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs - važiuoti naudojant suskystintas naftos dujas tebėra perpus pigiau nei važiuoti naudojant benziną. Norint kuo ilgiau džiaugtis be rūpesčių nuvažiuojama dujų rida, verta žinoti, kaip pagerinti dujų sistemos, tiksliau, jos pagrindinių komponentų, tarnavimo laiką. Veiksmų sąrašas trumpas, o jų įgyvendinimas paprastas ir palyginti pigus.
Degalų kokybė Lietuvoje nuolat gerėja, tačiau verta sekti degalų kokybės tyrimų ataskaitas ir vengti piltis degalų tose vietose, kur degalų kokybė yra labai prasta.
Ar turėtumėte vengti piltis degalų mažose degalinėse, kuriose galima įsigyti tik suskystintų naftos dujų? Čia nuomonės tikrai išsiskirs. Suskystintos naftos dujos yra naftos perdirbimo proceso šalutinis produktas. Suskystintų naftos dujų grynumas ne visada idealus, tam įtakos turi ir cisternų, naudojamų propano ir butano mišiniui transportuoti ir laikyti, būklė. Barjeras, apsaugantis purkštuvus ir garintuvą nuo priemaišų, yra dujų filtrai. Įrenginiuose jų yra du - vienas skystajai fazei, kitas - garų fazei. Nors jų keitimas nėra nei sudėtingas, nei brangus, daugelis vairuotojų apie tai pamiršta arba be reikalo atidėlioja jų keitimą. Tuo tarpu ekspertai rekomenduoja šią paslaugą atlikti kas kelis tūkstančius kilometrų arba ne dažniau kaip kas 10 000 kilometrų. Jei pastebėjote, kad sūkių dažnis banguoja ir jaučiate galios sumažėjimą, verta pradėti bandymą remontuoti automobilį pakeičiant dujų filtrus.
Visi, ketinantys įrengti dujų sistemą arba atlikti kapitalinį remontą, turėtų nepamiršti, kad sutaupytos lėšos, skirtos komponentams, gali būti klaidinančios. Dujų įrenginius reikia periodiškai prižiūrėti. Viena iš jų sudedamųjų dalių - prijungti automobilį prie diagnostikos kompiuterio ir patikrinti, ar dujų įpurškimo žemėlapis atitinka reikiamus parametrus. Tai svarbu ne tik dėl variklio ilgaamžiškumo (pvz., mišinio išeikvojimas prisideda prie vožtuvų perkaitimo).
Dujų sistemos komponentai prijungiami prie transporto priemonės aušinimo sistemos. Todėl yra papildomų vietų, kuriose gali atsirasti nesandarumų ir aušinimo skysčio nuostolių. Tai labai svarbu ne tik variklio eksploatavimo trukmei. Aušinimo skystis pavaros bloko atveju šalina šilumą, o garintuvo atveju jis yra atsakingas už jo šildymą, o tai labai svarbu, kad dujų išsiplėtimo procesas vyktų tinkamai.
Nėra nieko blogiau nei diagnozuoti automobilius bandymų ir klaidų metodu. Dėl to padaromos klaidingos išvados, o dažnai tenka keisti dar veikiančius komponentus ir naudoti automobilį su sugedusiomis dalimis. Niekas taip gerai nepažįsta suskystintų dujų sistemų kaip servisai, teikiantys montavimo paslaugas. Todėl verta pasirūpinti, kad jūsų SND sistema būtų aptarnaujama, prižiūrima ir remontuojama.
2020 m. Europos Sąjungoje beveik 15 mln. transporto priemonių naudojo suskystintomis dujomis varomus variklius (LPG). Tokie varikliai tapo populiarūs dėl mažesnio išmetamo CO2 kiekio, lyginant su benzininiu varikliu, taip pat ženkliai sumažėjusių bendrų kuro sąnaudų vienam kilometrui, palyginus su benzininiu ar dyzeliniu varikliu. Visgi dujos turi specifinių savybių, lemiančių variklio alyvos efektyvumą - kokios jos ir kokią alyvą vertėtų rinktis? LPG - suskystintosios naftos dujos - tai degalai, susidedantys iš suspausto propano ir butano mišinio. Gaminant šį mišinį jo agregatinė būsena pasikeičia iš dujinės į skystąją, todėl sumažėja degalų tūris, juos lengviau gabenti ir platinti. 30 % LPG susidaro perdirbant naftą, kiti 70 % gaunami iš gamtinių dujų ir naftos gręžinių vietų.
„Šiandien automobilių varikliai veikia esant aukštai temperatūrai ir aukštam darbiniam slėgiui. Tai skatina alyvos oksidaciją ir neigiamai veikia jos molekulinę struktūrą, todėl variklyje padidėja užterštumas ir nuosėdos. Dujų tiekimas gali sustiprinti šiuos reiškinius, ypač jei sumontuota sistema nėra labai kokybiška arba buvo prastai sureguliuota“, - rizikas vardija „TotalEnergies“ techninio skyriaus vadovas Andrzejus Husiatynskis. Pasak eksperto A. Husiatynskio, vienas iš svarbiausių veiksnių, į kurį reikalinga atsižvelgti vertinant LPG variklį, yra LPG degimo temperatūra. „Viena iš pagrindinių alyvos funkcijų yra būtent šilumos pašalinimas iš šių variklio dalių. Aukštesnė temperatūra pagreitina variklio alyvos oksidacijos procesus, o tai pablogina alyvos tepimo savybes ir pumpuojamumą. Šis procesas taip pat didina alyvos klampumą ir rūgščių kiekį, kurie turi įtakos dumblo, nusėdančio ant variklio komponentų, susidarymui. Pasak A. Husiatynskio, „degimo kameroje sudegusios dujos rūgščių junginių pavidalu perduodamos į karterį, taigi ir į alyvą. Tai sukelia alyvos rūgštėjimą, dėl kurio gali susidaryti variklio mechaninių dalių korozija, pakisti alyvos klampumas ir pumpuojamumas bei atsirasti nuosėdų. Tai viena iš priežasčių, kodėl įsigijus automobilį su LPG varikliu rekomenduojami trumpesni alyvos keitimo intervalai“, - patarimais dalijasi ekspertas. „TotalEnergies“ eksperto A. Tačiau ekspertas pabrėžia, jog „svarbu įsidėmėti, kad dėl padidėjusios alyvos rūgštėjimo tokiuose varikliuose rekomenduojama intervalą tarp alyvos keitimų sutrumpinti apytiksliai nuo 30% iki 50%. Vairuotojai, kurie naudoja pigiausias mineralines variklių alyvas, turėtų įvertinti galimybę pakeisti esamą alyvą aukštesnės kokybės produktu“, - pataria A. Husiatynskis.
Dvigubo kuro sistemos dyzeliniuose varikliuose
Dujų įrangos montavimas dyzeliniu kuru varomuose automobiliuose - pastaruoju metu vis labiau populiarėjanti alternatyva įprastiniams kuro tiekimo į automobilio variklį įrenginiams. Dviejų tipų kuro mišinio sistema pagrįsta tuo, kad suskystintos dujos papildomai tiekiamos į automobilio variklio degimo kamerą. Suskystintomis dujomis dujomis pakeitus dalį dyzelinio kuro sumažinamos transporto priemonių kuro sąnaudos. Tokią dujų įrangos montavimo sistemą galima pritaikyti tiek lengvuosiuose automobiliuose, tiek sunkvežimiuose, autobusuose ar žemės ūkiui naudojamose transporto priemonėse. Skaičiuojama, kad įsirengus šią sistemą, išlaidos greičiausiai atsiperka naudojant sunkiąsias transporto priemones.
Kaip ir įprastai, įsidiegus tokią dvigubo kuro tiekimo sistemą, automobilio kuro sąnaudos priklauso nuo to, kaip stipriai spaudžiama transporto priemonės greičio pamina. Tiesa, papildomai tiekiamos suskystintosios dujos padidina variklio sukimo momentą, dėl šios priežasties automobilis įsibėgėja ir reikiamą greitį pasiekia daug greičiau nei varomas vien tik dyzeliniu kuru. Tokia kuro tiekimo sistema neteikia dujų varikliui veikiant tuščia eiga, stabdymo ar aukštų sūkių metu.
Automobilių gamintojai teigia, kad geriau išdeginamas dyzelinis kuras į aplinką neišskiria tiek daug pašalinių degimo produktų, kitų kenksmingų medžiagų bei anglies dvideginio. Dyzelino ir suskystintųjų dujų mišinio degimo dinamika ir aukštesnė degimo temperatūra leidžia efektyviau panaudoti bei sudeginti dyzelino ir dujų mišinį, o tai sumažina išmetamųjų dujų suodžių, kenksimgųjų dalėlių bei anglies dvideginio koncentraciją.
Saugumo aspektai ir praktiniai patarimai
Ketvirtadienį mokomąją akciją dujomis varomų automobilių vairuotojams rengiančio degalinių tinklo „Orlen“ savininkės, AB „Ventus Nafta“ komercijos direktorius Saulius Žilėnas tvirtina, kad dauguma vairuotojų automobilines dujas pilasi savarankiškai. Jiems primenama, kad labai svarbu rūpintis savo automobilio dujų įrangos eksploatacija ir, žinoma, savo bei aplinkinių sveikata. Tarp dažniausiai pasitaikančių saugaus elgesio degalinėje pažeidimų - smulkūs nusižengimai, dėl kurių neretai kaltas skubėjimas ar užmaršumas. Kai kurie vairuotojai pamiršta, kad patekusios ant odos suskystintos dujos gali sukelti nušalimą, todėl pildant automobilio dujų baką būtina dėvėti apsaugines pirštines. Rimtesnių saugumo taisyklių pažeidimų pasitaiko rečiau - paprastai dvejodami, ar elgiasi tinkamai, ar neseniai automobilio dujų įrangą įsigiję vairuotojai labiau pasikliauja degalinių operatoriais ir kreipiasi į juos pagalbos. Pasak S. Žilėno, saugaus elgesio taisyklių laikymasis yra itin svarbus tiek patiems vairuotojams, tiek degalinėse dirbantiems operatoriams.
Nuolat brangstant benzinui, vis daugiau Lietuvos gyventojų ima dejuoti, kad per brangu naudotis asmeniniais automobiliais. Kaip alternatyvus benzinui kuras automobiliams daugelyje šalių naudojamos suskystintos propano-butano dujos. Lietuvoje LPG taip pat tampa vis populiaresnės, tačiau pradedant eksploatuoti automobilį su dujine įranga kyla daug įvairių klausimų. Labiausiai vairuotojui rūpi, ar pavojinga važinėti automobiliu, kuriame sumontuota dujinė įranga. Atsakymas vienareikšmis: prisilaikant visų LPG įrangos eksploatacijos taisyklių jokio pavojaus nėra.
Dar ne visi automobiliai važiuoja, naudodami LPG, taigi dujinė įranga turi ir trūkumų:
- Automobiliai, kurių varikliai gali naudoti benziną ir LPG, yra brangesni (prisideda dujų įrangos ir jos sumontavimo kaina - nuo 500 Lt iki 3000 Lt). Tai priklauso nuo įrangos modelio ir įvairių patogumams skirtų priedų, kurie nėra būtini standartiniame variante.
- Jie sunkesni (prisideda įrangos svoris - apie 60-100 kg). Tokiu pačiu dydžiu sumažėja keliamoji galia.
- Žiemą sunkiau užsiveda - pradžioje vis tiek reikia truputį benzino.
- LPG sąnaudos vienam kilometrui 10 proc. didesnės lyginant su benzino sąnaudomis.
- 5-8 proc. sumažėja maksimalus greitis.
Tai informacija, kuria reiktų vadovautis sprendžiant, ar verta LPG įrangą montuoti į savo automobilį. Paprastai ieškoma reklamos skelbimų ar vadovaujamasi draugų patarimais. Pirmiausia privalote žinoti, kad užsiimti LPG įrangos montavimu į automobilius turi teisę tik firma, turinti LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Technikos priežiūros tarnybos išduotą specialų liudijimą. Todėl nesivaržykit paprašyti jį parodyti. Antra, reikėtų pasidomėti, ar montuojama įranga yra sertifikuota Lietuvoje. Tai taip pat būtina sąlyga, norint ateityje neturėti problemų. Privalo būti pateiktas galiojantis pažymėjimas, patvirtinantis šį faktą. Pažymėjimą išduoda AB “Lietuvos dujos” mokslinė techninė taryba. Tačiau ir turinčios sertifikatą ne visos dujų įrangos atitinka Europos Sąjungos reikalavimus. Pvz., automobilių su Naugarduko LPG įranga neįsileidžia net Lenkija, nekalbant apie kitas ES šalis, tačiau Lietuvos AB “Lietuvos dujos” mokslinė techninė taryba kažkodėl nusprendė, kad ji yra saugi ir tinkama naudoti mūsų šalyje. Be to, kai kurios sertifikuotos įrangos yra ne garsių firmų produktai, o Lenkijoje gaminami jų analogai, kurie savo kokybe toli gražu neatitinka originalų.
Aptarus LPG baliono formą (cilindrinis ar toroidinis, t.y. montuojamas vietoj atsarginio rato), jo tūrį ir išdėstymo būdus, galima laukti darbo pabaigos. Naudojant A klasės balioną, ant “multivožtuvo” apsauginis vožtuvas būtinas. Jeigu į jūsų automobilį montuojamas elektrinis reduktorius, reikalaukite, kad būtų sumontuotas SAFETY CAR tipo jungiklis, kuris neleidžia tiekti dujas į variklį, jeigu pastarasis dėl kokių nors priežasčių neveikia, o degimas įjungtas. Įjungus degimą, dujas tiekia neveikiančiam varikliui tik 2-4 sek. Taip variklis apsaugomas nuo dujų nuotėkio į aplinką. Sumontavus įrangą jos hermetiškumas patikrinamas 1.6 Mpa (16 atm.) slėgiu. Jums bus išduotas nustatytos formos aktas, išklausysite seminarą, kaip elgtis su automobiliu, kuriame sumontuota LPG įranga, gausite pažymėjimą, leidžiantį vairuoti tokį automobilį ir - sėkmingo kelio.
Jeigu jūsų automobilis turi lambda zondą ir katalizatorių ar bent jau lambda zondą, rekomenduotina sumontuoti ekologinę sistemą. Tai nedidelis mikroprocesorius, kuris vadovaujasi lambda zondo ir kitų automobilio variklio elektros sistemos signalais ir žingsniniu varikliuku optimaliai reguliuoja dujų tiekimą į maitinimo sistemą: gerokai sumažėja dujų sąnaudos, pagerėja automobilio dinamika, išsaugomas katalizatorius, mažiau teršiama aplinka. PC kompiuteriu šį mikroprocesorių galima perprogramuoti darbui trimis skirtingais režimais: ekonomišku, standartiniu ir sportiniu. Esant sportiniam režimui automobilio dinamika mažai kuo skiriasi nuo dinamikos, kai važiuojama naudojant benziną.
Ir dar vienas patarimas. Žinome, kad 90 proc. gaisrų automobiliuose su LPG įranga kyla dėl reduktoriaus sutrikusio šildymo: reduktorius apšąla, neišgarina dujų ir jos skystos patenka į karštą variklį. Garuodamos užima 270 kartų didesnį tūrį, variklis nebepajėgia jų sunaudoti, dujos pasklinda po variklio gaubtu ir nuo mažiausios kibirkšties užsidega. Žinoma, taip gali atsitikti tik techniškai netvarkinguose automobiliuose. Jeigu norėsite įmontuoti LPG įrangą į automobilį, turintį įpurškimo sistemą, pageidautina, kad valdymo pultelis kiekvieną kartą užvestų automobilį benzinu, o vėliau automatiškai persijungtų dirbti dujomis, nes ilgą laiką važiuojant vien dujomis, degimo produktai gali užteršti benzino purkštukus.
Firmos, gaminančios dujų įrangą, yra sukonstravusios įvairių papildomų sistemų. Pavyzdžiui, yra galimybė jungiklio indikatoriuje matyti dujų kiekį balione, kuro mišinio uždegimo korekciją ir t.t. Tačiau tai komforto dalykai, be to, kainuojantys nemažus pinigus. Negalėsime patarti, kaip pačiam susimontuoti dujų įrangą - tokie darbai priskiriami potencialiai pavojingų darbų kategorijai. Juos gali atlikti tik specializuotos firmos.
Šiuo metu automobilį, kuriame sumontuota dujų įranga, pateikiant techninei apžiūrai, techninių apžiūrų centrų specialistai reikalauja pažymos, kad dujų įranga yra techniškai tvarkinga ir jos sumontavimas atitinka LPG įrangos montavimo taisykles. Atvykti atlikti dujinės įrangos patikrą privaloma esant tuščiam dujų balionui, turint galiojantį pažymėjimą.
Dzūkijos dujos Mars dujų įranga montavimas Alytus
tags: #kaip #matuojamos #i #automobili #pilamos #suskistintos