Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Grinda“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl Lietuvos oro uostų laiku neapmokėtos 1,58 mln. eurų baudos už paviršinių nuotekų taršą.
Dar vasario mėnesį, atlikdama reguliarią paviršinių nuotekų kontrolę Vilniaus oro uosto teritorijoje, „Grinda“ pastebėjo netipinę nuotekų spalvą ir putas, specifinį kvapą, todėl buvo paimti mėginiai.
Nepriklausomi laboratoriniai tyrimai parodė, kad taršos lygis daugiau nei 400 kartų viršijo normas, reglamentuotas teisės aktuose, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Remiantis laboratorijų duomenimis ir įstatymine formule, apskaičiuota bauda už viršytą taršą - 1,58 mln. eurų.
„Nedelsiant informavome Lietuvos oro uostus apie pažeidimus, pateikėme visus nepriklausomų laboratorijų tyrimų duomenis ir įpareigojome nedelsiant stabdyti taršą. Nors Lietuvos oro uostai konstruktyviai bendradarbiavo ir tarša Vilniaus oro uoste buvo sustabdyta balandžio 8 dieną, iki šiol gautos baudos oro uostai nėra sumokėję“, - pranešime sakė „Grindos“ Teisės ir viešųjų pirkimų grupės vadovė Ana Krukonė.
Metų pradžioje įmonė „Grinda“ pradėjo taikyti griežtas priemones, atlikdama dar daugiau lietaus nuotekų vandens tyrimų - taip siekdama saugoti Nerį, kad ji būtų švari ir gyvybinga.
Nustačiusi taršą bendrovė ne tik įpareigoja teršėjus ją stabdyti, bet ir atlyginti žalą.
„Šiuo atveju taršos rodikliai buvo ypatingai dideli, o „Grinda“, kaip nuotekų tvarkytoja-tarpininkė, už šią taršą turės atlyginti aplinkosaugos institucijoms. Nors „Grinda“ visada teikia pirmenybę dialogui ir bendradarbiavimui sprendžiant problemas, per nustatytą terminą nesulaukėme baudos apmokėjimo iš Lietuvos oro uostų ir esame priversti situaciją spręsti teisiniu keliu“, - aiškino A. Krukonė.
Anot jos, baudos mokestis turi padengti „Grindos“ mokamą taršos mokestį aplinkosaugos institucijoms, kuris dažnai yra net didesnis nei bauda, pritaikyta teršėjui, nes skaičiuojamas skirtingai. Taip pat atgrasyti teršėją nuo tolimesnės taršos, kad būtų imtasi reikiamų priemonių taršos kontrolei užtikrinti.
„Lietuvos oro uostams neapmokėjus baudos, ši finansinė našta nugultų ant Vilniaus savivaldybės įmonės „Grinda“ ir netiesiogiai ant vilniečių pečių, kas tikrai nebūtų teisinga“, - teigė A. Krukonė.
Ji pažymėjo, kad „Grinda“ yra pasiryžusi saugoti miesto aplinką ir užtikrinti, kad tokie atvejai nepasikartotų. Būtent tam valstybėje sukurtas ir dabar bendrovės pritaikytas baudos mechanizmas.
„Grinda“ Vilniaus miesto paviršinių nuotekų tinklų tvarkytoja yra nuo 2014 metų. Bendrovė sistemingai vykdo išleistuvų kontrolę ir taršos monitoringą. Išleidžiamų nuotekų kokybė vertinama nuolat, imant mėginius iš išleistuvų ir tiriant vandens kokybę.
Individualių nuotekų tvarkymo problemos ir sankcijos
Aplinkosaugininkai nuolat vykdo reidus tikrindami, kaip gyventojai, neprisijungę prie vandenvalos sistemų, tvarko nuotekas. Vykdant būtent individualaus nuotekų tvarkymo kontrolę, per metus atliekama daugiau nei 400 patikrinimų.
„Tai svarbi mūsų darbo dalis, nes nuotekos, tvarkomos nesilaikant nuotekų tvarkymo reikalavimų, labai teršia aplinką. Jos ne tik užteršia gruntinius vandenis, bet ir grįžta į tų žmonių ar jų kaimynų šulinius“, - pabrėžia Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Elona Pipiraitė.
Pasak aplinkosaugininkės, dar didesnė žala daroma, kai nevalytos nuotekos patenka į vandens telkinius. Tokiais atvejais jos, be to, kad patenka į gruntinius vandenis, teršia ir upelius, upes, ežerus ir nuodija vandens gyvūnus ir žuvis, kurias žmonės paskui patys žvejoja.
„Dar viena problema ta, kad dabar su nuotekomis į dirvožemį patenka ir daug buityje naudojamų cheminių medžiagų. Kuo veiksmingesnė cheminė valymo priemonė, tuo ji gali būti toksiškesnė aplinkai. Skalbikliuose yra ir fosforo, ir riebalus tirpdančių medžiagų, dezinfektantuose ir balikliuose - agresyvių chloro junginių, dar stipriau neigiamai veikiančių aplinką ir žmogų“, - vardija E. Pipiraitė.
Todėl aplinkosaugininkai primena:
- Nuotekos gali būti kaupiamos tik sandariuose, uždaruose gamykliniuose nuotekų kaupimo rezervuaruose ir tik tais atvejais, kai nėra galimybės įrengti biologinio nuotekų valymo įrenginio ar prisijungti prie centralizuotų nuotekų tvarkymo įrenginių;
- Į mažiausią nuotekų kaupimo rezervuarą turi tilpti per 7 dienas susidarančios nuotekos;
- Sukauptas nuotekas būtina periodiškai ir laiku išvežti, todėl gyventojai, individualiai tvarkantys nuotekas, privalo turėti sutartis su nuotekų vežėjais;
- Būtina turėti ir saugoti buitinių nuotekų išvežimą patvirtinančius dokumentus;
- Pastebėjus, kad nuotekų kaupimo sistemos nesandarios, būtina nedelsiant jas užsandarinti;
Už netinkamai tvarkomas nuotekas skiriama administracinė bauda iki 1170 eurų, taip pat tenka atlyginti aplinkai padarytą žalą.
Aplinkos apsaugos departamentas primena, baudos už aplinkos teršimą nuotekomis nustatytos Administracinių nusižengimų kodekso 246 straipsnyje. Per visus 2021 m. aplinkosaugininkai nustatė 698 asmenis, aplinką teršusius nuotekomis. Ankstesniais 2020 m. nustatytas 541 pažeidimas.
Primename, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galite pranešti AAD Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995 arba 112.
Lietaus vandens patekimas į buitinių nuotekų tinklus
Dėl gausaus kritulių kiekio įmonė „Kretingos vandenys“ nebeturėjo kitos išeities, kaip tik išleisti per 6000 kub. metrų nevalytų nuotekų į Tenžės upę. Tokią situaciją iš dalies sukėlė tarp gyventojų gajus įprotis lietaus nuotekas prijungti prie buitinių atliekų tinklų.
Eglė Alonderienė, UAB „Kretingos vandenų“ direktorė, paaiškino priežastis:
- Buitinių nuotekų tinklai nėra nauji, kai kurie kloti dar 1970-1980 m., todėl yra nesandarūs ir veikia kaip drenažas, surenkantis paviršinį vandenį.
- Buitinių nuotekų sistema ir šuliniai taip pat nėra sandarūs, todėl lietaus metu veikia kaip lietaus surinkimo sistema.
- Drenažo ir paviršinių nuotekų sistemos yra sujungtos su buitinių nuotekų tinklais.
Smarkios liūties metu nuotekų valyklos nebeapdoroja milžiniško kiekio vandens. Valyklos pajėgumas yra 5000 kubinių metrų per parą, tačiau 2023 m. lapkričio 7 d. buvo užfiksuota 25 000 kubinių metrų per parą. Lapkričio 8 d. buvo atidaryta sklendė, kad neskandintų nuotekų valyklos, ir 15000 kubinių metrų buvo nukreipta į nuotekų valyklą, o 6000 kubinių metrų vandens išleista prieš nuotekų valymą.
Kai į nuotekų valyklą patenka per didelis vandens kiekis, sutrinka biologinio valymo procesas, nes taršus vanduo su bakterijomis neišbūna reikiamą laiką. Prasideda „bakterijų išnešimas“, kai nevalyto vandens srautas išplauna gerasias bakterijas į atvirus vandens telkinius. Kad bakterijos vėl galėtų atlikti savo veiklą, reikia mažiausiai 2 savaičių.
Už nevalytų nuotekų išleidimą įmonė sumokėjo taršos mokestį, kuris siekė 500 eurų.
Prevencinės priemonės ir gyventojų atsakomybė
Įmonė „Kretingos vandenys“ nuo 2017 m. naudoja dūmų mašiną prevencijai ir galimų pažeidėjų aptikimui. Per metus patikrinama visa Kretinga, o gyventojai, kurių tinklai prijungti netinkamai, yra įspėjami ir turi susitvarkyti tinklus iki 2025 m. birželio 1 d.
Viešos teritorijos, kuriose lietaus nuotekos buvo pajungtos į buitinių nuotekų tinklus, buvo atjungtos, ir tai davė greitą rezultatą. Dabar darbas tęsiamas su gyventojais.
2024 m. pabaigoje buvo identifikuota 170 galimai teršiančių namų ūkių Kretingoje. Gyventojų reakcija dažniausiai būna, kad jie nusipirko tokį būstą ir nieko nežinojo apie netinkamus prisijungimus.
Gyventojams, nesutvarkiusiems tinklų, teks susimokėti už metinį kiekį patenkantį į buitinių nuotekų tinklus, kas gali siekti apie 900 eurų.
Užfiksavus pažeidimą, vykdoma ir švietėjiška veikla, paaiškinant gyventojams, kodėl netinkamas nuotekų tvarkymas yra blogai. Kai kurie gyventojai supranta, kiti - nenori suprasti.
Kaimiškosiose Kretingos rajono vietovėse didesnė problema yra kolūkiniai tinklai, kurie eina per laukus, yra nesandarūs ir veikia kaip drenažo sistemos, surinkdamos didelius kiekius lietaus vandens.
Buitinės nuotekos yra taršios ir jų valymui reikalingos sąnaudos (bakteirijos, elektra, medžiagos). Jei buitinės nuotekos praskiedžiamos lietaus vandeniu, bendras valymo kaštas didėja, o tai atsiliepia paslaugos kainai, kurią dalinasi visi gyventojai.
Lietaus vandens kaupimo ir panaudojimo sprendimai Kretingos rajone nėra populiarūs, tačiau su klimato kaita susidursime su vis didesnėmis problemomis, kurios gali priversti keisti požiūrį.
Daugiau švietimo ir kalbėjimo apie problemas yra būtina, kad žmonės greičiau suprastų jų svarbą.
Europos Sąjungos reikalavimai ir baudos
Europos Komisija už netinkamą taisyklių dėl nuotekų tvarkymo įgyvendinimą prieš Lietuvą pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. Jeigu pažeidimo nepašalinsime, mūsų šaliai gresia milijoninė bauda.
Danguolė iš Grinių kaimo (Kelmės r.) teigia, kad lauko tualetas namuose įrengtas iš praktiškumo, tačiau svarbu tinkamai pasirūpinti nuotekomis, jas reguliariai išvežant.
Nors Europos Sąjungos direktyvoje reikalaujama, kad nuotekų surinkimo ir valymo sistemos būtų įrengtos visose gyvenvietėse, kuriose daugiau kaip 2 000 gyventojų, Kelmės rajono savivaldybė pati imasi spręsti nuotekų tvarkymo problemą, suteikdama paramą gyventojams.
Aplinkos ministerija nekompensuoja gyventojų patirtų išlaidų prisijungiant prie centralizuotų tinklų, tačiau žada įrengti naujas arba atnaujinti esamas sistemas. 2021-2027 m. laikotarpyje tam numatyta skirti 139 mln. eurų ES lėšų.
Prisijungiant prie nuotekų tinklų, gyventojams atliekų tvarkymas kainuoja pigiau nei jas tvarkant savarankiškai.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. pradėjo veikti Nuotekų tvarkymo informacinė sistema (NTIS), kurioje kaupiami duomenys apie namų ūkius, individualiai tvarkančius nuotekas, nuotekų išvežimus ir kt.
Už netinkamą nuotekų valymą gyventojai gali sulaukti baudų. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 268 str. iš gaunamo paviršinio vandens, išleidžiamų nuotekų arba su nuotekomis išleidžiamų teršalų apskaitos ir ataskaitų teikimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 120 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 600 iki 900 eurų.
Pagrindinis tikslas nėra nubausti žmones, o skatinti gyventojus nuotekas tvarkyti pagal reikalavimus.
Taršos atvejai ir baudos užsienyje
Trims D. Britanijos bendrovėms už vandens taršą buvo skirtos 168 mln. svarų sterlingų baudos.
Bendrovei „Temzės vandenys“ buvo skirta 104 mln. svarų sterlingų bauda už tai, kad nebuvo tvarkomi nuotekų valymo įrenginiai, todėl nuotekos patenka į upes ir jūras jas teršdamos.
Bendrovei „Jorkšyro vandenys“ buvo skirta 47 mln. svarų sterlingų bauda, o „Nortumbrijos vandenys“ atsipirko 17 mln. svarų sterlingų bauda.
Lietuvoje vandens telkiniai nuo taršos taip pat kenčia. Vasario pradžioje dalis ties Būtingės terminalu išsiliejusių teršalų pasiekė ir Latvijos vandenis.
Panašu, kad Lietuva „atsidėkojo“ Latvijai už prieš metus į Baltijos jūrą patekusių maždaug 12 tūkst. kub. metrų nevalytų nuotekų.
Vidaus vandens telkiniai taip pat teršiami, o tai kelia pavojų vandens gyvūnams ir žmonėms.
Prieš ketverius metus Lietuvoje kilo aplinkos taršos skandalas, kurio epicentre atsidūrė „Grigeo Klaipėda“, slaptai leidusi nevalytas nuotekas į Kuršių marias.
Nepaisant to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad bendrovės leistos nešvarios nuotekos žalos gamtai nepadarė.
Gyventojas iš savo sklypo įvažiavimo siurbia nuotekas ir į aplinką išsiliejusį fekalą
Dažniausios individualių nuotekų sistemų klaidos ir patarimai
Įrengiant ir eksploatuojant individualią nuotekų sistemą, pasitaiko tipinių klaidų:
- Nesandari arba neteisingai įrengta talpykla (rezervuaras): Gyventojai palieka rezervuaro dugną atvirą arba pragręžia skyles sienose, kad nuotekos sunktųsi į gruntą, arba naudoja senas betonines žiedines šachtas.
- Kaip išvengti: Montuokite tik gamyklinius, sertifikuotus rezervuarus, pritaikytus nuotekų kaupimui. Įsitikinkite, kad rezervuaras turi nepratekantį dugną, dangtį, alsuoklį. Po įrengimo patikrinkite, ar aplinkui neatsiranda drėgmų dėmių. Jei talpykla pažeidžiama, ją būtina nedelsiant taisyti arba keisti.
- Netinkamai parinktas nuotekų sistemos tipas: Mažame sklype bandyti įrengti septiką su filtracijos lauku, ar įsirengti brangų biologinį įrenginį sodyboje, kur gyvenate tik vasarą.
- Kaip išvengti: Atlikite grunto tyrimus (geologiją). Įvertinkite atstumus. Jei sklypas mažas, optimalus sprendimas - sandari talpykla. Jei namas nuolat negyvenamas, rezervuaras ir periodinis išvežimas gali būti ekonomiškesni. Konsultuokitės su specialistais projektuotojais.
- Sistemų perkrovimas arba netinkamas naudojimas: Biologinio valymo įrenginys parinktas per mažas gyventojų skaičiui, arba ilgesnį laiką įrenginys negauna nuotekų.
- Kaip išvengti: Rinkdamiesi įrenginį, atsižvelkite į perspektyvinį gyventojų skaičių. Neviršykite gamintojo nustatyto maksimalaus momentinio pralaidumo. Jei išvykstate ilgam, pasikonsultuokite su montuotojais.
- Higienos ir priežiūros taisyklių nesilaikymas: Laiku neišsiurbiamas perteklinis dumblas, nepatikrinama orapūtė.
- Kaip išvengti: Sudarykite priežiūros grafiką. Pavyzdžiui, kas mėnesį apžiūrėkite įrenginį. Dumblo išvežimą planuokite pagal gamintojo rekomendacijas.
- Netinkamų medžiagų ir daiktų patekimas į nuotekas: Riebalai, aliejus, smulkios šiukšlės, koncentruoti balikliai, chloro tabletės, stiprūs vamzdžių valikliai.
- Kaip išvengti: Į kanalizaciją pilkite tik skystas buities nuotekas ir tualetinį popierių. Visi kiti daiktai keliauja į šiukšlių dėžę. Naudokite kuo švelnesnes valymo priemones.
- Dokumentacijos nevedimas ir nesilaikymas formalių procedūrų: Neturint sutarčių, neišsaugojus išvežimo kvitų, neatlikus metinio tyrimo.
- Kaip išvengti: Sudarykite reikalingas sutartis ir laikykite jas galiojančias. Pasidarykite segtuvą visiems dokumentams, susijusiems su nuotekomis. Registruokite savo įrenginį savivaldybėje arba NTIS.
Daugelio klaidų galima išvengti tiesiog laikantis eksploatavimo instrukcijų ir elementarių principų. Nuotekų sistema - ne „įrengti ir pamiršti“ objektas; jai reikia šiokios tokios priežiūros.