Kelionė - tai ne tik galimybė pažinti pasaulį, bet ir atrasti save. Ji atveria slapčiausius sielos kampelius, leidžia sugrįžti į vaikystę ir atgaivinti prarastus gebėjimus stebėti bei stebėtis. Kiekviena kelionė gali tapti piligrimyste, savęs ir pasaulio atradimu.
Atvykimas į naują šalį - tai ypatinga akimirka, kupina naujų potyrių ir emocijų. Pirmosios akimirkos svečioje šalyje yra nepaprastai svarbios, jos formuoja pirmąjį įspūdį ir gali lemti visos kelionės eigą. Svarbu nepasiduoti bendram šurmuliui, o susikaupti ir pajusti naujos aplinkos aurą.
Daugelis keliautojų pastebi, kad būtent svečioje šalyje pirmą kartą gyvenime pamato saulėtekį ar saulėlydį, išvysta žvaigždes ir mėnulio pilnatį, įsiklauso į vandens čiurlenimą ar pajunta žmonių gerumą. Visa tai nutinka ne todėl, kad kitur gamta ar žmonės yra kitokie, o todėl, kad keliaudami mes patys tampame kitokie. Ištrūkę iš kasdienybės įpročių ir prievolių narvo, atgauname tikrąją laisvę, gyvenimo geismą ir pilnatvę.
Kelionė mus sugrąžina ne tik į mūsų pačių vaikystę, bet ir į žmonijos vaikystę, ten, kur visa aplinkui knibždėte knibždėjo didžiausių paslapčių, vilčių, saldžių pavojų, neregėtų žvėrių ir spindulingų dievybių. Į tuos laikus, kai žmogus dar nesijautė visagalis, visažinis, bet buvo daug laimingesnis.
Kelionė priverčia gyventi dabarties akimirką, išvaduodama nuo įpročio mintimis gręžiotis į praeitį ar be paliovos kurti pasmerktus žlugti ateities planus. Tai, kas su tam tikra ironija įvardijama kaip „egzotiški įspūdžiai“, iš tiesų tėra atgijęs gebėjimas matyti pirmapradį, pirminį pasaulio vaizdą, o ne jo matricą.
Didžiosios pasaulio religijos pabrėžė piligriminių kelionių svarbą ir slaptąją prasmę. Tačiau ir šiuolaikiniam žmogui kelionė gali tapti piligrimyste, net jei jos tikslas nėra konkreti šventa vieta. Juk Dievas, nesvarbu kokiu vardu jį vadinsime, yra ne danguje, o mumyse pačiuose.
Pasak Dao išminčių, dieviškumas ir šventumas svetur prasiveržia greičiau, nes kelionėje protas nėra užimtas nereikalinga veikla, kuri šiaip jau įsiterpia į dieviškąją tėkmę. Žmogui, išdrįsusiam atverti savo gelmes, kiekviena kelionė bus nuostabi ir kupina stebuklų!
Ramadanas: laiko tėkmė ir dvasinis apsivalymas
Jei susiruošite keliauti į musulmonišką šalį, svarbu žinoti apie Ramadano mėnesį. Ramadanas - tai pasninko, susilaikymo ir maldos laikas, kai gyvenimo tempas sulėtėja, o žmonės nugrimzta į visuotinę kontempliaciją. Šiuo laikotarpiu nuo saulės patekėjimo iki nusileidimo draudžiama valgyti, gerti, rūkyti ir tenkinti kūno įgeidžius. Tai - sielos metas, skirtas susikaupti, apmąstyti ir bendrauti su Alachu.
Nors kai kuriose šalyse Ramadanas pasireiškia kaip kraštutinė askezė, kitur, pavyzdžiui, Egipte, jis tampa vidinio apsivalymo švente, viską aplinkui nušviečiančiu pakylėtos sielos džiaugsmu. Laikas čia teka visai kitu ritmu nei Vakarų miestuose, o musulmonui dera melstis penkis kartus per dieną.
Musulmonui privalomos penkios pagrindinės sielos išganymo sąlygos: tikėjimo išpažinimas (šahada), malda (salatas), turto ir pajamų mokestis labdarai (zakat), pasninkas (saumas) ir Mekos aplankymas (chadžas).
Musulmonai kalba apie saumą pakiliai, pagarbiai, entuziastingai. Net ir tie, kuriems tenka dirbti, laikosi įžadų, pasikviesdami aplinkinius į kovą su vidinėmis pagundomis. Svetimšaliai keleiviai dažnai solidarizuojasi su šiais tikėjimo kankiniais, stengdamiesi nepažeisti pasninko.
Tuo metu tie egiptiečiai, kurių neslegia būtinybė triūsti turistams, kiaurą dieną palaimingai tvyro uoliai vykdomos pareigos Dievui saldybėje. Lyg mostelėjus burtų lazdele, gatvėse atsiranda ilgi stalai, padengti dar nematytiems maldininkams, ir pro pravirus langus veržiasi stebuklingi arabų virtuvės kvapai. Lygiai penktą valandą iššauna patrankos, jos skelbia antrąją Ramadano paros dalį: valgymą, bet ne apsirijimą.
Didžiausias dėkingumas už prisiminimus siejamas su mažais arabų namų kiemeliais, kur po plačiašakiu figos medžiu ant margo kilimo kas vakarą dedamas didžiulis padėklas, gausiai nukrautas Ramadano valgiais. Šioje namų dalyje karaliauja moterys, vaikai ir katės, o vyrų pasaulis yra kažkur kitur.
Vestuvinio transporto pasirinkimas
Transportas yra neatsiejama vestuvių dalis, todėl jam skiriama daug dėmesio. Jaunųjų pomėgiai, patogumas, svečių skaičius, vestuvių stilius ir biudžetas lemia transporto priemonių pasirinkimą.
Prabangūs automobiliai, tokie kaip BMW, „Mercedez - Benz“, „Audi“ ar „Crysler“, yra populiarus pasirinkimas dėl nuostabios nuotraukų kompozicijos. Dažniausiai nuomojami keli tos pačios markės ir modelio automobiliai, tarp kurių absoliučiais lyderiais įvardinti galima vokiškus BMW, „Mercedez - Benz“, „Audi“ ir amerikietiškus „Crysler“ automobilius. Dominuoja juoda spalva, kuri visada atrodo stilingai ir solidžiai, nors dažnai pasirenkama ir balta. Prabangaus automobilio nuoma valandai vidutiniškai kainuoja apie 30-50 eurų, priklausomai nuo sezono, nuomojamų automobilių kiekio ir trukmės. Paprastai tokie automobiliai nuomojami tik su įmonės vairuotojų.
Limuzinai, ypač „Crysler“, „Hummer“, „Audi“, „Mercedez - Benz“, yra skirti tiems, kurie nori išsiskirti ir atkreipti dėmesį. Didžiausias šių automobilių privalumas - erdvus salonas, kuriame gali tilpti 12-16 žmonių, kartu su visa svita. Nuomos valanda kainuoja apie 60 eurų.
Senoviniai automobiliai, tokie kaip „Volga“, „Rolls Royce“, „Bentley“, „Cadillac“, tampa vis populiaresni. Restauruoti ir nepriekaištingai sutvarkyti jie atrodo ne mažiau prabangiai nei naujausi modeliai. Nuomos kaina priklauso nuo markės: „Volgos“ valandos kaina svyruoja nuo 40 iki 70 eurų, retesnių automobilių - 60-100 eurų.
Mikroautobusai ir autobusai patogūs tuo, kad jais gali keliauti jaunieji ir visa palyda ar visi vestuvių svečiai. Tai leidžia visiems keliauti kartu, sutaupyti ir atsipalaiduoti. Kūrybingas fotografas tikrai ras būdų, kaip išnaudoti šią transporto priemonę nuotraukoms.
Transporto dekoravimas yra svarbus šventės elementas. Tradiciškai tuo rūpinasi pamergės, tačiau vis dažniau tai tampa pačių jaunųjų rūpesčiu. Dekoravimui naudojamos gyvos gėlės, paruošti gaminiai, balionai. Svarbu derinti dekoracijas prie vestuvių stiliaus ir vyraujančių spalvų.
Kai kurie jaunieji, ieškodami originalumo, atsisako vestuvinio transporto, įveikdami atstumą pėsčiomis ar pasirinkdami dviračius. Kiti renkasi įspūdingus kelionės būdus, pavyzdžiui, jachtas, katerius, parasparnius ar sraigtasparnius.
Apibendrinant, kelionė yra nepaprasta patirtis, kuri praturtina mūsų gyvenimą. Ji leidžia pažinti pasaulį ir save, atveria naujas galimybes ir suteikia neįkainojamų prisiminimų.