Motorolerio generatorius yra svarbi elektros energijos tiekimo dalis. Nors jis yra apsaugotas variklio centre esančiu korpusu, tačiau apvija taip pat gali sugesti, daugiausia dėl per didelės variklio srovės, per didelių maitinimo įtampos svyravimų, vienfazės veikimo, mechaninių smūgių ir kitų priežasčių. Jei priežastis nežinoma ir tvarkymas atliekamas netinkamai, tai dažnai bus pusė pastangų. Todėl greitai įvertinus apvijos gedimo priežastį ir imantis atitinkamų priemonių jai išspręsti - tai nepertraukiamo ir saugaus įrangos veikimo garantija.
Pradėkime nuo svarbiausio, jeigu mopedas nesikuria, reikėtų pradėti žiūrėti nuosekliai nuo šių dalykų: Ar yra kibirkštis? Atsukite uždegimo žvakę, ją nuvalykite, atremkite į metalą, įjunkite mopedui degimą, ir prasukite variklį, jeigu žvakė skelia kibirkštį, bus galima žengti prie kito punkto.
Vis gi, jeigu kibirkšties nėra, reikia žengti prie kitų dalykų: Jeigu kibirkšties nėra, reiktų nuosekliai pasižiūrėti visus dalykus paeiliui, pirmas iš jų, pasikeičiam elementariausia daiktą, tai būtų uždegimo žvakė, atkreipkite dėmesį, ir nusipirkite tokią pačią kaip pas jus (motoroleriuose dedasi trumpo sriegio (pvz: BR8HS) arba ilgo sriegio (BR8ES) žvakės. Originalios ,,pypkės”(žvakių degimo antgaliai) turi specialų tvirtinimą, tad gali būti jog ant žvakės galiuko esantį antgaliuką teks nusukti jog jums tiktų.
Vis gi, jeigu pakeitus žvakę kibirkšties nėra, galime pasižiūrėti pyplaidį - žvakės laidą, jis turi būti puikiai įsuktas į degimo žvakės antgalį, ir į vadinama ,,babiną” - uždegimo ritę. Jeigu jis tikrai puikiai pritvirtintas, lekiame toliau.
Labai retais atvejais kibirkščiai turi įtaką blogai pritvirtinta ,,babina” (tarmiškai vadinamas Uždegimo ritė (babina) žargonas). Ji turi būti pritvirtinta prie rėmo, ir su įsuktu pyplaidžiu - degimo laidu, bei pajungtu pliusinio tipo laidu, kuris ateina iš komutatoriaus. Tačiau būna jog babinos sudega ir nuo per didelių sūkių, blogo kontakto, ar nuo bendro nusidėvėjimo, todėl neprošal pasižiūrėti ir pasibandyti kitą degimo ritę.
Taipogi panašų darbą atlieka ir CDI - valdymo blokas. Tai kaip motorolerio smegenys, kurios atsako už krovimą, kibirkštį ir kitus dalykus. CDI ir Degimo ritę galima tikrinti tada, kai esame užtikrinti jog apvijos ir magnetas yra nepriekaištingos būklės.
Kaip gi patikrinti apvijas? Jas galima patikrinti tikrinant varžas su specialiu ,,testeriu”. Motorolerio servizo knygutėje turi būti nurodyta, kokios varžos turi būti atiduodamos iš kiekvieno apvijų kontakto omais, jeigu šios reikšmės atitinka, apvijos turi būti geros, bet vis gi, tada svarbu vizualiai apsižiūrėti, ar apvijos neturi pažeidimų ar pažeistų ričių.
Pravartu atkreipti dėmesį ir į holodaviklį, kuris priklauso prie apvijų. Jo atstumas turi būti labai plonas kaip skardinio butelio lakštas, kad nesiliestų kartu su magnetu, bet ir nebūtų per daug nuo jo atitolęs. Realu, jog blogai pritvirtintas ar nulūžęs holodaviklis gali blogai nurodyti mopedui kada skelti kibirkštį.
Magnetas privalo nebūti išsidėvėjęs, jis ant savęs turi paviršutinius iškilimus, jie turi būti nenulūžę ir lygūs, jog holodaviklis duotų kontaktą skelti kibirkščiai. Iš vidaus magnetas turi savyje specialią medžiagą, ji neturi būti ištrupėjusi.
Degimo šplintas. Ant alkūninio veleno prie apvijų dedasi ,,šponkė”, kuri atsakinga sukti magnetą aplink apvijas ir holo daviklį. Jis gali būti nulužęs, arba sutrintas į gabaliukus, ir jums kuriant varikliu magnetas nesisuka, ir automatiškai neskeliama kibirkštis. Pasitikrinkite.
ITIN retais atvejais, būna motoroleris neužsiveda, arba užsiveda atbulai, tai gali būti dėl blogo minuso nuo variklio ant rėmo. Tad papildomai atveskite bet kokį laidą, nuo variklio skyriaus ir pritvirtinkite prie rėmo. Tai gali sutaupyti jums laiko.
Vis gi, jeigu kibirkštis yra, tenka ieškoti priežasties kitur. Motoroleris, labai paprasta transporto priemonė, tenka tikrinti ar tai susiję su kuro problema.
Lengviausias metodas patikrinti ar tai yra karbiuratoriaus bėda yra: pasiimti švirkštą, įtraukti benzino, atsisukti žvakę, ir įpilti jo į cilindrą. Užsukite žvakę ir spirtelkite porą kartų iš kojelės. Motoroleris turi suburbti, arba užsivesti trumpam laikui. Jeigu taip nutiko, jūs turite kuro bėdą. Pažiūrime paeiliui kame tai galėtų būti bėda:
Jeigu motoroleris užsikuria įpurškus kuro į cilindrą, reiškia turime bėda, kuri neleidžia mums paduoti motoroleriui tinkamo kuro ir oro kiekio. Pirma žiūrėkime kranelį, stovintį bake. Ji patikrinti yra be proto lengva. Dažniausiai kuro kraneliai turi du išėjimus, vienas iš jų kurui, kitas vakuumui (dažniausiai vakuumo būna apatinis). Jeigu jūs patrauktumėte (į save) už vakuumo šlangutės, per kitą šlangutę turi bėgti kuras, jeigu taip nevyksta, matomai turite sugadinta kuro kranelį. Realu jog pas jus stovi ir kuro kranelis, ir kuro pompa, kuri leidžia kurui pakilti nuo bako (esančio žemiau) iki pačio karbiuratoriaus, tad realu, jeigu kuras neatvyksta iki karbiuratoriaus, kad turite defektuotą kuro siurblį.
Jeigu vis gi kuras ateina iki karbiuratoriaus, tačiau nieko nevyksta, kas tada? Visų pirma išimkite ir išvalykite karbiuratorių. Jums reiktų gero oro kompresoriaus, ir mažos adatos ar dratinio šepečio vielos. Vizualiai išvalę ir praputę karbiuratorių per visas angas atsukite apatinį indelį (pavaizduotą nuotraukoje raudonai) ir atsukite žiklerius.
Tai yra laisvos eigos ir pagrindiniai žikleriai kurie atsakingi kurui patekti iš apatinio indelio (kuris gauna kurą iš jūsų kranelio) tiesiai į karbiuratorių, ir tada įsiurbimo sistemą. Jeigu jie užsikišę, matomai jūsų mopedas negauna kuro.
Vis gi, jeigu mopedas šiltas kuriasi, tačiau šaltas blogai, tai gali būti karbiuratoriaus pariebintojo ,,pacoso” problema, jog jis nesuveikia. Jį reiktų keisti, arba dėti mechaninį, kad galėtumėte pats reguliuoti ir užkurti mopedą šaltai.
Jeigu nei viena iš šitų bėdų nepadeda, žygiuojame prie sekančios dalies - kolektoriaus. Tai dalis į kurią dedasi karbiuratorius. Jeigu jis nesandariai pritvirtintas, arba yra įtrūkęs, per jį traukia orą, ir todėl mopedas nesikuria. Tas pats ir galioja lapeliniams vožtuvams esantiems po kolektoriumi, jie taipogi sandariai turi būti pritvirtinti, ir neturi matytis jokių tarpelių tarp jų metalinių lapelių. Jeigu tarpelis yra - turime nesandarumą ir mopedas tinkamai nevažiuos.
Paskutinis šiaudas - variklio riebokšliai, esantys prie alkūninio veleno. Tai jau sunkioji dalis kurią reikia pakeisti, nes per ten gali traukti jums orą ir dėl to motoroleris nesikuria.
Niekas nepadeda? Tada gali būti sugedusi variklio ,,širdutė”. Jeigu užkūrimo kojelė prasisuka lengvai, arba neprasisuka iš vis, galimai bus sugadintas variklio cilindras. Tai detalė kuri atsakinga už pagrindinę kompresiją, ir jeigu jos nėra, variklis negali sudaryti pakankamai slėgio jog vyktų sklandus variklio darbas. Jums reiktų nusiimti cilindrą ir pasižiūrėti, kas darosi viduje. Ar cilindras nėra suraižytas, ar stūmoklio žiedai nėra prilipę prie sienelių, ar cilindro tarpinės nėra suplyšusios ir laikosi viskas sandariai.
Kaip išmatuoti purvo motociklo stūmoklio ir cilindro sienelės tarpą
Kad automobiliui su vidaus degimo varikliu yra būtina elektros energija, niekam nereikia įrodinėti. Tikriausiai daug kam ne kartą teko stebėti arba pačiam atsidurti situacijoje, kai po nakties garaže automobilis nenori užsivesti. Prie to dar pridėjus niūrų žiemos peizažą būtų scenarijus siaubo filmui vairuotojams. Tokioje situacijoje pirmiausia įtarimas krinta akumuliatoriui - kad jis išsikrovė. Tačiau ar tai tikrai jo kaltė? Juk už automobilio akumuliatoriaus įkrovimą yra atsakingas generatorius. Būtent tokios situacijos parodo svarbų aspektą, susijusį su automobilio eksploatacija, - tai, kad vairuotojas turi rūpintis ne tik akumuliatoriaus, bet ir generatoriaus bei jo įrangos būkle.
Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skirsime generatoriaus įtampos reguliatoriaus pažeidimams. Tačiau prieš tai norėtume jus supažindinti su automobilio elektros sistemos veikimu. Žinoma, sąmoningai gerokai supaprastinsime visą aprašymą, bet norime parodyti pagrindines akumuliatoriaus ir generatoriaus tarpusavio sąsajas - tai padės atskleisti įtampos reguliatoriaus svarbą. Paprasčiausiai tariant, automobiliui važiuojant generatorius yra atsakingas už akumuliatoriaus krovimą. Generatorius varomas automobilio variklio diržine pavara ir generuoja kintamąją srovę, kuri diodais keičiama į pastoviosios įtampos nuolatinę srovę. Po to ši nuolatinė srovė stabilizuojama ir perduodama į akumuliatorių. Būtent čia savo darbą pradeda įtampos reguliatorius, kuris reguliuoja į akumuliatorių perduodamos srovės įtampą. Kai akumuliatoriaus baterijų įkrovimo lygis yra žemas, reguliatorius padidina įkrovimo įtampos dydį, o kai akumuliatorius yra visiškai įkrautas, įtampa mažinama, kad akumuliatorius neperkaistų ir nebūtų pažeistas.
Įtampos reguliatorius: kas tai yra? Aprašydami, kaip atrodo akumuliatoriaus sąveika su generatoriumi, trumpai paaiškinome paties reguliatoriaus funkciją. Bet dabar gerokai išsamiau išsiaiškinsime, kas tai yra reguliatorius. Taigi įtampos reguliatorius - tai automobilio akumuliatoriaus įkrovimo sistemos dalis, atsakinga už generatoriaus gaminamos srovės įtampos stabilizavimą. Ši užduotis yra svarbi dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, įtampa važiuojant kinta, ir gana diametraliai - labiausiai ją veikia variklio sūkių kaita. Antra, akumuliatoriaus energija gali būti papildoma tik konkrečiu saugiu įtampos diapazonu - dažniausiai turima galvoje apie 14 V (+/- 0,5 V). Vairuotojo požiūriu, akumuliatoriaus saugaus įkrovimo sąvoka yra labai svarbi. Jei įtampa bus per žema, akumuliatorius bus linkęs išsikrauti, o per aukšta įkrovimo įtampa gali nepataisomai pažeisti akumuliatorių.
Kaip veikia generatoriaus įtampos reguliatorius? Nuolatinis įtampos lygis palaikomas gana paprastu būdu: tai daroma įjungiant ir išjungiant generatoriaus žadinimo apvijas. Įkrovimo sistema, kaip ir visos kitos transporto priemonės sistemos, natūraliai susidėvi eksploatacijos metu. Tai reiškia, kad laikui bėgant ir įtampos reguliatorius susidėvės. Jo gedimo požymius mechanikas gali aptikti gana lengvai, nes jie yra gana būdingi. Pavyzdžiui, tai, kad generatoriaus įtampos reguliatorius veikia netinkamai, rodo situacija, kurioje paleidus variklį prietaisų skydelyje užsidega kontrolinė lemputė, signalizuojanti įkrovimo sistemos gedimą. Be to, įtampos reguliatorių gali prireikti keisti situacijoje, kai važiuojant arba automobiliui stovint jo salone pasklinda vandenilio sulfido kvapas. Specifinis kvapas byloja apie tai, kad išėjimo įtampa nėra reguliuojama, dėl to akumuliatorius yra perkraunamas ir iš jo garuoja elektrolitas. Remonto prireiks ir tokiu atveju, kai generatorius neįkrauna akumuliatoriaus. Pažeisto įtampos reguliatoriaus požymiai leidžia daryti vieną išvadą - greitai automobiliui iškils rimtų problemų su srovės tiekimu, dėl to bus sunku paleisti variklį ir bus apribotos važiavimo galimybės.
Dėl ko atsiranda šis pažeidimas? Kartais tai įvyksta dėl montavimo klaidų, padarytų dar gamykloje. Akumuliatoriaus įkrovimo reguliatorius taip pat gali būti užlietas. Tai gali įvykti, jei į elektros grandinę pateks vandens, pavyzdžiui, kritulių, arba eksploatacinių skysčių, pavyzdžiui, variklio alyvos. Šiuo atveju prireiks pakeisti grandinę. Kad remontas būtų šimtu procentu efektyvus, mechanikas tuo pačiu metu privalo rasti nesandarumą ir pašalinti prasisunkimo šaltinį. Nepašalinus to gedimas vėl pasikartos ir tolesnis įkrovimo sistemos veikimas bus labai abejotinas.
Kaip patikrinti, ar generatoriaus įtampos reguliatorių būtina keisti? Norėdami išsiaiškinti, ar būtina keisti įtampos reguliatorių, turite paleisti variklį ir turėti universalų testerį. Juo patikrinsite, ar tarp generatoriaus ir įtampos reguliatoriaus teka srovė. Be to, būtinai turite patikrinti, ar įtampos reguliatoriaus išėjime yra tinkama įtampa. Žinoma, jei neturite tokių testų patirties, paprašykite tai padaryti savo mechaniko. Diagnozavus įtampos reguliatoriaus gedimą, turėsite nusipirkti naują jūsų automobilio modeliui ir varikliui tinkančią dalį, o po to susitarti autoservise dėl jos pakeitimo. Reguliatoriaus keitimo darbai nėra sudėtingi: jo korpusas tvirtinamas dviem arba trimis varžtais. Tačiau naujos dalies montavimas reikalauja laiko: procedūrai atlikti būtina demontuoti generatorių, o tam reikia nuimti jo pavaros diržą, po to išardyti generatoriaus korpusą ir išmontuoti įtampos reguliatorių.
Automobilių akumuliatorių įkrovimo įtampos reguliatorių kainos yra labai skirtingos. Už „Magneti Marelli“ pagamintą įrenginį, skirtą senesnių „Fiat“ automobilių modeliams, sumokėsite apie 5 eurus. Brangiausios grandinės, sukonstruotos naujų tipų varikliams, automobilių dalių parduotuvėse gali kainuoti net daugiau nei 150 eurų.
Kiek kainuoja įtampos reguliatoriaus montavimas? Įtampos reguliatoriaus keitimą mechanikas gali įkainoti apie 35 eurus.
Pasijusti be energijos nepatinka nė vienam iš mūsų… Jūsų automobiliui energijos stoka - taip pat ne į sveikatą. Rytą sėsdami į automobilį tikitės, kad jis bus pasirengęs kelionei, ir paskutinis dalykas, apie kurį galėtumėte pagalvoti, yra išsikrovęs akumuliatorius. Todėl profilaktika ir reikiami veiksmai yra labai svarbu, kol gedimas nepasireiškė rimčiau. Generatoriaus įtampos reguliatorius - tai labai kruopščiai automobilyje paslėpta grandinė. Kodėl? Mat yra didelė tikimybė, kad dauguma vairuotojų netgi nežino apie jos egzistavimą. Nors ši grandinė nėra didelė, jos gedimas sukelia rimtų įkrovos sistemos veikimo trukdžių. Akumuliatorius gali būti įkraunamas per silpnai ir netgi gali būti pažeistas! Taip, pažeistas generatoriaus įtampos reguliatorius turi įtakos akumuliatoriaus gyvybingumui. Taip, dažnai galima suremontuoti pažeistą generatoriaus įtampos reguliatorių, tačiau tam neretai reikia specialių žinių bei įrankių. Kai kuriais atvejais gali prireikti pakeisti įtampos reguliatorių ar net visą generatorių.
Prietaisų skydelyje užsidedanti akumuliatoriaus lemputė niekada nėra geras ženklas, tačiau ne visi vairuotojai žino, ką šis indikatorius iš tiesų reiškia ir kaip nustatyti dažniausiai pasitaikančius elektros sistemos gedimus. Pagrindinė automobilyje montuojamo akumuliatoriaus funkcija - suteikti pakankamai energijos variklio užvedimui. Greta to, akumuliatorius taip pat veikia ir kaip atsarginis elektros prietaisų energijos šaltinis, kuris naudojamas tuomet, kai generatorius veikia ne visu pajėgumu. Taip būna esant žemiems variklio sūkiams, todėl akumuliatorius intensyviau naudojamas vairuojant mieste. Dažni sustojimai ir stovėjimas spūstyje lemia papildomą apkrovą akumuliatoriui. Įprastai variklio užvedimui prireikia nuo 400 iki 600 amperų stiprumo srovės, tačiau didesnio darbinio tūrio motoras gali pareikalauti ir iki 2000 amperų.
Aiškiausiai pastebimas pasenusio akumuliatoriaus simptomas - neužsivedantis variklis. Jei pasukus raktelį ar paspaudus užvedimo mygtuką nieko neįvykstą, tai aiškus signalas, kad Jūsų automobilio akumuliatorius yra visiškai išsikrovęs. Geras šio gedimo indikatorius yra ir labai lėtas alkūninio veleno sukimasis bandant užvesti variklį. Su šia problema itin dažnai susiduria atšiauraus klimato šalyse gyvenantys vairuotojai, kadangi esant žemai temperatūrai padidėja alyvos klampumas, o akumuliatoriaus startinė srovė sumažėja.
Generatorius gamina elektros energiją, kuria maitinami automobilio elektros prietaisai ir tuo pat metu įkraunamas akumuliatorius. Darbinė generatoriaus įtampa siekia nuo 13 iki 14,5 voltų, o srovė priklausomai nuo modelio gali skirtis. Daugumos lengvųjų automobilių generatorių srovės stipris siekia nuo 130 iki 200 amperų, tačiau siūlomos ir detalės, kurių srovės stipris siekia iki 400 amperų. Generatoriai ne visuomet veikia maksimaliu pajėgumu. Varikliui dirbant tuščia eiga, pavyzdžiui, stovint spūstyje ar prie šviesoforo, sūkiai yra pernelyg žemi tam, kad generatorius gamintų maksimalų energijos kiekį. Tuomet srovė nukreipiama variklio degimo sistemai ir svarbiausių mazgų, kaip antai ventiliatorius ar vandens siurblys, veikimui.
Jei išsikrovus akumuliatoriui automobilis neužsiveda, pabandykite pasinaudoti užvedimo laidais. Jei variklis užsiveda, tačiau labai gretai vėl užgesta, tai taip pat yra lengvai atpažįstamas generatoriaus gedimo simptomas. Situacijos vertinimą reikėtų pradėti nuo akumuliatoriaus įtampos patikrinimo. Tam galite naudoti paprasčiausią multimetrą, kurį galite įsigyti kiekvieno automobilių prekių parduotuvėje. Jei įtariate, kad akumuliatorius praranda darbines charakteristikas, pilnai jį įkraukite, palikite stovėti visą dieną ir po to dar kartą pamatuokite įtampą. Norėdami patikrinti generatorių užveskite automobilį ir naudodami multimetrą pamatuokite įtampą tarp akumuliatoriaus gnybtų. Jei įtampa siekia nuo 13 iki 14,5 volto, generatorius krauna taip, kaip numatyta. Papildomai galima pamatuoti, ar generatorius užtikrina pakankamą srovę esant apkrovai. Jei įtampa nesiekia 13 voltų arba pastebimai svyruoja, galima įtarti generatoriaus gedimą. Automobilių elektrikai gali greitai nustatyti, ar gedimas susijęs su generatoriumi.
Kinietiško motorolerio su 4-takčiu varikliu elektronika dažnai būna pažeista. Pagal schemą galima atskirti keturis iš generatoriaus išeinančius laidus: du laidai elektrai (vienas sviesoms, kitas akumuliatoriaus krovimui) ir du degimui (vienas įtampa kibirkščiai, o kitas iš sensoriaus, kuris dirba kaip elektroninis pertraukėjas). Pajungus kibirkštį su senesniu komutatoriumi, kuris veikia tokiu pačiu principu, viskas gali veikti puikiai. Tačiau su likusia apšvietimo/krovimo elektronine dalimi gali kilti problemų.
Stovi reguliatorius/lankuvas, kuris reguliuoja ir išlygina įtampą krauti akumuliatorių, duoda apie 14,4V. Tačiau pajungus reguliatorius tik užkaista ir nieko daugiau, išėjime nerodo visai jokios įtampos. Pamatuojant, ką duoda pats generatorius, jis gali duoti neįprastai aukštą AC įtampą. Krovimo laide prie laisvų apsukų gali būti 30V AC (tiek pat ir šviesų laide), o pagazavus gali kilti net iki 120V AC! Tokios įtampos gali būti ne normalios ir galėjo sudeginti reguliatorių.
Pagal schemą galima atskirti, ką reiškia keturi iš generatoriaus skyriaus išeinantys laidai, t. y. du laidai elektrai (vienas šviesoms, kitas akumuliatoriaus krovimui) ir du degimui (vienas įtampa kibirkščiai, o kitas iš sensoriaus, kuris dirba kaip elektroninis pertraukėjas). Reguliatoriaus kontaktų išdestymas dažnai būna: Yellow - šviesų laidas (ateina iš generatoriaus apvijų), jis jungiamas į reguliatorių, kad numušti įtampos perteklių, kad neperdegtų lempos (naudojama priekinei lempai). White laidas iš generatoriaus taipogi - krovimui, na o Green - įzeminimas, o Red turi būti išėjimas išlygintos ir sureguliuotos įtampos.
Tačiau, ar galėjo kas nors generatoriui atsitikti, kad įtampa ne dingsta, o išauga? Ar reali tokia įtampa, kad net siekia 120V prie aukštesnių apsukų?
Jeigu generatorius neturi šepetėlių, tuomet greičiausiai naudojamas tiristorinis reguliatorius. Jei jis kaista, gali būti, kad sumaišyti laidai ir jis galimai sugedo. Taip pat svarbu patikrinti, ar nėra dar kur nors įkištas lygintuvas, arba ar tame bloke nėra lygintuvas su stabilizatoriumi. Jei nuo tokių įtampų mažinti iki 12 V, tai turi žiauriai kaisti. Lygintuvas skirtas ne įtampos mažinimui, o kad akumuliatorius gautų nuolatinę srovę.
Jei lygintuvas yra originalus, o šviesos eina pagal schemą tiesiai nuo generatoriaus geltonojo laido, bet tas geltonasis laidas dar jungiamas į "Regulator/Reactifier" kad įtampa nesukiltų per didelė ir neperdegtų priekinė lempa, tai gali būti problema.
Tokia pati problema gali pasireikšti ir sudegus krovimo relei. Ant laisvų apsukų gali būti beveik 60V, o duodant gazo įtampa pakyla kaip reikiant. Tokiu atveju nudegs visos lempos.
Jei sudegusios visos šviesų lemputės (skydelio apšvietimas, gabaritai, trumpos, ilgos), įdėjus naują lemputę, ji dirbant mažais sūkiais šviečia silpnai, tačiau keliant apsukas vis ryškiau šviečia, ir palaikius jas maksimum perdega, o į priekinę lempą įtampa neateina, tai gali reikšti, kad įtampos šuolis, kuris sudegina net 12V lemputes. Tokiu atveju gali būti, kad duoda apie 17V.
Jei nuolatinės srovės variklis naudojamas per ilgai arba naudojamas netinkamai, variklis gali turėti trumpąjį jungimą ir net automobilis gali būti sugadintas, sukeldamas tam tikrus nuostolius. Todėl ypač svarbu patikrinti apvijų trumpojo jungimo gedimus.
Trumpai pristatysiu nuolatinio magneto nuolatinės srovės variklio apvijos trumpojo jungimo tikrinimo metodus:
- Megohmmetro metodas: Fazė, kurios varžos vertė linkusi į begalybę (ty nėra nulis), yra atviros grandinės taškas.
- Stebėjimo metodas: Dauguma lūžio taškų atsiranda apvijų galuose, todėl būtina pamatyti, ar nėra kokių nors raukšlių ir ar sąnariuose nėra išnykimo.
- Tilto metodas: Kai vienos variklio fazės varža yra didesnė už kitų dviejų fazių varžą, tai reiškia, kad šios fazės apvija turi dalinį atviros grandinės gedimą.
- Ampermetro metodas: Kai variklis veikia, naudokite ampermetrą trifazei srovei matuoti. Jei trifazė srovė yra nesubalansuota ir nėra trumpojo jungimo reiškinio, vienfazė apvija su mažesne srove turi dalinį trumpojo jungimo gedimą.
- Skaldytų narvų tikrinimo metodas: Patikrinimo metu, jei rotoriaus narvelis yra sulaužytas, milivoltmetro rodmuo turėtų sumažėti.
tags: #kaip #patikrinti #motorolerio #generatoriaus #apvijas