Automagistralė, dar kitaip vadinama autostrada, yra specialiai motorinių transporto priemonių eismui suprojektuotas ir nutiestas kelias. Jis pasižymi dviem skiriamąja juosta atskirtomis važiuojamosiomis dalimis, skirtomis priešingų krypčių eismui, ir yra skirtas intensyviam bei greitam automobilių eismui. Šios automobilių magistralės nesikerta su jokiais keliais viename lygyje; su kitais keliais jos prasilenkia tik skirtingų lygmenų sankryžose, o eismo neriboja šviesoforai. Jose įrengti kelkraščiai, skirti sustoti eismo įvykio ar gedimo atveju, tačiau jie nėra skirti sustojimui ar stovėjimui, nes tai pavojinga. Susisiekimui tarp automagistralės ir kito kelio naudojamos įvažos ir nuovažos, su greitėjimo arba lėtėjimo juostomis, skirtomis užvažiuoti arba nuvažiuoti nuo magistralės.
Automagistralės būna AM ir AI kategorijos. AM kategorijos automobilių magistralės turi 6 (projektinis eismo intensyvumas daugiau kaip 30 000 automobilių per parą) arba 4 (15 000-30 000 automobilių per parą) eismo juostas. Yra žemesnės kategorijos, žemesnio aptarnavimo lygio, specialiai motorinėms transporto priemonėms skirti keliai, kuriuose leidžiamas mažesnis greitis. Tokiuose keliuose dažnesnis įvažų/nuovažų kiekis, galimos šviesoforais reguliuojamos arba žiedinės sankryžos. Kai kuriose valstybėse tokie keliai gali turėti tik 2 juostas, tačiau su atskirtu vietiniu ir tranzitiniu srautais.
Automagistralės paprastai aplenkia miestus ir gyvenvietes. Jos skirstomos į tolimojo susisiekimo (jungiančias didelius miestus, dažnai einančias per kelių valstybių teritoriją, pvz., Šiaurės-Pietų automobilių magistralė nutiesta per Lenkiją, Slovakiją, Čekiją, Rumuniją, Bulgariją, Saulės automobilių magistralė - tarp Milano ir Neapolio) ir vietines (tiesiamas tarp gretimų pramonės rajonų, pvz., Vokietijos Ruhro baseino automobilių magistralė, poilsio zonų, pvz., Rygos-Jūrmalos automobilių magistralė).
Istorija ir vystymasis
Pirmosios automobilių magistralės nutiestos 20 a. 3 dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Po Pirmojo pasaulinio karo, padaugėjus automobilių, atsirado automagistralių poreikis. Italijoje suprojektuotas pirmasis kelias su skiriamąja juosta. 1924 m. rugsėjo 21 d. jis atidarytas. Sujungė Milaną ir Varezę. Autostrada vadinosi Autostrada dei laghi (Ežerų autostrada). Tai buvo pirmasis toks ruožas pasaulyje. 1925 m. birželio 28 d. Pirmoji 85 km ilgio automagistralė buvo atidaryta 1924 m. rugsėjo 21 d. ir sujungė Milaną su Vareze. Autostrada buvo pavadinta „Autostrada dei laghi“ (Ežerų autostrada). 1935 m. atidaryta pirmoji nuo aplinkinių srautų atskirta automagistralė. Kelias jungė Frankfurtą ir Darmštatą. Tai tuomet buvo svarbi magistralė greičio rekordų siekėjams. Tuometinė Nacistinė Vokietija automagistralių statybas labai plėtojo, siekė, kad automobiliu būtų galima greitai ir patogiai susisiekti su daugeliu didesnių miestų. Dabartinis visų automagistralių ilgis - apie 6400 km. Dauguma ruožų apmokestinti. 1958 m. pastatyta pirmoji automagistralės atkarpa, kaip Prestono aplinkkelis (dalis M6 automagistralės). 1959 m. 1972 m.
Automagistralės Lietuvoje
Lietuvoje pirmoji automobilių magistralė (AI kategorijos 86,4 km ilgio) tarp Vilniaus ir Kauno nutiesta 1970 m. lapkričio 3 d. Tai buvo 1960 m. pradėta tiesti autostrada Vilnius-Kaunas. Kelias buvo žemesnių statybos standartų nei tuo metu statomos autostrados Vakarų Europos šalyse, kuriose autostrados jau buvo statomos beveik išimtinai atskirtos nuo vietinių srautų, t. y. įrengiami alternatyvūs jungiamieji keliai, nėra viešojo transporto stotelių. Po 2010 m. buvo dedamos pastangos minimaliais kaštais artinti magistralę prie Vakarų Europos standartų: iškeldintos stotelės į skirtingų lygių sankryžų jungiamuosius kelius, įrengtos naujos skirtingų lygių sankryžos, naujos požeminės ir viršžeminės pėsčiųjų perėjos. 2011 m. buvo baigta nauja skirtingų lygių sankryža Grigiškių rytinėje dalyje. Pastatytas pėsčiųjų viadukas. Rekonstruota danga ir atnaujintas apšvietimas. Tais pačiais metais buvo pradėti tiesti ties Grigiškių centru esantys jungiamieji keliai ir sankryžos. 2012 m. buvo baigtas Grigiškių ruožo rekonstrukcijos antrasis etapas. Nutiesti jungiamieji keliai miesto šiaurinėje dalyje. 2015 m. pradėtos Žiežmarių ir Molūvėnų skirtingų sankryžų statybos. 2017 m. pabaigus šias sankryžas, visame kelio ruože nuo Vilniaus iki Kauno nebeliko kairiojo posūkio skiriamojoje juostoje. 2017 m. rudenį buvo baigtas Grigiškių ruožo rekonstrukcijos trečiasis etapas. Įrengti jungiamieji keliai į pietus nuo kelio esančioje miesto dalyje. Įrengta nauja dviejų lygių sankryža ties Vokės upe. 2020-2022 m. ilgintos greitėjimo, lėtėjimo juostos, atnaujintas ženklinimas, įrengta pora naujų požeminių praėjimų pėstiesiems.
Praėjus metams po atidarymo - 1971 m. palaipsniui pradėta statyti „Kaunas-Klaipėda“ automagistralė, nes senasis Žemaičių plentas ėmė nebetenkinti didėjančių transporto srautų. Autostrada Kaunas-Klaipėda pradėta tiesti 1971 m. Pilnai užbaigta ir iškilmingai atidaryta 1987 m. rugsėjo 4 d. aikštelėje prie Babtų, Kauno rajone. Šiam įvykiui paminėti šalikelėje prie tilto per Gynią pastatytas atminimo akmuo. Ant riedulio fasado pavaizduotas Lietuvos kontūras su kelio linija. Senasis tarpukariu nutiestas Žemaičių plentas nebetenkino didėjančių transporto srautų. Kelias buvo tiesiamas aukštesnių standartų nei Vilnius-Kaunas kelias. Viešojo transporto stotelės liko tik atkarpose tarp Kauno ir Ariogalos, taip pat netoli Klaipėdos. Nemažoje dalyje atkarpų vietinis ir tranzitinis srautas atskirtas beveik taip pat gerai kaip Vakarų Europos autostradose, išskyrus keletą išsukimų ne per skirtingų lygių sankryžas. Ilgą laiką naujos automagistralės nebuvo statomos, esamų automagistralių pakako, tačiau pastaraisiais metais vis labiau didėja poreikis turėti automagistralės jungtį su Lenkija, nes labai išaugęs transporto srautas su šia valstybe. Pirmieji darbai jau pradėti.
A1 (Vilnius-Kaunas-Klaipėda) - pagrindinis Lietuvos magistralinis kelias. Visas kelias (išskyrus atkarpą Vilniuje nuo Gariūnų iki centro) sutampa su tarptautiniu E-tinklo keliu E85. Ruože (tarp Kauno iki Sitkūnų) yra kelio „Via Baltica“ dalis, sutampa su keliu E67. Lietuvos susisiekimo ministerijai priklausančioms įmonėms priklauso 296,30 km (10-306,3 km). Magistralė prasideda Vilniuje. Miesto ribose daugiausia eina Savanorių prospektu. Už miesto ribų toliau eina Trakų rajono, Elektrėnų savivaldybės, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Raseinių, Šilalės, Rietavo, Klaipėdos rajonų teritorijomis. Svarbiausi miestai šalia magistralės - Grigiškės, Vievis, Elektrėnai, Kaišiadorys, Žiežmariai, Rumšiškės, Kaunas, Ariogala, Raseiniai, Rietavas ir Gargždai. Baigiasi Klaipėdoje. Automagistralės statusas yra suteiktas šiems kelio ruožams: „Sausiai-Kaunas“, ir „Giraitė-Jakai“. Bendras automagistralių ilgis Lietuvoje - 387 km.
Greičio apribojimai ir saugumas
Lietuvos automagistralėse nuo kovo iki spalio pabaigos didžiausias leistinas greitis yra 130 km/h, likusiais mėnesiais leidžiamas 110 km/h greitis. Taip pat yra AM kategorijos automobilių magistralių, kurių maksimalus leidžiamas greitis skiriasi priklausomai nuo metų laiko ir kitų veiksnių.
Šiltasis metų laikas (vasara) - nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d., o šaltasis metų laikas (žiema) - nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. Lengviesiems automobiliams, krovininiams automobiliams, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklams ir triračiams automagistralėse nuo balandžio 1 d. Keliuose su asfalto ar betono danga visus metus leidžiama važiuoti neviršijant 90 km/val. Visgi automobilių vairuotojams, kurie neturi dvejų metų vairavimo patirties, taikomi kitokie greičio apribojimai. Remiantis Kelių eismo taisyklių reikalavimais, nuo lapkričio 1 dienos, nepriklausomai nuo sezono, jie automagistralėse gali važiuoti ne didesniu kaip 100 km/val.
Svarbu laikytis ne tik leistino greičio, bet ir saugaus atstumo. Saugus atstumas apskaičiuojamas taip: spidometro rodmenis pavertus metrais ir padalinus pusiau. Pavyzdžiui, jei judama 50 km/val. Reikėtų nepamiršti, kad greitkeliuose ar automagistralėse dėl didesnio važiavimo greičio šis atstumas turi būti žymiai didesnis nei įprastuose miesto ar užmiesčio keliuose. Pavyzdžiui, važiuojant 110 km/val. greičiu, rekomenduojamas minimalus atstumas yra 55 metrai, o važiuojant 120 km/val. Laikantis per mažo atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės sumažėja matomumas ir reakcijos laikas. Be to, per trumpas atstumas greičiau vargina vairuotoją, nes reikia nuolat sutelkti dėmesį. Taip pat būtina nepamiršti, kad sudėtingomis eismo sąlygomis - kai lyja, kelias yra šlapias, tvyro rūkas ar sninga - reikia laikytis dar didesnio atstumo. Tokiomis sąlygomis stabdymo kelias pailgėja, todėl vairuotojai turėtų būti ypač atidūs.
Transporto priemonei susidūrus važiuojant 90 km/val. Jei transporto priemonė važiuoja 50 km/val. greičiu ir partrenkia pėsčiąjį, tikimybė išgyventi yra maždaug 50 % (5 iš 10 žmonių išliktų gyvi). Dėl didelio greičio automagistralėse rekomenduojamas didesnis atstumas tarp automobilių.
Automagistralėse draudžiama vilkti lanksčia vilktimi (t. y. automobilį virve/lynmu). Geriau kviesti techninę pagalbą, kad saugiai nutemptų. Taip pat draudžiama rengti lenktynes, eitynes ar kitus renginius. Draudžiama transporto priemonėms sustoti ar stovėti bet kurioje vietoje, išskyrus specialiai įrengtas poilsio aikšteles ar avarinio sustojimo juostas (įjungus avarinius žibintus).
5 patarimai, kaip vairuoti ir būti saugesniems važiuojant greitkeliu
Informacijos apie automagistralių taisykles, patarimus saugiam lenkimui bei avarinių situacijų valdymą, rasite RoboKET mokomojoje medžiagoje.
tags: #koks #kelias #vadinamas #automagistrale