Šiuolaikinis pasaulis susiduria su daugybe iššūkių, kurie kelia grėsmę ne tik žmonių gerovei, bet ir visos planetos gyvybei. Tarp šių iššūkių ypač išsiskiria radiacinis užterštumas, ekologinės katastrofos, terorizmas ir biologiniai pavojai. Kiekvienas iš šių veiksnių gali sukelti negrįžtamų pasekmių, todėl svarbu suprasti jų prigimtį, prevencijos priemones ir veiksmus ekstremaliose situacijose.
Radiacinis užterštumas ir jo pavojai
Radioaktyvusis užterštumas - tai nenumatytas ar nepageidaujamas radioaktyviųjų medžiagų buvimas aplinkoje: ant paviršių, kietosiose medžiagose, skysčiuose, ore arba ant žmogaus kūno. Radioaktyviosios medžiagos skleidžia jonizuojančiąją spinduliuotę, kuri yra nematoma, nejuntama, tačiau veikia gyvus organizmus. Praeidama pro gyvų organizmų ląsteles, jonizuojančioji spinduliuotė jas jonizuoja, sukeldama cheminius procesus. Šių procesų metu susidaro laisvieji radikalai - molekulės, atomai ar atomų grupės, turinčios nesuporuotų elektronų. Kai jų organizme susidaro daug, imuninė sistema nepajėgia jų neutralizuoti, prasideda ląstelių destrukcija - jos gali žūti arba pakisti. Dauginantis pakitusioms ląstelėms, gali išsivystyti onkologinės ar paveldimos ligos.
Svarbu atskirti apšvitą nuo užteršimo radioaktyviosiomis medžiagomis. Žmogus, veikiamas jonizuojančiosios spinduliuotės, patiria apšvitą, tačiau nėra užteršiamas. Atsitraukęs nuo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio saugiu atstumu, jis saugus. Žmogus užteršiamas radioaktyviosiomis medžiagomis, kai jos nusėda ant jo kūno ar drabužių paviršiaus arba patenka į organizmą.
Lietuvoje yra apie 13,5 tūkst. jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių. Atvirieji šaltiniai naudojami branduolinėje medicinoje įvairių ligų diagnostikai ir gydymui bei moksliniuose tyrimuose. Uždarieji šaltiniai naudojami įvairiuose matuokliuose, spektrometruose, krovinių ir bagažo kontrolės, kalibravimo įrangoje, medicinoje - spindulinėje terapijoje, kraujui švitinti.
Branduolinės avarijos ir jų grėsmės
Branduolinė avarija - tai avarija branduolinės energetikos objekte (BEO): atominėje elektrinėje, branduoliniame reaktoriuje, branduolinių medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų saugykloje, jų perdirbimo objekte. Ji gali kilti dėl grandininės branduolių dalijimosi reakcijos aktyviojoje reaktoriaus zonoje kontrolės ir valdymo sutrikimo, kritinės masės susidarymo, šilumos mainų sutrikimų, sukėlusių kuro elementų pažeidimą ir (ar) personalo apšvitinimą.
Lietuvoje Ignalinos AE panaudotas branduolinis kuras yra saugomas panaudoto branduolinio kuro išlaikymo baseinuose. Nors planuojama jį perkelti į saugyklą, kol kuras laikomas baseinuose, remiantis Ignalinos AE neprojektinių avarijų analize, yra grėsmė kilti branduolinei avarijai.
Didelę branduolinės ar radiologinės avarijos grėsmę kelia Baltarusijoje, Astravo rajone, 20 km nuo Lietuvos sienos pastatyta Baltarusijos atominė elektrinė. 2020 m. rugpjūčio 7 d. į pirmojo Astravo AE bloko reaktorių pradėtas krauti branduolinis kuras, o vėliau pirmasis reaktorius buvo įjungtas į energetikos sistemą. Tai kelia susirūpinimą dėl galimų avarijų ir jų pasekmių Lietuvai.
Veiksmai radiacinės avarijos atveju
Radiacinės avarijos atveju svarbu laikytis šių rekomendacijų:
- Būti kuo toliau nuo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio. Žmogaus apšvita yra atvirkščiai proporcinga atstumo nuo šaltinio kvadratui.
- Būti kuo trumpiau veikiamam jonizuojančiosios spinduliuotės. Apšvita yra tiesiog proporcinga laikui.
- Slėptis už priedangos.
- Neįkvėpti radioaktyvių dulkių. Jei reikia išeiti į lauką, saugokite kvėpavimo takus: užsidenkite kaukę, keliais sluoksniais sulankstytą nosinę ar rankšluostį.
- Nepraryti radioaktyvių dulkių. Lauke nevalgykite, negerkite, nerūkykite, nelieskite veido rankomis.
- Vartoti tik švarų vandenį ir maisto produktus. Geriamąjį vandenį saugokite sandariai uždarytuose induose. Vandens, kuriame yra radionuklidų, virinimas nepašalina radioaktyviosios taršos. Maisto produktus saugokite sandariai uždaromuose induose ar maišeliuose.
- Saugoti žaizdas, odos įbrėžimus nuo išorės dulkių.
- Sužinojus apie radioaktyvią taršą arba išgirdus sireną - eiti į vidų, į sandarias patalpas ir likti ten, kol bus pranešta, ką daryti.
- Sekti informaciją. Lietuvoje veikia Ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo sistema RADIS, kuri nuolatos stebi jonizuojančiosios spinduliuotės lygį ore ir vandenyje.
Branduolinės avarijos atveju aplinkoje gali pasklisti radioaktyvusis jodas, kuris kaupiasi skydliaukėje. Apsaugoti ją galima vartojant stabiliojo jodo preparatus - kalio jodido (KI) tabletes. Optimalus laikas blokuoti skydliaukę jodu yra likus 6 valandoms iki galimos apšvitos radioaktyviuoju jodu, bet ne anksčiau nei prieš 24 valandas.
Ką radiacijos apsinuodijimas daro jūsų organizmui?
Ekologinės katastrofos: gamtos pusiausvyros sutrikimai
Ekològinė katastrofà - tai įvykis, stipriai paveikiantis ekologinę aplinkos pusiausvyrą, pavyzdžiui, naftos, teršalų išsiliejimas, ugnikalnio išsiveržimas ir kita. Žmonijos istorijoje įvyko daugybė pramoninių avarijų, kurių žala aplinkai prilygsta ekocidui.
Istoriniai ekologinių katastrofų pavyzdžiai
- Aralo išsekimas: Dėl Sovietų Sąjungos valdžios sprendimo nukreipti Syrdarjos ir Amudarjos upių vandenis medvilnės laukams drėkinti, Aralo ežeras, kadaise ketvirtas pagal dydį pasaulyje, labai nuseko. Dabar tai didžiulė dykuma, kurioje kyla druskos ir smėlio audros, darančios neigiamą poveikį žmonėms ir gyvajai gamtai.
- Minamatos gyvsidabrio tarša: Japonijos Minamatos mieste plastiko gamintojo Chisso Corp užterštos nuotekos, kuriose buvo dideli kiekiai gyvsidabrio, pateko į žuvis ir vėžiagyvius. Vietiniai gyventojai, vartoję šiuos produktus, susirgo Minamatos liga, pasireiškiančia traukuliais, motorinių funkcijų praradimu ir nekontroliuojamais galūnių judesiais.
- Seveso katastrofa (Italija, 1976 m.): Chemijos gamykloje įvykusios avarijos metu susidaręs dioksinų debesis nusėdo Seveso mieste, sukeldamas gyvūnų žūtį ir žmonių sveikatos sutrikimus, įskaitant odos pažeidimus (chloraknę).
- Bhopalo pesticidų gamyklos sprogimas (Indija, 1984 m.): Į aplinką išsiskyrė itin toksiškos medžiagos - metilizocianato. Tūkstančiai žmonių mirė, daugelis išgyvenusiųjų apako, jiems išsivystė organų nepakankamumas.
- Černobylio atominės elektrinės sprogimas (1986 m.): Į atmosferą buvo išmestas didžiulis kiekis radioaktyviųjų atliekų, užkrėsta didelė teritorija Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijoje, radioaktyviųjų medžiagų vėjas nunešė į daugelį Europos šalių. Poveikis žmonių sveikatai buvo didelis dėl avarijos slėpimo ir nepakankamų apsaugos priemonių.
- Kuveito naftos gręžinių gaisrai (1991 m.): Persijos įlankos karo metu buvo padegti maždaug 600 naftos gręžinių, gaisrai tęsėsi septynis mėnesius. Įlanka buvo paskendusi nuodinguose dūmuose, suodžiuose ir pelenuose.
- Achemos gamyklos avarija Lietuvoje (1989 m.): Didžiausia pramoninė avarija Lietuvoje, sukėlusi ekologinę katastrofą.
Terorizmas ir biologiniai pavojai
Terorizmas - tai smurtinių veiksmų naudojimas siekiant išgąsdinti visuomenę ar priversti vyriausybes vykdyti tam tikrus reikalavimus. Šiuolaikinis terorizmas gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant cheminius, radiologinius, branduolinius ar biologinius ginklus, kurie kelia masinio naikinimo grėsmę.
Biologiniai pavojai - tai ligas sukeliantys mikroorganizmai (bakterijos, virusai, grybeliai) ar jų toksinai, kurie gali būti panaudoti kaip biologiniai ginklai. Biologiniai ginklai gali greitai plisti, sukelti dideles epidemijas ir mirtis, todėl yra viena didžiausių grėsmių tarptautiniam saugumui.
Nors terorizmas ir biologiniai pavojai nėra tiesiogiai susiję su radiacija ar ekologinėmis avarijomis, jie visi priklauso bendrai didelių rizikų kategorijai, kuriai reikia nuolatinio budrumo, prevencijos priemonių ir pasirengimo ekstremalioms situacijoms.
tags: #gaisras #radiacija #terorizmas #ekologines #avarijos #biologiniai