Kasmet pasaulyje pagaminama daugiau nei 3 milijardai padangų. Nors senos, netinkamos naudoti padangos yra puikus antrinių žaliavų šaltinis, ligi šiol jos yra sutvarkomos ganėtinai primityviais būdais. Dalis padangų patenka į sąvartynus, kur tampa pavojingomis šiukšlėmis. Viena didžiausių senų padangų problemų - ilgas irimo laikotarpis ir skleidžiamos nuodingos medžiagos. Esant normalioms sąlygomis, gamtoje padanga suyra per 120-140 metų. Ypač didelę grėsmę kelia padangų gaisrai, nes padangos dega labai ilgai, o į aplinką patenka daug pavojingų medžiagų. Padangos suyra tik per kelis šimtus metų, o deginamos - išskiria pavojingas medžiagas į orą. Jei padangos yra deginamos, į aplinką išsiskiria kenksmingos medžiagos - suodžiai ir įvairūs kancerogeniniai junginiai, kurie gali sukelti vėžį. Net ir deginant specialiai tam skirtose vietose, padangų gumoje esantis cinkas ir siera patenka su dūmais. Kiekviena į aplinką išmesta padanga teršia aplinką, niokoja kraštovaizdį ir pritraukia kitas atliekas, taip sukurdamos atliekų sąvartynus.
Padangų ir gumos atliekų antrinio panaudojimo metodus kuriančios įmonės „Gumos technologijos“ direktorius Artūras Jukna teigia, kad šiuo metu Lietuvoje guma nėra tinkamai perdirbama. „Mūsų šalyje egzistuoja du būdai, kurių net negalėčiau pavadinti perdirbimu, tai - padangų malimas ir deginimas. Abu būdai tikrai nėra optimaliausias senų padangų panaudojimas. Pirmuoju - iš atliekos yra pagamina kita atlieka, o antruoju - tinkama perdirbti atlieka yra tiesiog sunaikinama. Todėl pagrindinė mūsų veikla - gumos perdirbimo technologijų kūrimas, siekiant grąžinti gumą atgal į gamybą“, - aiškina A. Jukna.
Naujos technologijos gumos perdirbimui
Kartu su Fizinių ir Technologijos Mokslų Centro (FTMC) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkais įmonė „Gumos technologijos“ sukūrė technologiją, leidžiančią maksimaliai grąžinti gumą į būseną, iš kurios būtų galima gaminti naujas padangas ar kitus panašius gaminius. „Vienas iš sprendimų, kurį siūlome - gumos devulkanizavimas. Vulkanizuota padangų guma, gaunama susmulkinus padangas, yra naudojama taisant kelius, gaminant įvairius kelių atitvarus, vaikų žaidimo ir lauko aikštelių dangą, bet dar kartą iš jos pagaminti padangos jau nebeįmanoma. Tačiau mūsų padangų perdirbimo būdas nei kiek nepanašus į tradicinį padangų perdirbimą“, - teigia A. Jukna.
Vykstant devulkanizacijai, guma yra grąžinama į kaučiuko būseną, o toks procesas nereikalauja įprastos ir sudėtingos technikos. „Devulkanizacijos metu padangų gabalėliai yra susmulkinami, jų paviršius tampa šiurkštus, o vidinėse dalyse yra išardomi skersiniai sieros ryšiai, taip grąžinant gumos junginius į kaučiuko būseną. Devulkanizacijai naudojamos priemonės skiriasi nuo tų, kurios naudojamos perdirbant padangas įprastiniais būdais. Tam nereikia malūnų, diskinių peilių ar hidraulinių įrengimų, pagrindinį vaidmenį atlieka mechaninės šlyties agregatas. Į jį patenka padangų gabalėliai ar nuorėžos, sumaišyti su aplinkai draugiškomis cheminėmis medžiagomis, iš kurių vėliau yra išgaunami devulkanizuotos gumos miltai. Šie miltai dar būna sijojami ir džiovinami“, - apie perdirbimą pasakoja „Gumos technologijų“ vadovas.
„Mes siekiame, kad RRP (gumos regenerato miltai - DELFI) galėtų būti kaučiuko pakaitalu, išlaikant kuo geresnę padangos ar kito gumos dirbinio kokybę. Esame pagaminę padangą, kurios 30 proc. sudarė perdirbant senas padangas gautos antrinės žaliavos“, - sako A. Jukna.
Gaminant padangas, sunaudojama daug vandens ir energijos, taip pat naftos produktų. Automobilio padangos lemia greitį ir sukibimą su keliu. Padanga sudaryta iš karkaso, kuris yra padangos pagrindas. Karkasas sudarytas iš kelių sluoksnių kordo. Karkaso apsauga nuo mechaninių pažeidimų, sudaryta iš papildomų kordo sluoksnių (nailono, plieno ir kt.). Šonai yra iš apsauginės gumos sluoksnio ir saugo padangą nuo mechaninių pažeidimų ir temperatūros poveikio. Bortai skirti tvirtinti padangai ant ratlankio. Padangų protektorių sudaro guma, kuriai vulkanizuojant suteikiamos reikiamos savybės (atsparumas trinčiai, pjūviams). Jūsų padangos gumai naudojama iki 30 skirtingų rūšių gumos, užpildų ir kitų medžiagų. Atvėsinta guma pjaustoma į juostas, kurios sudarys padangos pagrindinę struktūrą. Dabar laikas gaminti padangą - vidų ir išorę. Tekstilės elementai, plieninės juostos, kraštai, pluoštas, protektorius ir kiti komponentai dedami į padangų formavimo įrenginį. Pluoštas - tai audinio sluoksniai, kurie sudaro padangos karkasą. Jie paprastai yra iš plaušo gijų, kurios suaustos kartu ir padengtos guma. Todėl padanga gali būti lanksti, bet neelastinga. Plieninės juostos dedamos aplink padangą, kad sutvirtintų jos stiprumą ir suteiktų standumo. Jos pagamintos iš austinių plieninės vielos lakštų ir yra padengtos guma. Tai itin storos gumos sritis, einanti nuo krašto iki protektoriaus ir suteikianti padangai šoninį stabilumą. Jūsų padanga turi mažą nusklembtą kraštą, kur protektorius susijungia su šonine sienele. Tai yra minkšta padangos sritis, kur guma liečiasi su kelio danga. Protektorių blokeliai yra atskirti giliais grioveliais, suteikiančiais galimybę padangai išsklaidyti vandenį, sniegą ir purvą.
Sprendimą šiai problemai spręsti atrado „Michelin“ kompanija 1992-aisiais. Į kaučiuko mišinį prieš gamindami padangas jie pradėjo dėti silicio dioksido. Jos sukurtos naudojant bioizopreno (sintetinės gumos) technologiją, kuri suteikia galimybę sintetinio kaučuko gamybos procese pakeisti įprastą izopreną, gaunamą iš naftos produktų.
Didžiausią pasaulyje padangą galima pamatyti Detroite, nors ji buvo pagaminta Niujorke, prieš 1965-aisiais vykusią pasaulinę parodą. Pastaruoju metu gamintojai pristato padangas, kurių nereikia pripūsti. Štai „Bridgestone“ kompanija pristatė padangas, pavadintas „Air-Free Concept”. Jos pagamintos iš termoplastinės gumos. Kol kas tokias padangas galima montuoti nedideliuose automobiliuose. Kompanija „Michelin“ pristatė beores pakrovėjams skirtas padangas „12N16.5 X-Tweel SSL”. Jas sudaro elastingi strypai ir metalinis dviejų sluoksnių išorinis ratlankis. Tokia konstrukcija suteikia galimybę padangai išlaikyti beveik dviejų tonų apkrovą. Lėktuvams skirtos padangos pripildomos azoto arba helio. Skrendant pasikeitęs oro slėgis pažeistų padangas, jei jos būtų pripildytos oro.
„Padanga yra toks gaminys, kurį perdirbti energetiškai yra du kartus brangiau nei pagaminti naują produktą iš originalių medžiagų. Padangoje dar yra metalo ir sintetikos. Jei metalą iš gumos atskirti pasitelkus magnetus, tai išvalyti sintetiką yra labai sudėtinga. Būtent tai - viena didžiausių problemų, norint iš perdirbtos gumos pagaminti padangą“, - teigia įmonės direktorius.
Alternatyvūs padangų panaudojimo būdai
Nors naujų padangų gamyba iš perdirbtos gumos dar yra eksperimentinėje stadijoje, egzistuoja daugybė kitų būdų, kaip panaudoti senas padangas.
Danga vaikų žaidimo aikštelėms
Puikus būdas panaudoti senas padangas - perdirbti jas į vaikų žaidimo aikštelių dangą. Specialiai paruoštos guminės dangos dėka žaidimų aikštelė tampa saugesne žaidimų erdve, nes vaikams griūvant sumažėja traumų tikimybė. Tokios dangos iš senų padangų jau pradedamos gaminti ir Lietuvoje. „Pradėjome įvairios paskirties guminių kilimėlių iš padangų gamybą, na, o dar lapkričio mėnesį po daugelio testavimo valandų ir kruopštaus darbo turėtume gauti tarptautinės laboratorijos sertifikatą, patvirtinantį, kad kilimėliai atitinka visus ES keliamus reikalavimus ir yra tinkami ir saugūs naudoti kaip danga vaikų žaidimo aikštelėse“, - sako „Ekobazės“ komercijos vadovė Marina Curko-Notkuvienė. Perdirbant padangas pašalinama metalinė viela ir tekstilė, o iš likusios švarios gumos pagaminamos granulės. Iš šių granulių ir gaminami įvairiausi guminiai kilimėliai bei žaidimų aikštelių danga.
Žvyro pakaitalas ir kelių tiesimas
Smulkinta padangų guma gali būti naudojama asfalto gamybai arba kaip žvyro pakaitalas. Žvyrui pakeisti naudojamos taip vadinamos padangų gumos drožlės, o pastarųjų pritaikymas irgi yra labai įvairiapusis: kaip rašo tinklaraštis „Nerc.org“, gumos drožlės naudojamos keliams tiesti, statant greitkelių pylimus, kaip melioracijos griovių užpildas ar kaip vibraciją bei triukšmą mažinanti tarpinė medžiaga, klojama po geležinkelių bėgiais. Teigiama, kad padangų gumos drožles galima panaudoti praktiškai visur, kur naudojamas įprastas žvyras, taip dar ir sutaupant tiek lėšų, tiek darbo jėgos sąnaudų.
Borteliai automobilių parkavimo aikštelėms
Kai statote automobilį parkavimo aikštelėje, atkreipkite dėmesį į guminius bortelius, žyminčius automobilių statymo vietas. Pasak M. Curko-Notkuvienės, senos padangos puikiai pasitarnauja ir tokių bortelių gamybai.
Nuotekų valymo filtrai
Kaip rašo „Nerc.org“ tinklaraštis, dar vienas išmanus būdas panaudoti susidėvėjusias padangas - gaminti iš jų nuotekų valymo filtrus, mat pastebėta, kad susmulkinta ir į granules perdirbta padangų guma pasižymi geru porėtumu ir gali tarnauti kaip gera filtravimo medžiaga.
Mados pramonė ir buitiniai reikmenys
Vis didesnį populiarumą įgyja ir senų padangų panaudojimas mados pramonėje: iš perdirbtos padangų gumos gaminamos kuprinės, rankinės, piniginės, diržai, avalynė. Nuo sodo trinkelių iki konteinerių ratukų. Iš senų padangų gumos jau gaminamos ir kai kurių rūšių sodo trinkelės, stogo danga ir įvairiausi ratukai, pavyzdžiui, atliekų konteineriams. Kaip sako M. Curko-Notkuvienė, šie pavyzdžiai patvirtina, kad perdirbimo įmonės ieško vis naujų žaliųjų sprendimų padangų atliekoms panaudoti.
Sodo mulčias
Pasirodo, senos padangos gali būti panaudotos net ir daržo augalų ar daržovių auginimui. Iš padangų gumos gaminamas ir sodo mulčias - dirvai naudojamos medžiagos, kurių paskirtis palaikyti dirvoje reikiamą drėgmę ar šilumą, stabdyti piktžolių augimą, padidinti derlingumą ir kt. Tarp guminio mulčio privalumų minima tai, kad jis netraukia termitų ir kitų kenkėjų, skirtingai nei, pavyzdžiui, medinis mulčias. Kalbant apie augalų auginimą, išradingi žmonės randa ir kitų kūrybingų būdų senoms padangoms panaudoti net ir be pramoninio perdirbimo. Pavyzdžiui, perdaro padangas į augalų vazonus, kurie, panaudojus įvairias apdailos medžiagas ir dizaino elementus, tampa puikia sodybos puošmena.
Atsakingas padangų tvarkymas
Pasak Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) Aplinkosaugos specialisto Manto Banaičio, rūpintis, jog padangos, kaip puiki antrinė žaliava, netaptų tiesiog šiukšlėmis, teršiančiomis aplinką, turi ne tik atliekų perdirbėjai, bet ir vartotojai. Kaip bebūtų gaila, pasaulinė tvarkymosi diena Lietuvoje parodė, jog gyventojai padangas vis dar „tvarko“ išmesdami jas pakelėse, palikdami miškuose ar skandindami upėse. Norime priminti, kad yra net keletas būdų tinkamai atsikratyti senomis padangomis. Tiek autoserviso darbuotojai, atlikę ratų montavimo darbus, tiek visi oficialūs padangų pardavėjai privalo priimti jums nebereikalingas senas padangas“, - aiškina specialistas.
Dar viena puiki galimybė - senas padangas pristatyti į UAB „VAATC“ administruojamos didelių gabaritų surinkimo aikšteles, kuriose per 2019 m. 9 mėnesius buvo priimta apie 631 t., o per praėjusius metus 735 t. padangų. Kasmet vienas gyventojas aikštelėje nemokamai gali palikti 4 padangas”, - sako M. Banaitis.
Pagal Kelių eismo taisykles iki lapkričio 10 d. vasarinės padangos turės būti pakeistos į žiemines. Primename, kad gyventojai susidariusias atliekas - padangas gali priduoti nemokamai, kaip ir kitas automobilių dalis. Keičiant padangas autoservise galima nemokamai palikti tiek padangų, kiek keičiama.
Pagal galiojančius įstatymus už padangų tvarkymą atsakingi padangų gamintojai ir importuotojai, pardavėjas turi pranešti pirkėjui, kad į padangos kainą jau įskaičiuotos ir jos sutvarkymo išlaidos. Panaudotos padangos, alyva, filtrai, aušinimo skysčiai, akumuliatoriai ir kitos transporto priemonių priežiūros ir remonto atliekos iš gyventojų nemokamai surenkamos stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėse, tame mieste kur gyventojas yra registruotas. Kitų regionų gyventojams šių atliekų surinkimas yra mokamas. Veiklos vykdytojas (pvz., automobilių servisai) privalo priimti visas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias nepavojingąsias ir pavojingąsias atliekas. Jas grąžinti transporto priemonės savininkui ar naudotojui draudžiama. Senas padangas ar jų atliekas galima perduoti turintiems teisę jas tvarkyti atliekų tvarkytojams, kuriuos rasite viešame atliekų tvarkytojų valstybės registre (ATVR). Šios paslaugos yra mokamos. Baudos už į aplinką išmestas atliekas numatytos Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje. Taip pat gali būti skaičiuojama ir aplinkai padaryta žala.
tags: #kaip #sunaikinamos #padangos