Vairavimas - tai ne tik kasdienė būtinybė, bet ir įgūdis, kuris reikalauja atsakomybės, kantrybės bei nuolatinio tobulėjimo. Nuo pirmųjų bandymų sėsti už vairo iki patyrusių vairuotojų gebėjimo sklandžiai reaguoti į įvairias situacijas - kiekvienas kelias yra unikalus. Kalbant apie tai, kaip tapti geru vairuotoju, svarbu suvokti, jog tai ne tik techninių žinių ar įgūdžių įsisavinimas. Tai ir psichologinis pasirengimas, atsakingumo jausmas bei nuolatinis noras tobulėti.
Vairavimas yra privilegija, o ne teisė. Kuri suteikiama asmenims, kurie yra išlaikę vairavimo egzaminą Regitroje. Visuomenėje yra vis dar vyraujantis, klaidingas mąstymas, jog gavus pažymėjimą, galime pamiršti ar laužyti kai kurias taisykles. Dėl to kas metus keliuose vyksta daugybė eismo įvykių. Atsižvelgiant į tai, svarbu suprasti, kad tai nėra lengva užduotis. Tam reikia išmanyti kelių eismo taisykles ir reglamentus, nuolat atsakingai elgtis kelyje ir nuolat vairuoti, kad tobulintumėte savo įgūdžius.
Atsakingumas ir taisyklių laikymasis
Vienas iš pagrindinių žingsnių - sąmoningas požiūris į vairavimą kaip atsakingą veiklą, kurioje jokios aplaidumo ar neatsargumo formos neturi vietos. Tai reiškia ne tik laikytis taisyklių, bet ir nuolat stebėti aplinką, numatyti galimas pavojų situacijas ir imtis prevencinių veiksmų. Tai reiškia ne tik laikytis taisyklių, bet ir nuolat stebėti aplinką, numatyti galimas pavojų situacijas ir imtis prevencinių veiksmų.
Būti puikiu vairuotoju reiškia ne tik laikytis kelių eismo taisyklių, bet ir visada atsakingai elgtis kelyje. Tai reiškia, kad reikia laikytis greičio apribojimų, tinkamai naudoti posūkių signalus, sustoti degant raudonam šviesoforo signalui ar esant „Stop” ženklui, nelegaliai nestovėti ir neblokuoti sankryžų bei apsisukimo juostų ir t. t. Tai taip pat reiškia, kad reikia vykdyti policijos pareigūnų nurodymus, jei jie duoda ženklą sustoti arba nukreipia eismą sankryžoje.
Tai reiškia, kad reikia vengti išsiblaškymo (pvz., rašyti trumpąsias žinutes vairuojant), nuolat žiūrėti į kelią ir laikyti rankas ant vairo, susilaikyti nuo agresyvaus vairavimo (pvz., greičio viršijimo ar važiavimo iš paskos) ir prireikus visada duoti kelią pėstiesiems.
Geras vairuotojas supranta, kad už vairo sėdama ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų eismo dalyvių - pėsčiųjų, kitų vairuotojų, keleivių.
Vienas svarbiausių saugaus vairavimo patarimų, kurį galime jums duoti, yra sulėtinti greitį. Kalbama ne apie greičio apribojimus, bet apie tai, kad reikia sumažinti greitį, kad jis būtų saugus ir tinkamas keliui bei esamoms sąlygoms. Jei kelio sąlygos nėra geros, taip pat jei važiuojate lyjant lietui ar sningant, greičio sumažinimas yra pagrindinis saugaus važiavimo būdas.
Vairavimas - tai ne tik matymas, kur važiuojate. Jei užuodžiate degėsių kvapą arba girdite padangų cypimą, visa tai yra gyvybiškai svarbūs duomenys, kurie gali padėti priimti sekundės dalį trunkantį sprendimą ir išgelbėti savo gyvybę keblioje situacijoje. Stebėkite aplinką ir būkite atidūs savo automobiliui.
Geras vairuotojas ne tik turi gerus įgūdžius, bet ir supranta eismo kultūros svarbą. (State Library of Queensland, Wikimedia)
Tvarkingai parkuokite automobilį. Jei taisyklingai automobilį priparkuojate iš devyniolikto karto, jūs vis tiek esate geresnis vairuotojas už tą, kuris prisiparkuoja ant linijos ir išeina apsipirkti. Pasitaisyti nėra gėda - gėda automobilį palikti netvarkingai. Jei tik išlipęs pastebėjote, kad stovite kreivai, per arti vienos linijos ar nepakankamai giliai įvažiavęs į stovėjimo vietą - sugrįžkite prie vairo ir pasitaisykite. Geras vairuotojas niekada automobilio nepaliks pastatyto netvarkingai. Taip pat perspėkite savo automobilio keleivius (ypač vaikus ir vyresnius žmones), kad atsargiau darytų dureles ir nepaliestų šalia stovinčios mašinos.
Praleisdami pėsčiuosius prieš pajudėdami privalote palaukti, kol jie bus visiškai palikę jūsų eismo juostą. Lėtas slinkimas link jų nieko nepaskubins. Tuo pačiu nepamirškite, kad turite praleisti pėsčiuosius ir kirsdami šaligatvį (pavyzdžiui, išvažiuodami iš namo kiemo).
Venkite stovėjimo sankryžose. Jei negalite kirsti sankryžos dėl kitoje pusėje susidariusios spūsties, jūs negalite ir įvažiuoti į tą sankryžą. Stovėdami sankryžos viduryje būsite dėmesio centre kaip labai prastas vairuotojas ir kliūtis kitų žmonių gyvenimuose. Taip pat, jei prie šviesoforo rikiuojasi eilė, pasistenkite neužblokuoti įvažiavimo į kiemus ar aikšteles - tai smulkmena, bet kartais ir tai padeda kovoti su kamščiais.
Gerbkite kitus ir būkite protingesnis. Keliuose yra daug pradedančiųjų vairuotojų, todėl palikite jiems erdvės, neskubinkite ir būkite pakantus. Pagal galimybes praleiskite automobilius riedančius iš šalutinio kelio ar greitėjimo juostos. Visada tvarkingai rodykite posūkių signalus, sustokite nepravažiavę STOP juostos, palikite daugiau erdvės sunkvežimiams ir autobusams. Laikykitės dosniai saugaus atstumo apvažiuodami dviratininkus, visada sulėtinkite prieš kirsdama balas.
Garsinį signalą naudokite kiek įmanoma rečiau. Garsinį signalą naudokite tik tuomet, kai tai padės išvengti avarinės situacijos arba privalote atkreipti kitų vairuotojų dėmesį. Tai nėra geras būdas pamokyti kitus vairuotojus - niekada nesignalizuokite iš pykčio ir niekada nesignalizuokite ilgiau nei to reikia. Kas nors aikštelėje manevruodamas atbulas pavojingai artėja prie jūsų? Perspėkite jį garsiniu signalu. Kažkas kelyje juda lėčiau nei jums norėtųsi? Ramiai apvažiuokite ir pamirškite.
Tobulėjimas ir nuolatinis mokymasis
Pirmieji žingsniai prie vairo dažnai kupini jaudulio ir nepasitikėjimo savimi. Tai visiškai natūralu, nes vairavimas reikalauja dėmesio ir koordinacijos. Pradėjus mokytis, svarbu neprarasti kantrybės ir atvirumo naujoms patirtims. Svarbu suvokti, kad mokymasis - tai procesas, kuriame kiekviena klaida yra galimybė suprasti savo ribas ir tobulėti.
Įgūdžiai auga ne tik per mokymosi valandas, bet ir per asmeninę patirtį kelyje, kur realios situacijos reikalauja greito sprendimų priėmimo ir gebėjimo valdyti stresą.
Vairavimo mokykloje įgytos žinios ir įgūdžiai - tik pradžia. Tikroji mokykla prasideda už saugaus mokymosi aikštelės ribų. Nuolatinis savęs vertinimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, padedančių tapti geru vairuotoju. Svarbu pripažinti savo klaidas, analizuoti jas ir mokytis, kaip jų išvengti ateityje. Taip pat naudinga stebėti savo vairavimo stilių ir būti atviram konstruktyviai kritikai - tiek iš artimųjų, tiek iš profesionalų.
Norint tapti geru vairuotoju, reikia nuolat treniruotis ir tobulinti savo įgūdžius prie vairo. Jei įmanoma, pabandykite retkarčiais lankyti ekstremalaus vairavimo kursus - tai gali padėti atgaivinti atmintį apie kai kurias pirmiau minėtas svarbiausias saugumo taisykles. Jei ilgai nevairavote, nebijokite kreiptis į vairavimo mokyklą dėl papildomų pamokų su instruktoriumi. Tai padės atgaivinti atmintį ir duos patarimų, kaip saugiai ir užtikrintai vairuoti.
Nesvarbu, ar žmogus automobilių lenktynių čempionas, ar „drifto“ čempionas, visi kažkada pradėjo kaip pradedantieji vairuotojai, kurie ieškojo patarimų, kaip patobulinti savo įgūdžius. Visi pradėjome mokytis vairavimo kursų metu, tačiau net ir tada, kai jūsų vairavimas dar tik prasideda, yra tam tikrų pradedantiems vairuotojams skirtų patarimų, kurie gali padėti patobulinti jūsų vairavimą ir išmokyti kuo geresnių įpročių. Išmokite juos anksti ir jie bus jums naudingi visą gyvenimą, tačiau įsivyravus blogiems įpročiams, vėliau išmokti būti geresniu vairuotoju bus beveik neįmanoma.
Vairavimas yra ne tik technika, bet ir menas, kurį įvaldžius galima keliauti ne tik saugiai, bet ir su pasitikėjimu.
Vairavimo mokyklos „ARV-Auto“ mokymo vadovas Valdas Šlepikas sako, kad dažnai mokiniams trūksta motyvacijos mokytis. „Norėtųsi geresnio požiūrio, tiek iš darbdavių, tiek iš mokinių. Iš mokinių - mokytis, nes daugelis kažkodėl mano, kad mokslai ne visai reikalingi ir gal būt tai net laiko gaišimas“, - sako jis. Pašnekovas sako, kad per vairavimo pamokas stengiamasi išmokyti būsimą vairuotoją valdyti transporto priemonę įvairiausiomis sąlygomis. „Yra tam tikra programa, kuria vadovaujamės per pamokas. Vairavimas prasideda nuo aikštelės, o pasibaigia sudėtingiausiais veiksmais. Aišku, reikia gauti ir įskaitą. Praktinio vairavimo valandų, manau, užtenka. Papildomas pamokas, perka gana retai“, - pasakoja V. Šlepikas.
Kaip tapti geru vairuotoju? Vienas iš pagrindinių žingsnių - sąmoningas požiūris į vairavimą kaip atsakingą veiklą, kurioje jokios aplaidumo ar neatsargumo formos neturi vietos. Tai reiškia ne tik laikytis taisyklių, bet ir nuolat stebėti aplinką, numatyti galimas pavojų situacijas ir imtis prevencinių veiksmų. Valdyti automobilį - tai nuolat kintančių sąlygų menas. Kiekvienas sezonas, kelio dangos pokytis ar nauja transporto priemonės funkcija reikalauja prisitaikyti ir atnaujinti savo įgūdžius. Be to, techninių žinių gilinimas padeda geriau suvokti, kaip veikia automobilis, kokios jo galimybės ir ribos. Tai leidžia saugiau elgtis ekstremaliomis sąlygomis, sumažinti avarijų riziką ir netgi sutaupyti degalų.
Tapti geru vairuotoju - tai nuolatinis procesas, apimantis ne tik techninių įgūdžių tobulinimą, bet ir vidinį atsakomybės bei ramybės ugdymą. Svarbiausia - suvokti vairavimą kaip atsakingą veiklą, kurioje kiekvienas sprendimas turi įtakos ne tik jūsų saugumui, bet ir aplinkinių. Tik nuolat gilindami žinias, analizuodami savo patirtį ir išlaikydami dėmesį kelyje, galime siekti tobulumo.
Jei šiuos principus įsivardysi savo žodžiais ir kartosi kasdien, labai greitai pastebėsi, kad įtampa atslūgo, judesiai tapo lygūs, o sprendimai - aiškūs. Įgūdžiai vairuotojui yra labai svarbūs, tačiau jie ateina su patirtimi. Niekas negimė mokėdamas tobulai vairuoti automobilį ir išmanydamas visas eismo taisykles. Tačiau tapti geresniu vairuotoju nėra taip jau sunku.
Norint gerai pasirodyti konkurse pasiskaityti naujausias kelių eismo taisykles būtina, bet to nepakanka. „Norint įveikti atrankinius etapus reikia turėti teorinių žinių ir geresnius nei bendros vairuotojų masės vairavimo įgūdžius. Norint gerai pasirodyti finale reikia pastoviai domėtis automobiliais, automobilių pasaulio naujovėmis ir kelių eismo taisyklių pakeitimais, kažkur pastoviai važiuoti, dalyvauti,“ - sako VĮ „Regitra“ egzaminuotojas Andrius Sinkevičius, laisvalaikį leidžiantis slalomo trasose ir mini ralio varžybose.
„Konkursas skirtas ne tik geriausiems išrinkti - daugelis dalyvių čia atvyksta vien tam, kad patobulintų savo žinias ir įgytų naujų įgūdžių. Juk ne kasdien dalyviams tenka išbandyti įvairius automobilius, nuo „Toyota Hilux“ pikapo iki „Toyota C-HR“ krosoverio, bei manevruoti jais aikštelėse. Po tokių užduočių daliai save labai gerais vairuotojais laikiusių dalyvių tenka nuleisti galvą, atleisti akceleratorių ir suvokti, kad jų įgūdžiai nėra tokie geri, kaip atrodo jiems patiems.
Psichologinis pasirengimas ir ramybė
Neretai vairavimas įvardijamas kaip streso šaltinis. Eismo spūstys, agresyvūs vairuotojai ar netikėti kelio pokyčiai gali sukelti įtampą ir net pykčio protrūkius. Todėl gebėjimas išlaikyti ramybę yra itin svarbus geram vairuotojui. Ramumas padeda priimti geresnius sprendimus, o tai tiesiogiai susiję su saugumu. Vairuotojas, kuris geba nusiraminti ir nepasiduoda impulsyviems jausmams, mažiau rizikuoja patirti avariją ar sukelti konfliktus kelyje.
Jei įtampos per daug:
- Stresas ir baimė vairuoti dažnam sukyla netikėtai, ypač piko metu ar nežinomose vietose.
- Čia taisyklė paprasta: mažink tikslą iki tokio dydžio, su kuriuo jautiesi saugiai.
- Rinkis laikus, kai srautas mažesnis, trumpink maršrutus, vienai kelionei pasirink tik vieną mokymosi tikslą - šiandien treniruoju parkavimą, rytoj - žiedus, poryt - įsiliejimą į greitesnį srautą.
- Jei nori kompanijos, tegu keleivis būna ramus stebėtojas, o ne komentatorius.
- Pajutus įtampą, keli kartai paprasto kvėpavimo ritmo dažniausiai grąžina širdies plakimą į normą ir leidžia mąstyti aiškiau.
Tik sulaukus pilnametystės, o kartais ir šiek tiek anksčiau, dauguma jaunuolių skuba pirmosios savo svajonės link - vairuotojo teisių ir nuosavo automobilio. Kažkam vairavimas gali būti labai intuityvus, todėl net ir vairavimo mokyklose skirtos pamokos gali būti perteklinės ir jos lankomos labiau iš reikalo, nei iš poreikio. Bet yra ir tokių žmonių, kuriems vairavimas yra visiškai neintuityvus bei kelia daug streso. Jei jūs atpažįstate save pastarojoje vairuotojų kategorijoje, padėsime jums pasidalindami keliomis gudrybėmis, kurios pagelbės prie vairo sėdus pirmą kartą. Pradėti reikėtų suprantant, kad dauguma problemų kyla iš psichologinio (ne)pasirengimo. Įtampa, įsitempimas, baimė ir stresas - visa tai yra atsakinga už labai, labai didelę dalį sunkumų už vairo. Tie sunkumai labiausiai išryškėja egzaminų metu ir yra ko gero didžiausia priežastis, kodėl žmonėms nepavyksta egzamino išlaikyti iš pirmo karto. Todėl susitvarkyti su psichologija - būtinybė numeris vienas. Geresnis klausimas - kaip tą padaryti? Iš vienos pusės, supraskite, kad jūs tik mokotės vairuoti, todėl daryti klaidas - natūralu ir neišvengiama. Susitaikykite su tuo, kad jūs galbūt net nesate išskirtinai gera(s) vairuotoja(s), todėl darysite daugiau klaidų nei kiti ir jums reikės daugiau pamokų ir pastangų palyginus su kitais. Tam tikslui labai svarbu, kad jūsų mokytojas būtų supratingas ir nesukeltų jums nereikalingos įtampos. Nesvarbu ar kalbėsime apie jūsų šeimos narį, ar apie vairavimo instruktorių. Kalbant apie pastarąjį, supratingas ir mokantis bendrauti instruktorius yra viena iš svarbesnių priežasčių kodėl reikia įdėti pastangų renkantis vairavimo mokyklą.
Praktiniai patarimai ir pasiruošimas
Vienas geriausių patarimų pradedančiajam vairuotojui - įsitikinti, kad teisingai sureguliavote sėdynę ir veidrodėlius. Geriausia, kad sėdėtumėte tiesiai, ne per arti vairo, bet ir ne per toli. Daugelyje šiuolaikinių automobilių yra reguliuojamas vairas, kad šis procesas būtų lengvesnis, tačiau idealiu atveju vairas turėtų būti pakankamai toli nuo jūsų, kad galėtumėte padėti riešus ant vairo viršaus, nesitraukdami į priekį ir neįsitempdami. Toliau - veidrodėliai. Yra daugybė nuomonių apie veidrodėlių išdėstymą, kad išvengtumėte aklųjų zonų ir t. t., tačiau mes laikomės nuomonės, kad veidrodėliuose turėtumėte matyti tik dalelę jūsų automobilio, kad galėtumėte matyti viską, kas susiję su jūsų buvimo vieta kelyje. Galinio vaizdo veidrodėlis turi būti nukreiptas tiesiai už jūsų, kad natūraliai vairuodami matytumėte tiesiai tarp galinių sėdynių. Labai svarbu teisingai išdėstyti savo tris veidrodėlius, nes tai pagerina matomumą ir leidžia pastebėti už jūsų esančias problemas, kol jos netapo nelaimingais atsitikimais.
Nesvarbu, ar jūsų transporto priemonė greita, ar lėta, dyzelinė ar benzininė - tapti geru vairuotoju reiškia būti sklandžiu vairuotoju. Kaip tai padaryti? Svarbiausia - sklandžiai spausti pedalus. Staigus netaisyklingas greitėjimas ir stabdymas ne tik kenkia jūsų degalų sąnaudoms, bet ir yra pavojingi vairavimo bruožai. Dėl jų priekyje ir už jūsų važiuojantiems vairuotojams sunku nuspėti, ką darote. Jei į renginį vėluojate keliomis minutėmis, tai dar ne pasaulio pabaiga. Tai geriau, nei skubėti, kad suspėtumėte laiku, tik tam, kad patektumėte į sunkią avariją, po kurios galite neatsigauti.
Kai greitkelyje važiuojate 110 kilometrų per valandą greičiu, kas 3,4 sekundes įveikiate futbolo aikštės atstumą. Vos sekundei atitraukę akis nuo kelio, praleisite visą dalį to, kas vyksta. Kai vairuojate 2 000 kg sveriantį metalo ir stiklo luitą, tai, kas per tą laiką nutinka, gali būti pražūtinga, todėl svarbu visada būti atidiems. Yra ir kitų mažiau apgalvotų išsiblaškymo būdų. Vairavimas su vaiku automobilyje arba pokalbis su keleiviu taip pat blaško dėmesį, kaip ir gėrimas iš gazuoto gėrimo skardinės vairuojant.
Jau minėjome, kad svarbu išmokti automobilio mechanikos pagrindų, tačiau net jei to nedarote, turite išmokti tikrinti automobilio būklę. Juk sveikas automobilis yra saugus automobilis dėl daugelio priežasčių. Be to, svarbu reguliariai tikrinti padangų būklę - ieškokite įtrūkimų šonuose, taip pat burbulų - ženklų, kad padanga gali sprogti.
Prisimenate pirmiau pateiktą skaičių apie futbolo aikštės pervažiavimą per 3,4 sekundes? O jei pasakytume, kad jums gali prireikti iki sekundės, kad sureagotumėte į priešais jus esantį pavojų ir paspaustumėte ant stabdžių? Tai reiškia, kad, kol suprasite, kad reikia stabdyti, jau būsite 30 proc. arčiau pavojaus nei tada, kai tik jis iškilo. Štai kodėl taip svarbu laikytis tinkamo atstumo. Laikydamiesi atokiau nuo priekyje važiuojančio automobilio, galite tinkamai reaguoti įvykus incidentui, t. y. anksčiau stabdyti arba tiesiog pasitraukti iš kelio.
Vienas svarbiausių dalykų, kuriuos galite padaryti įsėdę į automobilį, susireguliavę sėdėjimo vietą ir veidrodėlius, yra užsisegti saugos diržą. Saugos diržai yra paprasta, tačiau tai viena svarbiausių šiuolaikinio automobilio saugos priemonių, kuri susidūrimo atveju jus apsaugo. Kartu su kitomis saugos sistemomis, pavyzdžiui, oro pagalvėmis, jie apsaugo nuo kaulų lūžių ir mirtinų nelaimių, o ypač vaikams gali išgelbėti gyvybę. Ar žinojote? Dabartinę 3 taškų saugos diržų konstrukciją 1959 m. užpatentavo „Volvo“.
Atrodo, kad tai jau prarastas menas, tačiau išmokti lygiagrečiai parkuoti automobilį yra svarbu. Iš pradžių tai nelengva užduotis, tačiau ilgainiui tai reikš, kad nė viena stovėjimo aikštelė netamps jums iššūkiu.
Tai ne tik viena iš pagrindinių vairavimo taisyklių ar saugaus vairavimo patarimų - tai skirtumas tarp gyvybės ir mirties arba kalėjime praleisto gyvenimo. Alkoholis silpnina jūsų gebėjimą spręsti ir mažina jūsų gebėjimą greitai reaguoti į avarines situacijas, todėl vienos sekundės reakcijos laikas virsta… jūs sudaužėte automobilį dar nespėjus baigti sakinio. Tiesiog nedarykite to. Nakties linksmybės nevertos atimti gyvybę ar prarasti savąją.
Šešių savaičių planas:
- Pirmoji savaitė skirta lėtiems manevrams ir parkavimui: kiemai, stovėjimo aikštelės, atbulinė eiga, trajektorijos kontrolė, manevravimo judesiai tarp stovinčių automobilių.
- Antroji savaitė - sankryžos ir žiedai: iš anksto pasirenkama juosta, signalas nuo sprendimo momento, išvažiavimas iš žiedo su signalu ir dėmesys pėsčiųjų perėjoms dar prieš sankryžą.
- Trečią savaitę pereik prie greitesnių kelių: įsiliejimas į srautą, pastovus greitis pagal sąlygas ir disciplina laikant distanciją.
- Ketvirtoji savaitė tebūnie naktis ir lietus: mokaisi šviesų valdymo, supranti, kada realiai reikia rūko žibintų, ir užtvirtini lėtų, lygių judesių įprotį.
- Penktą ir šeštą savaitę mesk sau rimtesnį iššūkį: važiuok nepažįstamais maršrutais, pasipraktikuok statmeną parkavimą siauresnėse vietose, pabandyk sustoti įkalnėje ir nuokalnėje taip, kad automobilis išliktų stabilus ir po starto neriedėtų atgal.
Yra keletas situacijų, kuriose naujiems vairuotojams labiausiai praverčia kantrybė. Lyjant ar esant slidžiai dangai, visus veiksmus daryk švelniau ir anksčiau - stabdymą pradėk kiek atokiau, atstumą padidink, o vairą suk be staigių judesių. Rūko metu naudok artimąsias šviesas, priekinius rūko žibintus tik tada, kai jie iš tiesų padeda, o galinį rūko - tik esant stipriam rūkui ir kai nori išlikti „matomas“. Jei saulė žemai ir šviečia į akis - pasirūpink ne tik akiniais, bet ir priekinio stiklo švara, ypač iš vidaus: nešvarumai papildomai išsklaido atspindžius ir stipriai mažina matomumą. Greitkelyje nepamiršk pagreitėjimo juostos esmės - joje pasieki srautą iki sujungimo, o ne po jo; lėtas įsiliejimas kelia pavojų tau ir kitiems.
Kasdienybėje gerus įgūdžius augina smulkmenos. Posūkio svirtį įjungi iš karto, kai apsisprendi - ne tada, kai jau suki vairą. Artėjant prie pėsčiųjų perėjų, perkelk pėdą nuo akseleratoriaus link stabdžio pedalo - būsi pasiruošęs reaguoti. Ir dar viena instruktoriaus gudrybė - tylus „kalbėjimasis su savimi“: „artėja žiedas, man reikia antro išvažiavimo; signalą įjungsiu prieš išvažiavimą, patikrinti veidrodžius“. Tokia minčių seka padeda galvoje susidėlioti veiksmus ir mažina netikėtumų riziką.
Nevažiuokite antra greitkelio juosta, jei pirmoji yra laisva. Jei antra juosta važiuojate mažesniu greičiu nei maksimalus leistinas, turėkite omenyje, kad reikės trauktis iš kelio greitesniems vairuotojams - pirma juosta yra jūsų draugas.
Taip pat skaitykite: Didelę ankstyvojo automobilizmo problemą buvo norima išspręsti diskų barstančiu mechanizmu; Ar važiavimas paskui sunkvežimį ar autobusą tikrai padeda sutaupyti degalų? Sunkiausiai valdomas automobilis istorijoje - keistuolis triratis cepelinas; Vienoje valstybėje važinėjama kairiąja kelio puse, kitoje - dešiniąja - kaip atrodo siena tarp jų? Kodėl dalis pasaulio važinėja dešiniąja kelio puse, o dalis - kairiąja? Kurios spalvos automobiliai dažniau patenka į avarijas? O kuriuos labiau mėgsta vagys?
Trumpa atmintinė ramiam vairavimui:
- Prieš važiuojant - sėdynė, vairas, veidrodėliai, diržas, maršrutas ir orai, telefonas „netrukdyti“.
- Važiuojant - žvilgsnis toli, distancija - bent dvi-trys sekundės, posūkio signalas prieš manevrą ir reguliarus žvilgtelėjimas į veidrodžius.
- Po kelionės - viena sėkmė ir viena pamoka kitam kartui.
Pageidautina, kad vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, atliktų trumpą automobilio patikrą. Dėl to būtinos šiokios tokios žinios apie automobilį. Taip pat reikia sugebėti tinkamai suprasti įvairių lempučių ir matuoklių funkcijas. Saugaus ir tausojančio aplinką vairavimo sumetimais svarbu, kad vairuotojas būtų susipažinęs su įvairių valdymo įtaisų funkcijomis, transporto priemonės dalimis, kontrolinėmis lemputėmis, matuokliais, skaitikliais, jungikliais ir t. t. Svarbu, kad vairuotojas turėtų tam tikrų įgūdžių, būtinų minėtiems veiksmams atlikti. Ar transporto priemonės apačioje nėra kokių nors skysčių nutekėjimo žymių arba kitų kliūčių. Kėbulas, langai ir langų valytuvai. Apšvietimas (priekiniai, galiniai bei stabdžių žibintai, posūkio rodikliai ir atšvaitai). Variklio dangtis ir bagažinė (ar gerai uždaryti). Langai ir veidrodėliai (ar švarūs). Padangos (protektorius ir slėgis, ventiliai). Alyvos lygis. Stabdžių skysčio lygis. Aušinimo skysčio lygis. Langų plovimo skystis (žiemą neužšąlantis). Atsarginis ratas, kėliklis (jei turi būti, koks jo slėgis ir kur jis yra). Pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlė ir gesintuvas.
Ši taisyklė galioja tiek iš priekio, tiek iš paskos važiuojančioms transporto priemonėms. Prieš įlipant į automobilį pirmiausia reikia žvilgtelėti, ar už automobilio nėra jokių kliūčių, kurios trukdys pajudėti atbuline eiga. Po to reikia eiti lygiagrečiai su automobiliu. Pajudėjimą iš vietos įkalnėje galima atlikti dviem būdais: arba važiuojamojoje kelio dalyje, arba kelkraštyje. Pirmuoju atveju sustojama ir vėl pajudama įkalnėje esančioje važiuojamojoje kelio dalyje. Antruoju atveju sustojama įkalnėje esančiame dešiniame kelkraštyje. Vadinasi, įkalnėje sustota tyčia, o ne todėl, kad to reikalauja eismo situacija. Sustokite dešinėje važiuojamosios kelio dalies pusėje. Tinkamai įsiliekite į transporto srautą. per kairį petį. Pradėjus važiuoti, netrukus reikia posūkio signalą išjungti. Sustokite pakankamu atstumu iki važiuojamosios kelio dalies dešinio kelkraščio. Sustojus automobilio ratai turi būti tiesūs. Jei vairuotojas nori, jis gali pasisukti per liemenį taip, kad dešine ranka nebelaikytų vairo. Dešine ranka galima kur nors atsiremti. Atbuline eiga važiuojama lėtai. Nežymiais vairo judesiais išlaikomas vienodas atstumas į abi puses. Prieš pradėdamas manevrą, vairuotojas turi įsitikinti, kad manevruodamas netrukdys ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Atliekant šį manevrą reikia įdėmiai stebėti automobilio aplinką. Tam naudojami veidrodėliai ir dairomasi per abu pečius. Būtina praleisti kitus eismo dalyvius. Sustokite pakankamu atstumu nuo transporto priemonės, už kurios statysite automobilį. Sustojus automobilio ratai turi būti tiesūs. Automobilio galas turi daugmaž sutapti su kelkraštyje stovinčios transporto priemonės galu. Važiuodami atbuline eiga tinkamu momentu pasukite vairą ir vėl grąžinkite jį į pradinę padėtį. Tuo metu, kai automobilio priekis yra labiausiai išsikišęs į važiuojamąją kelio dalį, negaiškite laiko, kad netrukdytumėte artėjančioms transporto priemonėms. Atliekant šį manevrą, reikia įdėmiai stebėti automobilio aplinką. Būtina praleisti kitus eismo dalyvius. Sustokite pakankamu atstumu iki vietos, kurioje statysite automobilį. Pradėjus judėti į priekį reikia tam tikru momentu pasukti vairą. Važiavimo trajektorija turi būti sklandi ir tiksli. Likus nedideliam atstumui iki šaligatvio, ištiesinamas vairas. Kai automobilis atsiduria lygiagrečiai su šaligatviu, sustojama. Važiavimo greitis turi būti tolygus ir nedidelis. Prieš pradėdamas manevrą, vairuotojas turi įsitikinti, kad manevruodamas netrukdys ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Būtina praleisti kitus eismo dalyvius. Jeigu automobilis statomas važiuojant į priekį, vairuotojas gali rinktis tiek dešinėje, tiek kairėje esančią stovėjimo vietą. Kai manevras atliekamas atbuline eiga, galima rinktis tik dešinėje esančią stovėjimo vietą. Negalima automobilio statyti labai arti dvi stovėjimo vietas vieną nuo kitos skiriančios linijos ar ant jos. Likus mažiausiai dviem stovėjimo vietoms iki nusižiūrėtos vietos, reikia sustoti. Pradėjus judėti tinkamu momentu sklandžiai pasukti vairą, kad į stovėjimo vietą būtų galima įvažiuoti iš pirmo karto. Prieš pradėdamas manevrą, vairuotojas turi įsitikinti, kad manevruodamas netrukdys ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Būtina praleisti kitus eismo dalyvius. Likus mažiausiai dviem stovėjimo vietoms iki nusižiūrėtos vietos reikia sustoti. Iš šios pozicijos pavažiuoti į priekį iki tos vietos, iš kurios bus atliekamas manevras. Važiuodami atbuline eiga tinkamu momentu pasukite vairą taip, kad į stovėjimo vietą būtų galima įvažiuoti iš pirmo karto. Automobiliui sustojus jo ratai turi būti tiesūs. Prieš pradėdamas manevrą, vairuotojas turi įsitikinti, kad manevruodamas netrukdys ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Būtina praleisti kitus eismo dalyvius. Važiuoti reikia kuo mažesniu greičiu, bet vairuoti - kuo greičiau. Kai apsisukama, atliekant kelis judesius, naudojamasi tik važiuojamąja kelio dalimi. Atliekant šį manevrą, tenka padaryti kelis judesius. Manevro metu atbulinė pavara turi būti įjungiama tik vieną kartą. Sustokite tinkamu atstumu iki dešinio kelkraščio. Važiuodami nedideliu, bet pastoviu greičiu staigiai pasukite vairą į kairę. Prieš pat ratams paliečiant šaligatvį pasukite vairą į dešinę ir ištiesinkite ratus. Ratai gali nežymiai prisiliesti šaligatvio krašto. Įjunkite atbulinę pavarą ir važiuodami pasukite vairą į dešinę. Prieš pat ratams paliečiant šaligatvį pasukite vairą į kairę ir ištiesinkite ratus. Ratai gali nežymiai prisiliesti šaligatvio krašto. Važiuodami sukite į kairę. Padidinkite greitį iki įprasto transporto priemonių srauto greičio. Prieš pradėdamas manevrą, vairuotojas turi įsitikinti, kad manevruodamas netrukdys ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Eismo dalyviai gali būti bet kurioje automobilio pusėje. Būtina praleisti kitus eismo dalyvius. Kai apsisukama, atliekant vieną judesį, naudojamasi ne tik važiuojamąja kelio dalimi, bet ir stovėti skirta juosta. Apsisukama vienu sklandžiu judesiu (pusračiu) ribotoje erdvėje. Važiuoti pradedama dešiniame kelio krašte. Sustokite tinkamu atstumu iki dešinio kelkraščio. Pavažiuokite kelis metrus tiesiai. Jei reikia, įvažiuokite į dešinėje esančią stovėjimo vietą ar kitą laisvą kelio dalį. Staigiai pasukite vairą į kairę. Greitis turi būti mažas, bet nekintantis. Baigiant suktis puslankiu, ištiesinkite ratus, kad liktumėte savo kelio dalyje. Padidinkite greitį iki įprasto transporto priemonių srauto greičio. Prieš pradėdamas manevrą, vairuotojas turi įsitikinti, kad manevruodamas netrukdys ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Eismo dalyviai gali būti bet kurioje automobilio pusėje. Būtina praleisti kitus eismo dalyvius.
tags: #kaip #tapti #geru #vairuotoju