Darbas, kaip neatsiejama suaugusio žmogaus gyvenimo dalis, neretai tampa ne tik pragyvenimo šaltiniu, bet ir iššūkių bei sunkumų priežastimi. Nors ruduo ir žiema atneša speigus, darganas ir trumpesnes dienas, daugybė darbų lauke nesustoja. Elektros linijų tiesimo, krovimo, kelių, inžinerinių komunikacijų tiesimo ir remonto, miško kirtimo, teritorijų, gatvių, kiemų valymo, statybos ir kiti darbai, atliekami lauke, nesustoja ir žiemą.
Darbo sąlygos ir teisės aktai
Žemą oro temperatūrą ypač aktualu įvertinti dirbantiesiems lauko sąlygomis. Teisės aktai nurodo, kad, kai aplinkos oro temperatūra žemesnė kaip minus 10°C, dirbantiems lauke arba nešildomose patalpose darbuotojams privalu suteikti specialias pertraukas ne trumpesnes kaip 10 minučių ir ne rečiau kaip kas pusantros valandos. Papildomų ir specialiųjų pertraukų skaičius, trukmė ir poilsio vieta, atsižvelgiant į konkrečias darbo sąlygas, nustatomi kolektyvinėse sutartyse bei darbo tvarkos taisyklėse.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) įspėja, kad tiek šalčio, tiek kitus žiemos pavojus būtina įvertinti kiekvienoje darbovietėje. Ne vienas darbuotojas žiemą susižaloja dėl slidžių judėjimo kelių darboviečių teritorijose (šaligatvių, laiptų, kiemų, darbo vietų). Ypač pavojinga šiuo atžvilgiu statybose - dėl apsnigtų ar apledėjusių pastolių, kopėčių, darbo priemonių ir pan. Neįvertinus šio pavojaus ir nesiėmus reikalingų priemonių, padidėja traumų darbe dėl slidumo galimybė. Kritimų dėl slidumo įmanoma išvengti, jei avima patogiais batais gruoblėtu padu.
Atkreiptinas dėmesys į žiemos metu atsirandančius pavojus, susijusius su lauko sąlygomis naudojamomis darbo priemonėmis, pvz., potencialiai pavojingais įrenginiais, kėlimo kranais. Esant stipriam vėjui, sniegui, pūgai, apledėjimui, blogam matomumui ir kitoms sudėtingoms oro sąlygoms, jei jos kelia grėsmę darbuotojų saugai ir sveikatai, darbus būtina nutraukti.
Darbo patalpų oro temperatūra turi atitikti dirbančiojo fizines pastangas atlikti darbą. Kuo lengvesnis fizinis darbas, t. y. nereikalauja didelės fizinės įtampos bei jėgų jam atlikti, tuo aukštesnė turėtų būti darbo patalpų oro temperatūra (pvz., prekybos salės darbuotojo, siuvėjo darbo vietos temperatūra turėtų būti ne žemesnė nei 17°C, biuro darbuotojo - ne žemesnė nei 20°C).
VDI specialistai atkreipia dėmesį, kad skundų dėl per žemos temperatūros darbe pasitaiko, tačiau didžioji dalis jų gaunama ne iš dirbančių lauke, o iš darbuotojų, dirbančių nešildomose ar nepakankamai šildomose patalpose. Priklausomai nuo darbo pobūdžio, pavyzdžiui, lengvam, ofisiniam darbui nustatyta ne žemesnė nei 20 laipsnių temperatūra. Jei tai darbas, susijęs su judėjimu, pavyzdžiui, salėse ar siuvyklose, temperatūra gali būti žemesnė. Priklausomai nuo temperatūros, visais atvejais turi būti įvertinta rizika, o pertraukos - suteiktos.
Iš esmės dirbti lauke galima bet kada - ir žiemą, ir esant žemesnei nei nulio temperatūrai. Tačiau reikia laikytis tam tikrų reikalavimų ir įsivertinti riziką. Prieš pradedant darbą darbuotojas turi pasitikrinti sveikatą. Jei tam tikri rizikos veiksniai darbą draustų, jis jo dirbti negalėtų.
Darbdavio pareiga yra pasirūpinti tinkamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis - tiek vasarą, tiek žiemą, organizuoti jų valymą, skalbimą, keitimą joms nusidėvėjus.
Darbo jėgos trūkumas ir užsieniečių įdarbinimas
Lietuvos pramonininkų konfederacija atkreipė dėmesį, kad darbo jėgos trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse ir visoje Europoje. Anot jų, didelė problema yra ne tik darbuotojų užsienyje suradimas ir jų pritraukimas, bet ir biurokratiniai trukdžiai. Skaitmeninių technologijų sektoriaus (DigiTech) asociacijos „Infobalt“ atstovas pastebėjo, kad galėtų ir daugiau dirbti užsieniečių lietuvių IT įmonėse. Prioritetas teikiamas, žinoma, įdarbinamiems vietoje, t. y. Lietuvoje - dėl mokestinių ir teisinių dalykų, kurie gali skirtis užsienio šalyse ir Lietuvoje, o darbdaviams prisideda papildoma administravimo našta.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė teigė, kad trūkstamų profesijų sąrašas yra traktuojamas klaidingai. „Tai darbdaviai daro sąmoningai siekdami sau palankių sprendimų. Šiuo metu trūkstamų profesijų sąrašas yra iškreiptas. Jo pirminė mintis kažkur dingo. Jis buvo sukurtas tam, kad jame atsidurtų aukštos kvalifikacijos, retos profesijos, kurių darbuotojus Lietuvoje būtų sunku greitai paruošti.
Darbuotojų atstovės teigimu, būna atvejų, kai lietuviai negauna darbo būtent todėl, kad jie yra lietuviai. „Mums žmonės pasakoja, kad ateina darbintis, tačiau darbdaviai jų nepriima. O koridoriuose šnibždamasi, kad šioje įmonėje lietuviai vairuotojai yra nepageidaujami. Dar žmonės pasakoja, kad darbdaviai naudoja tam tikras schemas. Pavyzdžiui, transporto įmonės sukuria daug darbo skelbimų. Tokiu būdu jos sukuria įspūdį, kad joms reikia labai daug darbuotojų. Tačiau norinčiųjų dirbti nepriima. Tada darbdaviai kreipiasi į ministerijas ir skundžiasi, kad trūksta darbuotojų, niekas nenori darbintis, todėl prašo didinti kvotas“, - pasakojo I. Ruginienė.
Ši problema atskleidžia, kad darbo rinkoje egzistuoja įvairių iššūkių, susijusių su darbuotojų paieška, kvalifikacija ir konkurencija.
| Organizacija | Išsakytos problemos | Siūlomi sprendimai |
|---|---|---|
| Lietuvos pramonininkų konfederacija | Darbo jėgos trūkumas, biurokratiniai trukdžiai | Sutrumpinti prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi nagrinėjimo terminus iki vieno mėnesio. |
| DigiTech asociacija „Infobalt“ | Per daug apdėliota įvairiais „jeigu“, „bet“ užsieniečių įdarbinimo tvarka. | Jeigu darbdavys įsipareigoja mokėti 1,5 vidutinio darbo užmokesčio, daugiau jokių klausimų neuždavinėjame, o iškart kviečiame dirbti ir tiesiame raudoną kilimą tiek tokiems darbdaviams, tiek darbuotojams. |
| Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija | Trūkstamų profesijų sąrašas yra iškreiptas, darbdaviai specialiai nenori įdarbinti lietuvių. | Atskirti trūkstamų profesijų sąrašą ir įdarbinimo kvotas, siaurinti trūkstamų profesijų sąrašą. |
Nuotolinis darbas: nauja realybė ir iššūkiai
Visą pasaulį netikėtai apėmus pandemijai, o gyvenimus sukausčius karantinui, populiariu tapo posakis „nauja realybė“. Darbas iš namų tapo nauja realybe, o namams šiuo laikotarpiu teko svarbus egzaminas: ar namuose esame produktyvūs? Daugelis namuose dirbome ne pačiomis geriausiomis sąlygomis. Turintiesiems šeimas teko nuolat derinti darbus su dėmesiu partneriams ir vaikams, todėl kompiuterius glaudėme ant virtuvinių stalų, ant kelių miegamuosiuose, sėdėdami ant sudedamosios kėdutės drabužinėje. Reikėjo taikytis prie visos šeimynos dienos ritmo, o tuo pačiu metu - dirbti, bendrauti su kolegomis. Panašu, kad iš namų dirbsime dažniau.
Įvairūs tyrimai ir apklausos darbą iš namų jau seniai vertina kaip vieną iš puikių darbuotojų motyvacijos priemonių: tai suteikia galimybę individualiai pasirinkti patogų darbo grafiką, prisitaikyti prie savo efektyvumo ritmo, susikurti patinkančią darbo aplinką. Apie 30 proc. „Citus“ klientų įsirengdami naują būstą integruoja darbo vietą į interjero projektą, tačiau tai aktualu ir esamame būste, nes darbo vietos namuose poreikis, neabejotinai, augs.
Planuojant darbo vietą reikia atsakyti keletą svarbiausių klausimų: kiek laiko per dieną ar savaitę joje reikės praleisti; ar įmanoma tam skirti atskirą erdvę, ar darbuotis teks viename iš kambarių; kokių darbo priemonių reikės; kokia yra visos šeimos dienotvarkė - ar galima rasti namų vietą, kur dienos metu bus tyliau bei ramiau ir pavyks susikoncentruoti. Be abejo, pats darbo pobūdis taip pat padiktuoja reikalavimus: ar didžiąją darbo dalį bendraujama (pvz., el. paštu, o gal telefonu, kitomis ryšio priemonėmis), ar tai ilgesnio susikaupimo reikalaujantis techninis, kūrybinis darbas.
„Citus“ interjero dizaineriai Rūta Montrimaitė ir Marius Morozovas akcentuoja, kad geriausias variantas, jei įmanoma, yra darbo zonai skirti atskirą patalpą. Tai leistų atsiriboti nuo triukšmo, sutalpinti ne tik kompiuterį, bet ir kitą įrangą, priemones, dokumentus. Jei tokios galimybės nėra arba nėra didelio poreikio, darbo zoną galima įrengti kambario kampe, ant palangės, balkone, terasoje. Darbo zoną nuo kitų erdvių galima atskirti širmomis, užuolaidomis, stelažais ar lentynomis.
Svarbiausi darbo vietos atributai - stalas ir kėdė. Jei ant stalo tereikės pasidėti nešiojamąjį kompiuterį, užrašinę ir rašiklį bei puodelį kavos, svarbiausia, kad jis būtų tinkamo aukščio ir patogus atsisėsti. „Kompaktiškų ir erdvę taupančių idėjų darbo vietai yra daugybė: prie sienos tvirtinama užlenkiama lentyna ar stalviršis, plati palangė, jei ji yra tinkamame aukštyje, „paslėptas“ darbo stalo modulis sieninėje, rūbų spintoje ar kituose korpusiniuose balduose. Įkvėpimo galima ieškoti baldų salonuose ar internete - tokias idėjas baldininkai tikrai galės išpildyti“, - pataria R. Montrimaitė.
Kad ir kiek mažai įrangos tiesioginiam darbui reikia, jai prijungti būtina numatyti elektros lizdų. Bent viena rozetė šalia darbo vietos privalo būti - prie jos galima prijungti šakotuvą, bet geriausia, kad keli lizdai būtų po stalu ir bent du - virš jo. Darbas neįsivaizduojamas be interneto. Jei namuose veikia greitas bevielis ryšys, gal nieko daryti ir nereikės.
M. Morozovas rekomenduoja daug dėmesio skirti patogiai kėdei, ant kurios teks praleisti ne vieną valandą per dieną. „Iš asmeninės patirties žinau, kad praleisti 8, o dažnai - ir daugiau valandų ant kėdės yra nemenkas iššūkis. Todėl labai siūlau susirasti būtent Jums tinkamą ir patogią kėdę, už kurią nugara tikrai padėkos. Nepagailėkite šiek tiek laiko, nuvykite į kėdžių saloną ir išbandykite. Labai patrauklų darbo vietos variantą galima pasiskolinti iš modernių šiandienos biurų - tai „tylos būdelės“, kurios gali tapti idealiu sprendimu turintiems galimybę ją įsigyti. Joje jau būna stalas, elektros lizdai, apšvietimas, galima iš anksto numatyti erdves daiktų pasidėjimui.
Darbo vieta namuose turi būti jauki, tvarkinga ir motyvuojanti. Joje „Citus“ dizaineriai rekomenduoja nepamiršti detalių ir smulkmenų: pasistatyti mėgstamą nuotrauką, pasikabinti paveikslą. Darbo zonoje gali atsirasti ir kamštinė arba magnetinė lenta, kuri padės planuotis darbus. Gerai turėti augalų: žaluma gerai nuteikia, valo orą ir suteikia jaukumo. Tačiau šioje erdvėje būtina išlaikyti tvarką. Jei prisikaupė dokumentų, rašiklių ar kitų darbinių smulkmenų, yra nedažnai naudojamų įrenginių, kroviklių ar laidų, visus jus galima laikyti specialiai balduose padarytose ertmėse, stalčiuose, spintelėse ar daiktadėžėse. Daiktadėžės gali būti pagamintos iš skirtingų medžiagų, būti skirtingų spalvų, todėl jas galima priderinti prie interjero.
Specialistai atkreipia dėmesį į dar vieną svarbią detalę: karantino metu su kolegomis, klientais, partneriais daugiausiai bendraujame virtualiai. „Darbas iš namų turi specifiką. Išnyksta fizinės ribos tarp darbo ir namų, todėl daugelis žmonių sako, jog darbą namuose apsunkina tai, kad visos veiklos susipina vienoje erdvėje“, - teigia Liana Mogišaitė, produktyvumo ir komandinės elgsenos trenerė.
L. Mogišaitė išskiria ir dar vieną darbo namuose iššūkį: galimybę nuolat užkandžiauti ar valgyti. „Dirbdami pastebime, kad namuose susikaupti gali būti sunkiau, mūsų dėmesys nuklysta į kitas veiklas, vaikus, augintinius ir panašiai. Kad to išvengtumėte, išmėginkite 10 min. metodą: pradėkite bet kokį darbą prieš tai 10 minučių nusistatę žadintuvą ar laikmatį. Jam suskambėjus įvertinkite, kiek pavyko nuveikti per šį laiką.
Darbas švenčių ir poilsio dienomis
Bene džiugiausia žinia, kuri gal bent kiek pakels tų, kuriems teks dirbti šventinių dienų metu, nuotaiką - darbas per šventes apmokamas mažiausiai du kartus didesniu tarifu nei įprastomis dienomis. Dar daugiau - mažiausiai du su puse karto didesnis darbo užmokestis mokamas už viršvalandžius švenčių dieną. Darbo ir viršvalandžių apmokėjimo tvarka švenčių metu apibrėžta Darbo kodekso 144 str. „Vienintelė išimtis, kai šis darbas neapmokamas įprasta tvarka, tai darbuotojo prašymas, kad darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginus iš atitinkamo koeficiento, būtų pridėtas prie kasmetinių atostogų laiko. Taip pat VDI specialistai atkreipė dėmesį, kad švenčių metų dirbama tik esant darbuotojo sutikimui, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais. Šios išimtys negalioja darbuotojoms, kurios yra nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios.
Didesnio atlygio šiemet taip pat gali tikėtis dirbsiantys Tarptautinę darbininkų dieną (gegužės 1 d.), per Jonines (birželio 24 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.) bei Šv. Kalėdas (gruodžio 24-26 d.).
Papildomas darbas ir viršvalandžiai
Viršvalandžiai ir papildomas darbas dažnai painiojami, tačiau tai nėra tas pats. Viršvalandžiai reiškia tą patį darbą, atliekamą viršijant nustatytą darbo laiką. O papildomas darbas reiškia naujas funkcijas ar atsakomybes, kurios gali būti atliekamos ir darbo metu, atskirai dėl to susitarus“, - sako Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė. Pasak jos, pernai įsigalioję Darbo kodekso pakeitimai dar labiau pabrėžia skaidrumo svarbą, kai darbuotojui patikimos papildomos pareigos ar projektai. „Jei darbuotojui skiriamas papildomas darbas, turi būti aiškiai susitarta, kokias papildomas funkcijas jis atliks, kokia bus jų apimtis ir koks atlygis bus mokamas. Kitaip tariant, papildomas darbas negali būti suprantamas kaip savaime atsirandanti pareiga“, - aiškina E.Staniulionė. Kad nekiltų nesusipratimų, patariama dėl papildomo darbo ar viršvalandžių tartis iš anksto ir susitarimus fiksuoti raštu.
„Tiek papildomas, tiek viršvalandinis darbas galimas tik gavus darbuotojo sutikimą. Toks susitarimas gali būti fiksuojamas įvairiai - nuo laisvos formos dokumento iki susirašinėjimo elektroniniu paštu. Pakanka užfiksuoti darbdavio prašymą dirbti papildomai ir darbuotojo sutikimą“, - sako E.Staniulionė. Anot jos, aiškūs susitarimai padeda išvengti situacijų, kai darbuotojas papildomai dirba savo iniciatyva, tačiau vėliau kyla klausimų dėl darbo laiko apskaitos ar apmokėjimo. Tai ypač aktualu organizacijose, kuriose taikomi lankstūs ar hibridiniai darbo modeliai.
Nors viršvalandžiai neretai laikomi galimybe uždirbti daugiau, jų kiekis yra ribojamas. Pagal Darbo kodeksą, per savaitę galima dirbti ne daugiau kaip 8 valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas raštu sutinka dirbti iki 12 valandų viršvalandžių per savaitę. „Net ir tokiu atveju turi būti laikomasi bendrų darbo laiko ribų. Vidutinė darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį negali viršyti 48 valandų per savaitę, o darbo diena negali būti ilgesnė nei 12 valandų. Pastaruoju metu vis dažniau akcentuojama būtent šių bendrų limitų laikymosi svarba“, - pažymi skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė. Per metus viršvalandžių trukmė taip pat ribojama - ji negali viršyti 180 valandų. Jei organizacijai reikalingas didesnis darbuotojų įsitraukimas, galima tartis ir dėl papildomo darbo ar naujų funkcijų, tačiau tokiu atveju taip pat turi būti aiškiai apibrėžta jų apimtis bei atlygis.
Darbo kodeksas numato, kad už viršvalandinį darbą darbo dienomis mokamas ne mažesnis nei 1,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio atlygis. Už darbą poilsio dieną mokama dvigubai, o už darbą švenčių dieną ar naktį - ne mažiau kaip 2,5 karto didesnis atlygis.
