Automatinė pavarų dėžė (APD) palengvina ir supaprastina automobilio valdymą, todėl vairuotojui nereikia galvoti apie pavarų keitimą ir jis gali visą dėmesį sutelkti į kelią. Tai didina vairavimo komfortą ir saugumą. Nenuostabu, kad daugelyje šalių, tokių kaip JAV (apie 90% automobilių) ir Japonija (apie 75% automobilių), dominuoja automobiliai su APD.
Kurdami šio tipo pavarų dėžę inžinieriai norėjo robotizuoti klasikinę mechaninę transmisiją, taigi tai reiškia, kad tokiame automobilyje „įprastos“ konstrukcijos sankabą tiesiog valdo elektronika. Tačiau skirtingai nei mechaninėse pavarų dėžėse, automatinėse pavarų dėžėse nėra sankabos pedalo. Pavarų perjungimas vyksta automatiškai, priklausomai nuo automobilio greičio, variklio sūkių ir akceleratoriaus pedalo paspaudimo.
Vairuotojas gali perjunginėti pavaras, naudodamasis prie vairaračio sumontuotomis perjungimo mentelėmis arba „vairasvirte“. Tačiau svarbu žinoti, kad pavarų dėžės svirtį reikia judinti tik tada, kai automobilio greitis neviršija maksimalaus leistino greičio tos pavaros, į kurią jungiate, nes kitaip galite sugadinti variklį.
Pagrindinės automatinės pavarų dėžės valdymo svirties padėtys ir jų reikšmė:
- "P" (Park) - Stovėjimo blokatorius. Tai papildoma apsauga, mechaniškai užrakinanti transmisiją ir taip apsauganti automobilį nuo riedėjimo stovėjimo metu. Daugumoje priekiu varomų automobilių rekomenduojama papildomai užtraukti rankinį stabdį.
- "R" (Reverse) - Atbulinė eiga. Būtina visiškai sustabdyti automobilį prieš įjungiant šią pavarą, kitaip galite pažeisti transmisiją.
- "N" (Neutral) - Laisva eiga. Nėra jokio jėgos perdavimo tarp variklio ir galinio tilto. Atleidus stabdį automobilis gali laisvai riedėti. Šis režimas nerekomenduojamas nuolatiniam naudojimui, ypač trumpam sustojus, nes gali apkrauti pavarų dėžę ir sumažinti transmisijos alyvos slėgį.
- "D" (Drive) - Normali eiga. Naudojamos visos pavaros, automobilis automatiškai keičia pavaras, užtikrinant sklandų važiavimą.
- "3" - Pakilimas. Pavaros jungiamos tik iki 3-ios pavaros. Teisinga naudoti esant vidutiniškiems pakilimams arba nuolydžiams.
- "L" - Apkrova. Pavaros jungiamos tik iki 2-os pavaros. Svarbu nevirsyti kiekvienai pavarai leistino greičio.
Naudojant automatinę pavarų dėžę, svarbu atkreipti dėmesį į akceleratoriaus pedalo paspaudimą: mažai paspaustas pedalas lemia ankstyvą persijungimą į aukštesnę pavarą ir lėtesnį įsibėgėjimą, o daug paspaustas pedalas - vėlyvą persijungimą ir greitesnį įsibėgėjimą. Energingai paspaudus pedalą iki galo (kickdown) - perjungiama žemesnė pavara, užtikrinamas maksimalus įsibėgėjimas.
Svarbu! Neviršykite kiekvienai pavarai leistino greičio. Stebėkite brūkšnines žymas ant spidometro. Kitą valdymo rankenos padėtį judinkite tik tada, kai automobilio greitis yra ne didesnis, kaip maksimalus leistinas tos pavaros, į kurią jungiate. Persukę variklį galite jį sugadinti.
Priekabos tempimas reikalauja papildomo dėmesio: kylant į kalną neleiskite sumažėti variklio sūkiams. Jeigu ketinate vilkti priekabą, patikrinkite automobilio techninių duomenų plokštelėje didžiausią leidžiamą priekabos svorį ir ar automobilyje yra transmisijos alyvos aušintuvas.
Sustojus trumpam (pvz., prie šviesoforo), valdymo rankeną palikite esamoje pozicijoje ir naudokite stabdį. Sustoję ilgesniam laikui, valdymo rankeną nustatykite į padėtį "N". Įkalnėje nelaikykite automobilio stovinčio vien greičio pedalo pagalba, naudokite stabdį.
Manevruodami ankštoje erdvėje, pavyzdžiui parkuodamiesi, automobilio greitį keiskite stabdžio pagalba, greičio pedalą naudokite saikingai.
Automobilį su automatine pavarų dėže užvesti stumiant nerekomenduojama, nes tai gali sugadinti pavarų dėžę. Jei nėra kitos išeities, galima tai daryti tik nedideliu greičiu ir trumpą atstumą, nustatę svirtį į "N" padėtį, nes varikliui nedirbant pavarų dėžės tepimo mechanizmas neveikia. Geriausia naudoti specialų autotransporterį arba priekabą.
Alyvos lygio tikrinimas ir priežiūra:
- Alyvos lygį automatinėje greičių dėžėje tikrinkite reguliariai, kartu tikrindami alyvą variklyje.
- Alyvos lygį tikrinkite veikiant varikliui, nuspaudę stovėjimo stabdžio pedalą, ir valdymo svirtį nustatę į padėtį „P“. Automobilis turi stovėti lygioje vietoje.
- Matuoklės valymui naudokite švarią, bepluoštę šluostę.
- Alyvą pilkite į matuoklės ertmę tik per tankų sietelį.
- Negalima viršyti maksimalaus alyvos lygio.
- Specialistai tvirtina, kad klasikinėje pavarų dėžėje (su hidrotransformatoriumi) alyvą reikia keisti kas 60 tūkst. kilometrų, nebent gamintojas rekomenduoja kitaip. Kartu reikėtų pakeisti ir filtrą.
- Kai kuriems automobiliams su dvigubos sankabos transmisija gamintojai alyvą rekomenduoja keisti kas 120 tūkst. kilometrų, tačiau siūloma intervalą sumažinti per pusę.
Perkaitus transmisijos alyvai ar pačiai transmisijai, automobilyje su klasikine automatine pavarų dėže galima sugadinti tarpiklius ir frikcines plokšteles, taip pat - hidrokinetinę sankabą.
Automatinės pavarų dėžės tipai:
1. Transmisija su hidrotransformatoriumi:
Šią transmisiją sudaro hidrokinetinė sankabos sistema arba hidrokinetinė pavarų dėžė kartu su keliomis epiciklinėmis pavaromis. Ji užpildyta alyva, kuri leidžia sklandžiai veikti atskiriems elementams. Tokios transmisijos yra patvarios ir sklandžiai veikia, tačiau turi palyginti mažą eksploatacinį efektyvumą dėl didelių energijos nuostolių.
2. Pusiau automatinė pavarų dėžė:
Tai robotizuota klasikinė mechaninė transmisija, kurios sankabą valdo elektronika. Vairuotojas gali perjunginėti pavaras rankiniu būdu. Tokios transmisijos turi trūkumų: keičiant pavaras automobilis trūkčioja ir dirba vangiai, o remonto išlaidos paprastai yra didelės. Populiariausi pavyzdžiai: „Selespeed“, „Sensodrive“ ir „Easytronic“.
3. Nuolat kintanti transmisija (CVT):
Šios transmisijos veikimo principą galima palyginti su dviračio pavarų perjungimu, tačiau automobilio pavarų dėžėje įtaisytos ne žvaigždutės, o kūgio formos skriemuliai, sujungti diržu ar grandine. Pavarų skaičius nėra fiksuotas, pavarų perjungimas yra sklandus, be trūkčiojimų. CVT transmisija tinka automobiliams su mažais varikliais ir daugiausia naudojama miesto sąlygomis. Ji jautri dideliam sukimo momentui ir dinamiškam važiavimui, o dideliu greičiu degalų sąnaudos gali būti didelės. Reikalauja reguliarios alyvos priežiūros.
4. Dvigubos sankabos transmisija (DCT):
Tai pažangus transmisijos tipas, sujungiantis mechaninės pavarų dėžės efektyvumą su automatinės pavarų dėžės komfortu. Naudojamos dvi atskiros sankabos: viena nelyginio, o kita - lyginio skaičiaus pavaroms. Tai leidžia atlikti itin greitus ir sklandžius pavarų perjungimus, nenutraukiant galios perdavimo. Automobilis greičiau įsibėgėja, vartoja mažiau degalų ir yra dinamiškesnis. Trūkumai: kiek grubesnis veikimas mažesniu greičiu, brangesnė gamyba ir priežiūra.
Nors automatinės pavarų dėžės senesniuose automobiliuose galėjo naudoti daugiau degalų nei mechaninės, šiuolaikinės APD yra gerokai tobulesnės ir gali būti net ekonomiškesnės. Dažniau keičiant pavaras (dėl didesnio pavarų skaičiaus) galima išgauti didesnį variklio darbo efektyvumą.
Svarbu nepamiršti, kad bet kokio tipo pavarų dėžei būtina reguliari techninė priežiūra, atidžiai sekant gamintojo rekomendacijas dėl alyvos keitimo intervalų ir kitų priežiūros darbų.
Renkantis naudotą automobilį, pravartu žinoti, kokio tipo transmisija sumontuota, nes tai gali turėti įtakos automobilio eksploatacijos kaštams ir patikimumui.
Ką daryti?🤷♂️ Smūgiuoja DSG automatinė pavarų dėžė 🚘🤔 | AUTOpatikros.lt || Važiuojam AUTO
tags: #kaip #veikia #automatine #pavaru #deze