Nors daugeliui žvejų mintis apie žuvų gaudymą elektros srovės pagalba asocijuojasi su barbariškumu ir brakonieriavimu, mokslininkai ir specialistai įžvelgia ir kitą šio metodo pusę. Elektros žūklė, kai ji atliekama sąžiningų žmonių rankose ir su tinkama įranga, gali būti naudinga įvairiems tikslams, nuo mokslinių tyrimų iki žuvų išteklių vertinimo.
Kaip veikia elektros žūklė?
Žvejojant elektra, į vandenį panardinami du elektrodai - anodas ir katodas. Tarp jų susidaro elektros laukas. Jei žuvis atsiduria šio lauko pakraštyje, ji gali spėti pasišalinti. Tačiau jei žuvis yra arčiau elektros šaltinio, ji nepajėgia atsispirti jo traukai. Pasiekusi anodą, žuvis gali pradėti skęsti ir tampa lengvai sugaunama, ypač jei ji tvirtinama ant graibšto. Jei elektros srovė neišjungiama laiku, žuvys žūsta. Tačiau jei srovė išjungiama laiku, žuvys po kurio laiko atsigauna ir plaukia toliau.
Kintamoji elektros srovė žuvis veikia stipriau nei nuolatinė. Nuolatinė srovė žuvis tik apsvaigina, o kintamoji sukelia raumenų spazmus ir konvulsijas. Šis žūklės metodas dažniausiai taikomas gėluose vandenyse.
Naudojimo galimybės ir privalumai
Elektros žūklė yra ypač patogi vietose, kur yra daug povandeninių kliūčių, tokių kaip medžiai ar uolos. Tai efektyvus metodas nustatyti žuvų išteklių būklę vandens telkinyje. Taip pat šis metodas gali būti naudojamas pašalinti menkavertes ar sergančias žuvis, taip pat sužvejoti žuvų reproduktorius (motinines žuvis) ir jauniklius veisimo tikslais.
Sąžiningo žmogaus rankose elektros žūklės aparatas yra vertingas įrankis. Juo galima itin tiksliai ištirti gėlųjų vandenų, ypač mažų upelių, žuvų populiacijas. Tarptautinės komisijos XII rezoliucija nurodo, kad lašišinėse upėse lašišų jauniklių tyrimams būtina naudoti elektros žūklę. Šia metodika vadovaujasi ir Lietuvos mokslininkai, tiriantys lašišų ir šlakių jauniklius Lietuvos upėse.
Ginčai ir kontroversijos
Nepaisant mokslinių argumentų, didelė dalis visuomenės laiko elektros žūklę barbariškumu. Kyla diskusijų, ar šis metodas nežaloja vandens gyvūnijos. Nors kai kurie tyrimai rodo, kad didesnės nei 30 cm lašišinės žuvys gali būti sužalojamos, netinkamai parinkus įtampą, gali lūžti stuburas ar pažeidžiami vidaus organai. Tačiau pastebima, kad serijiniai elektros žūklės aparatai sužaloja 8-13 % žuvų, o žvejojant kitais įrankiais sužalojimų gali būti ir daugiau.
Mokslininkai nesutaria ir dėl elektros žūklės poveikio reprodukcijai bei jauniklių gyvybingumui. Priklausomai nuo žuvies rūšies, jos subrendimo stadijos ir elektros lauko stiprumo, poveikis gali skirtis.
Teisinis reguliavimas ir kontrolė
Lietuvoje elektros žūklės aparatų naudojimas yra griežtai reguliuojamas. Įvežti, gaminti ar įsigyti tokius aparatus galima tik gavus Valstybinės aplinkosaugos inspekcijos leidimą ir juos užregistravus. Aparatai privalo atitikti leidžiamus elektros parametrus, kuriuos patikrina Aplinkos ministerijos Jungtinis tyrimų centras. Neįregistruoti aparatai laikomi neteisėtais, o jų gaminimas, pardavimas ar laikymas užtraukia baudą.
Asmenys, vykdantys teisėtą elektros žūklę moksliniams ar žuvivaisos tikslams, privalo matomoje vietoje pastatyti informacinius stendus su žvejybos tikslu, laiku ir atsakingų asmenų duomenimis. Taip pat draudžiama žvejoti be valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus.
Brakonieriavimas ir jo pasekmės
Nepaisant griežtų taisyklių, brakonieriavimas elektros srovės pagalba išlieka problema. Nelegalūs elektros žūklės aparatai dažnai yra skirti ne sugauti, o užmušti žuvį, todėl jų parametrai skiriasi. Tokia žūklė traktuojama kaip brakonieriavimas, už kurį gresia įspūdingos baudos ir ieškiniai už gamtai padarytą žalą.
Siekiant kovoti su brakonieriavimu, bandoma diegti naujas technologijas, pavyzdžiui, elektronines sistemas, kurios aptinka elektros srovę vandenyje. Tačiau kol kas didžiausia viltis lieka gyventojų pranešimai ir aplinkosaugininkų pastangos.
Pavyzdžiai iš praktikos:
- 2018 m. rugsėjį vykdytos akcijos „Lašiša“ metu sulaikyti du asmenys, kurie su žeberklu ir prožektoriumi tikrino lašišų nerštavietes. Jiems skirta po 60 eurų baudos.
- 2018 m. lapkritį Kelmės rajone piliečiui K. Š. surašytas protokolas už neteisėtą žvejybą Dubysos upėje neršto metu.
- 2018 m. lapkričio 6 d. Širvintų rajone sulaikytas asmuo, kuris neteisėtai žvejojo Musės upėje, sugavęs tris upėtakius ir vieną kiršlį. Jam gresia bauda ir žalos gamtai atlyginimas.
- 2018 m. lapkričio 6 d. Švenčionių rajone sulaikytas pilietis S.K., kuris žvejojo Žeimenos upės ichtiologiniame draustinyje, pažeisdamas draudimus.
- 2018 m. rugsėjį Klaipėdos rajono pareigūnai prie Jūros upės sulaikė du vyrus su žeberklais ir prožektoriais, įtariant brakonieriavimą elektros aparatu. Jiems gresia atsakomybė už neteisėtai nužudytą upėtakį ir lyną.
Akcijos „Lašiša“ tikslas - užtikrinti lašišų ir šlakių migracijos kelių ir neršto apsaugą. Gyventojai ir žvejai, pastebėję brakonieriavimo atvejus, kviečiami nedelsiant pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Nors elektros žūklė išlieka ginčytinu metodu, jos naudojimas moksliniams ir žuvivaisos tikslams yra būtinas ir vis labiau populiarėjantis. Tačiau svarbu nepamiršti, kad netinkamas šio metodo taikymas gali sukelti didelę žalą gamtai ir jos gyventojams.
tags: #kaip #zvejojama #su #akumuliatoriumi