Kelių eismo taisylių (KET) pažeidimai, ypač greičio viršijimas, yra viena dažniausių eismo nelaimių priežasčių. Nors daugelis vairuotojų mano, kad nedidelis greičio viršijimas yra nereikšmingas, tačiau statistika ir teismų praktika rodo, kad net ir kelių kilometrų per valandą viršijimas gali turėti itin skaudžių pasekmių.
Tragiška avarija Kaune: greitis, neatsargumas ir negrįžtamos pasekmės
2022 m. liepos 21 d. Kaune, A. Juozapavičiaus prospekte, įvyko tragiškas eismo įvykis, nusinešęs devyniolikmečio motociklininko gyvybę. Avarija įvyko, kai „Toyota“ markės automobilis, vairuojamas „Bolt“ pavėžėjo, suko į kairę ir nepraleido iš dešinės pagrindiniu keliu važiavusio motociklininko. Nors iš pradžių atrodė, kad automobilio vairuotojas yra kaltas, vėliau paaiškėjo sudėtingesnės aplinkybės.
Devyniolikmetis motociklininkas, Arkadijus B., vairavo ne savo motociklą, kuriam buvo pasibaigusi techninė apžiūra ir draudimas. Jis neturėjo teisės vairuoti, nes buvo ją praradęs dėl ankstesnio nusižengimo. Pats motociklininkas, pagal pirminius duomenis, važiavo nedideliu, beveik leistinu greičiu - 54 km/val. Tačiau vėlesni ekspertai ir liudytojų parodymai pateikė kitokią informaciją.
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistas konstatavo, kad automobilio vairuotojas, sukdamas į kairę, privalėjo praleisti motociklininką. Tačiau kaltinamojo advokatas pateikė nepriklausomo eksperto išvadą, kad motociklininkas prieš susidūrimą viršijo leistiną greitį. Pats automobilio vairuotojas teigė, kad matė tik automobilių šviesas ir girdėjo garsą, panašų į „padangų stabdymą“, o motociklą pamatė tik jam įvažiavus į pėsčiųjų perėją.
Ši byla išryškino sudėtingą atsakomybės nustatymo procesą, kai abu eismo dalyviai galimai pažeidė KET. Nors motociklininkas važiavo be teisės ir su techniškai netvarkinga transporto priemone, automobilio vairuotojas, sukdamas į kairę, privalėjo užtikrinti saugumą. Teismas turėjo įvertinti daugybę aplinkybių, įskaitant greitį, atstumą, matomumą ir kitų eismo dalyvių elgesį.
Greičio viršijimas - pagrindinė kaltė ar tik viena iš aplinkybių?
Kitoje byloje, įvykusioje Vilniaus rajone, automobilio vairuotojas Marijanas Lastovskis, viršydamas leistiną greitį (130 km/val. vietoj leidžiamų 70 km/val.), partrenkė ir mirtinai sužalojo pėsčiąjį, kuris į kelią išbėgo degant raudonam šviesoforo signalui. Nors vairuotojas teigė, kad pėsčiasis pats sukėlė avariją, teismai konstatavo, kad būtent vairuotojo viršytas greitis buvo esminė priežastis, lėmusi tragediją.
Teismas pabrėžė, kad vairuotojas, viršydamas leistiną greitį, apribojo savo galimybę tinkamai įvertinti situaciją ir laiku sureaguoti. Net ir pėsčiojo pažeidimai negali atleisti vairuotojo nuo pareigos važiuoti saugiai ir pasirinkti tokį greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę prieš bet kokią numatomą kliūtį.
Ši byla iliustruoja, kad greičio viršijimas, net ir esant kitų eismo dalyvių pažeidimams, dažnai tampa pagrindiniu veiksniu, lemiančiu sunkias pasekmes. Vairuotojai privalo suprasti, kad greitis tiesiogiai susijęs su jų reakcijos laiku ir galimybe išvengti nelaimės.
Kaltė pasidalina: kai abu vairuotojai pažeidžia taisykles
Pasitaiko atvejų, kai eismo įvykio metu abu vairuotojai pažeidžia KET. Pavyzdžiui, Vilniuje įvykusiame susidūrime tarp automobilio ir motociklo, abu eismo dalyviai buvo pažeidę taisykles. Motociklininkas viršijo leistiną greitį, o automobilio vairuotojas neatidžiai išvažiavo iš šalutinio kelio. Vis dėlto, teismas pripažino kaltu tik automobilio vairuotoją, nes jis, atvažiuodamas iš šalutinio kelio, nedavė kelio pagrindiniu keliu artėjančiam motociklui.
Tokiais atvejais svarbu atlikti išsamų tyrimą ir nustatyti priežastinį ryšį tarp kiekvieno vairuotojo veiksmų ir įvykio pasekmių. Kaip teigia draudimo ekspertai, svarbu kviesti policiją, kad būtų nustatytos visos aplinkybės ir teisingai paskirstyta kaltė.
Civilinės atsakomybės draudimas abipusės kaltės atveju gali nepadengti visos žalos. Kiekvieno vairuotojo draudikas atlygina kitos pusės žalos dalį pagal kaltės laipsnį. Jei abu vairuotojai yra vienodai kalti, kiekvieno draudikas kitam atlygina lygiai pusę patirtos žalos.
Ką daryti, kad išvengtumėte atsakomybės už greičio viršijimą?
Pagrindinis patarimas - visada laikytis Kelių eismo taisyklių ir neviršyti leistino greičio. Nepasiduokite pagundai skubėti ar „pavažiuoti su srautu“, nes tai gali turėti negrįžtamų pasekmių. Kiekvienas manevras turi būti apgalvotas, o greitis - saugus atsižvelgiant į kelio sąlygas, matomumą ir eismo intensyvumą.
Jei vis dėlto įvyko eismo įvykis, svarbu išlikti ramiam, kviesti policiją ir bendradarbiauti su pareigūnais. Nesistenkite slėpti pažeidimų ar meluoti, nes tai gali tik pabloginti situaciją.
Atsakomybė už greičio viršijimą gali būti ne tik administracinė (baudos, teisės vairuoti atėmimas), bet ir baudžiamoji, ypač jei dėl to įvyksta sunki nelaimė. Todėl vairuotojai privalo suprasti, kad jų veiksmai kelyje turi didelę reikšmę ne tik jų pačių, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui.
tags: #kaltas #greiti #virsijes #vairuotojas