Transporto priemonių gaisrai, deja, nėra retenybė. Peržvelgus Lietuvos priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) įvykių suvestines, galima pastebėti, jog transporto priemonės dega nuolat, o kai kurios savaitės ar net dienos išsiskiria didesniu gaisrų skaičiumi. Nors pastarųjų savaičių įvykiai gali sukelti susirūpinimą, jog transporto priemonės šiemet dega dažniau, statistika rodo, jog šiemet kilo 12,45 proc. mažiau gaisrų nei per tą patį laikotarpį pernai. 2024 metais per tą patį laikotarpį buvo užgesinti 538 transporto priemonių gaisrai, jų metu ugnis apgadino ar sunaikino 549 automobilius. Šiemet (iki liepos mėn. 24 d.) kilo 471 transporto priemonių gaisras, kurių metu ugnis sugadino arba sunaikino 487 automobilius.
Nors statistika rodo bendrą gaisrų mažėjimą, svarbu suprasti, kas sukelia šiuos gaisrus ir kas yra atsakingas. Automobilių gaisrai dažniausiai kyla dėl elektros instaliacijos, kuro tiekimo sistemos gedimų ar kitų techninių gedimų. Taip pat neretai užsiliepsnoja ir autoįvykių metu, ypač didelė gaisro tikimybė, kai nuo stipraus smūgio išsilieja degalai. Suvestinėse taip pat matyti, jog priežastys gali būti įvairios, nes apdega skirtingos automobilių dalys - dūmai verčiasi iš po kapoto, jaučiasi salone, bagažinėje išdega akumuliatorius, elektromobiliuose dažniausiai užsiliepsnoja baterijos.
Dažniausios automobilių gaisrų priežastys
Viena iš dažniausių automobilių gaisrų priežasčių yra netvarkinga elektros įranga. Nusidėvėję, nudegę laidai, netinkamai sujungta ar neaiškios kilmės aparatūra, per didelės apkrovos sudegina laidus, kurie sukelia trumpą jungimą, vėliau galintį peraugti į gaisrą. Ypač tai aktualu, kai „meistriukai“ daro papildomus prisijungimus, įlenda į elektros instaliaciją, kas dažnai sukelia elektros laidų kaitimą ir gali privesti prie gaisro. Taip pat, kai nuolat jungiamas starteris ir bandoma užkurti automobilį su nusėdusiu akumuliatoriumi, tai sudaro viršįtampius elektros sistemoje, o tai gali tapti gaisro priežastimi.
Kita svarbi priežastis - netvarkinga kuro tiekimo sistema. Nėra skirtumo, kokius degalus (benziną, dyzeliną ar dujas) naudoja automobilis, jo kuro padavimo sistema turi būti prižiūrima. Eksploatuojant automobilį variklio skyriuje kaupiasi dulkės, tepalų, kuro likučiai. Visa tai sudaro labai degų sluoksnį ir, jeigu tai dar papildo kuro nutekėjimas, užtenka nedidelės kibirkštėlės, kad automobilį apimtų liepsnos.
Taip pat automobilio gaisro priežastimi gali tapti prasta automobilio techninė būklė. Besitrinančių detalių perkaitimas, ypač aktualus didelių vilkikų vairuotojams, kur pakrauto vilkiko judančioms detalėms tenka didelės apkrovos, detalės sąveikauja tarpusavyje, kaista. Tai, nesėkmingai susiklosčius aplinkybėms, gali tapti gaisro priežastimi.
Transporto priemonė gali užsidegti ir dėl „pašalinių veiksnių”. Pavyzdžiui, dėl netyčia numestos nuorūkos, kuri gali sukelti gaisrą automobilio salone ar bagažinėje. Eismo įvykio metu stipriai apgadintas automobilis taip pat gali užsidegti. Ypač pavojingi tokiu atveju seni automobilių dujų balionai, neturintys daugiafunkcio vožtuvo. Nors šiuo metu daugelis automobilių turi modernius balionus, anksčiau dėl dujinės įrangos kildavo daugelis tragiškai pasibaigusių gaisrų. Dujos dega labai greitai ir kaitriai, todėl užgesinti automobilį be ugniagesių gelbėtojų pagalbos paprastai neįmanoma.
Elektromobilių gaisrai: mitai ir realybė
Daugiau dėmesio sulaukia elektromobilių gaisrai, nes šie kartais užsidega savaime. Tačiau Europos alternatyvių degalų observatorijos (AFO) parengtoje ataskaitoje nurodoma, jog Švedijos civilinės saugos agentūros duomenys rodo, jog elektromobiliai užsidega 20 kartų rečiau nei automobiliai su vidaus degimo varikliais. Pavyzdžiui, 2022 m. duomenys rodo, jog Švedijoje per visus metus elektrinėse transporto priemonėse kilo 23 gaisrai, o tai sudaro 0,004 proc. nuo bendro 611 000 elektromobilių parko. Tuo pačiu laikotarpiu buvo užregistruoti 3400 automobilių su vidaus degimo varikliais gaisrai, tai sudaro 0,08 proc. nuo 4,4 mln. tokių transporto priemonių.
AFO specialistai pastebi, jog tiek elektromobilių, tiek įprastų automobilių gaisro dydis gali būti panašus. Elektromobiliuose liepsna gali išsiplėsti nuo ličio jonų baterijos, o įprastuose - nuo degalų bako, o išsilieję degalai gali apimti ir didesnį plotą. Akcentuojama, jog elektromobilių ir hibridinių automobilių gesinimas trunka ilgiau ir yra sudėtingesnis.
Ką daryti užsidegus automobiliui?
Bene kiekvienas vairuotojas stengiasi kiek įmanoma labiau apsaugoti savo turtą nuo visiško sunaikinimo ir puola gesinti automobilius dar iki atvykstant ugniagesiams. Kartais dėl to ugnis sužaloja ir juos, todėl verta žinoti, kaip transporto priemonės gaisrą malšinti teisingai.
Jeigu automobilis užsidegė važiuojant, ugniagesiai gelbėtojai pataria tuoj pat sustoti kelkraštyje, nes važiuojant toliau - ugnis įsidegtų dar labiau. Būtina nedelsiant išjungti variklį, o jeigu sustojus užtraukėte rankinį stabdį - svirtį nuleiskite. Raktelius rekomenduojama palikti spynelėje, kad neužsirakintų vairas.
Perspėjama, jog variklio dangtį galima atidaryti tik rankoje turint naudoti paruoštą gesintuvą. Tam, kad išvengtumėte liepsnos pliūpsnio iš po variklio dangčio, jį praverkite tik šiek tiek ir keletą kartų įpurkškite gesintuvo miltelių. Po kelių sekundžių galima jį atidaryti labiau ir gesinti ten, kur intensyviausias degimas. Svarbiausia taikyti į gaisro židinį.
PAGD teigimu, gaisrą gesinti reikia labai operatyviai, nes jeigu liepsna pasieks automobilio saloną, kur labai daug degių medžiagų, užgesinti bus dar sudėtingiau. Vieno gesintuvo gali neužtekti, todėl paprašykite pagalbos ir kitų vairuotojų. Jeigu pavyko patiems užgesinti patiems, dar iki atvykstant ugniagesiams, išjunkite akumuliatorių, kad išvengtumėte pakartotinio užsidegimo.
Elektromobilių gesinimui patarimų turi AFO. Šio tipo transporto priemonių gesinimui gali praversti ir žinios apie kitų elektrinių priemonių gesinimą, pavyzdžiui, patariama naudoti įvairių rūšių antklodes, kad uždengtumėte ugnies šaltinį ir išvengtumėte ugnies plitimo į aplinkinius transporto priemones ar infrastruktūrą. Jeigu elektromobilis pradėjo rūkti jį įkraunant, svarbu kuo greičiau jį atjungti nuo elektros šaltinio, tuomet transporto priemonę saugu gesinti ir vandeniu. Dokumente teigiama, jog vanduo nesudaro elektros pavojaus gesinant elektromobilius, tačiau įkrovimo įranga - kelia elektros iškrovos pavojų. Visgi, jeigu yra galimybė, vandens rekomenduojama nepilti tiesiai ant akumuliatoriaus. Žinoma, šiems automobiliams puikiai tinka ir įprasti milteliniai gesintuvai, tačiau jie greičiausiai padės tuomet, jeigu gaisras kilo ne nuo baterijos, o dėl kitų priežasčių. Užgesinti baterijai reikia itin didelio kiekio vandens, todėl didelė tikimybė, jog be ugniagesių pagalbos išsisukti nepavyks.
Kaip elgtis gaisro metu
Visais atvejais pirmiausia pasirūpinkite savo ir keleivių saugumu, neleiskite pašaliniams asmenims artintis prie degančios transporto priemonės, kvieskite ugniagesius į pagalbą. Jeigu yra galimybė, patraukite automobilį atokiau nuo kitų transporto priemonių ir degių medžiagų, išgabenkite jį į atvirą erdvę.
Norėdami važinėti saugiai ir netapti statistikos dalimi, rūpinkitės savo automobilio technine būkle, laikykite variklį ir variklio skyrių švarų, visada turėkite po ranka veikiantį gesintuvą.
tags: #kas #atsakingas #uz #automobilio #sukelta #gaisra