Daugelis vairuotojų įsitikinę, kad turint galiojantį privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą sukėlus eismo įvykį nekils jokių rūpesčių - juk žala nukentėjusiajam bus atlyginta bet kuriuo atveju.
Tačiau draudikai įspėja: jei prie vairo sėda asmuo, neatitinkantis draudimo sutarties sąlygų, toks paslaugumas gali baigtis nenumatytomis išlaidomis. Viena dažniausių klaidų pasitaiko dar sudarant draudimo sutartį. Jei eismo įvykį sukelia asmuo, neatitinkantis sutartyje numatytų sąlygų - pavyzdžiui, turi trumpesnį vairavimo stažą - draudimo bendrovė žalą nukentėjusiajam atlygins, tačiau vėliau gali pareikalauti dalį išmokėtos sumos grąžinti iš paties draudėjo. Tai vadinamasis regresas, kuris gali siekti tam tikrą dalį visos išmokos - nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų.
Vertinant riziką ir apskaičiuojant įmoką, vairuotojų stažas yra svarbiausias kriterijus. Tai reiškia, kad automobilio remontu gali tekti rūpintis patiems, nors draudimo įmokos buvo mokamos reguliariai.
Lietuvoje vis dar gana dažna praktika jauno vairuotojo automobilį registruoti ir drausti vyresnio šeimos nario vardu. Tikimasi, kad pasinaudojus tėvų sukauptu stažu ir gera draudimo istorija, polisas kainuos gerokai pigiau. Vis dėlto, pasak draudimo bendrovės ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojo Rimvydo Pociaus, toks elgesys turi ir neigiamų pasekmių.
Pirmoji - bet koks eismo įvykis tiesiogiai blogina tėvų draudimo istoriją - kitąmet įmokos gali išaugti ne tik tam automobiliui, bet ir kitoms jų vardu apdraustoms transporto priemonėms. Antroji - nors trumpuoju laikotarpiu pavyksta sutaupyti, vėliau, kai jaunuolis norės apsidrausti savo vardu, draudikams jis vis tiek bus pradedantysis be jokios patirties, todėl ir draudimo įmoka atitinkamai bus didesnė.
Prieš perduodant automobilio raktelius kitam asmeniui, ekspertas pataria pirmiausia atidžiai peržiūrėti savo draudimo poliso sąlygas ir įsitikinus, kad naujo vairuotojo patirtis už automobilio vairo atitinka draudimo sutartyje aptartas sąlygas, skolinti automobilį. Jei žinote, kad automobilį vairuos mažiau patyręs asmuo, pavyzdžiui, ką tik teises išlaikęs šeimos narys, apie tai verta informuoti draudimo bendrovę iš anksto. Nors dėl pasikeitusios rizikos įmoka gali šiek tiek padidėti, tai bus nepalyginamai mažesnė suma nei nuostoliai, kuriuos tektų prisiimti įvykus avarijai. Atvirumas su draudiku yra paprasčiausias būdas užsitikrinti, kad apsauga tikrai suveiks. Galų gale, geriausias draudimas yra ne pigiausias polisas, o tas, kuris suteikia realią apsaugą būtent tada, kai jos labiausiai prireikia.
Ką daryti, jei automobilis neturi draudimo?
Nors transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas Lietuvoje yra privalomas, apie 9 proc. automobilių šalies keliuose važinėja neturėdami galiojančio draudimo polisą. Kelių transporto priemonių registro duomenimis, keliuose važinėja net apie 140 tūkst. neapdraustų automobilių. Tai reiškia, kad avarija gali nutikti bet kada, o jos kaltininkas gali būti be draudimo.
Eismo įvykį sukėlęs ir draudimo neturėjęs vairuotojas privalės atlyginti visą žalą iš savo lėšų. Jeigu avarija įvyksta užsienyje, žala dar labiau išauga.
Taigi, jeigu eismo įvykį sukėlė neapdraustos transporto priemonės vairuotojas, kuris neturi nei privalomojo draudimo, nei KASKO, Jūs neprarasi kompensacijos, o ją išmokės draudimo bendrovė. Svarbiausia nepasiduoti spaudimui susitarti be įvykio detalių.
Visų pirma, neklausyk tokio vairuotojo pažadų susitarti vietoje. Nedelsdamas kviesk policiją, užpildyk eismo įvykio deklaraciją ir pažymėk, kad kaltininko transporto priemonė buvo be draudimo. Vėliau per transporto priemonių draudikų biurą ši suma bus išieškota iš kaltininko.
Statistika rodo, kad vidutinė žala Lietuvoje siekia apie 950 eurų, tačiau praktikoje sumos gali būti daug didesnės. Pagal Motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymą, kiekviena transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublika, privalo turėti galiojantį draudimo polisą.
Neapdraustas vairuotojas dažnai bando įtikinti, kad problemą galima išspręsti be policijos. Jis gali siūlyti užpildyti deklaraciją vėliau, pakeisti eismo įvykio datą ar apsimesti, jog pamiršo dokumentus. Eismas keliuose grindžiamas pasitikėjimu kitais vairuotojais, tačiau pasitaiko atvejų, kai eismo įvykį sukelia neapdraustas vairuotojas.
Draudimo sutarties sąlygų svarba
Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteikiame teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiaiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau - TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtinta draudėjo pareiga pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę.
Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d. Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką.
Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje nurodė, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui.
Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau nei ji padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką.
Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis.
Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų.
Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
Ar galima apdrausti neregistruotą automobilį?
Jei automobilis dar neregistruotas ir neturi numerių, jį vis tiek galima apdrausti. Privaloma įregistruoti transporto priemonę prieš pradedant eksploatuoti viešajame eisme. Įsigijus Lietuvoje jau registruotą transporto priemonę, ją savo vardu reikia įregistruoti per 10 kalendorinių dienų nuo nuosavybės pasikeitimo deklaravimo.
Galima įsigyti 1 mėnesio privalomąjį draudimą neregistruotam automobiliui. Privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas ir jo įmoka daugelyje draudimo bendrovių priklauso nuo TP variklio galingumo, Jūsų ir kitų tos pačios TP vairuotojų amžiaus ir vairavimo stažo, registracijos vietos ir vairavimo drausmingumo.
01. Privalomasis ir kasko automobilių draudimas.
Šis draudimas atlygins žalą, padarytą kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui, dėl Jūsų kaltės įvykus kelių eismo įvykiui naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę.
tags: #kas #atsako #jei #nera #apdraustas #automobilis