Variklio tipo pasirinkimas - vienas svarbiausių sprendimų perkant automobilį. Kiekvienas iš trijų degalų tipų (dyzelinis kuras, benzinas ir dujos) turi savo privalumų ir trūkumų. Nesvarbu, kokio automobilio ieškote, tiek benzininiai, tiek dyzeliniai modeliai turi privalumų ir trūkumų. Todėl automobilio ieškantiems vairuotojams priimti sprendimą dėl variklio tipo yra pakankamai sunku.
Pagrindiniai skirtumai ir privalumai
Pagrindiniai skirtumai visais laikais buvo kuro sąnaudos ir eksploatavimo kaštai. Dyzelinis variklis dažniausiai sunaudoja mažiau kuro, bet jo remontas gali kainuoti brangiau. Benzininio variklio kuro sąnaudos yra didesnės, tačiau aptarnavimas - dažniausiai pigesnis. Vienas iš pagrindinių dyzelinių automobilių privalumų yra tas, kad jie paprastai taupiau naudoja degalus nei benzininiai automobiliai. Vienas iš pagrindinių dyzelinių automobilių privalumų yra tas, kad jie išmeta mažiau anglies dioksido (CO2) nei benzininiai automobiliai. Lietuvos tyrėjų duomenimis, tipiškas dyzelinis automobilis išmeta apie 15-20% mažiau CO2 nei panašus benzininis automobilis.
Dyzeliniai varikliai dažniau vertinami dėl didesnio sukimo momento žemesnėse apsukose. Praktikoje tai reiškia, kad automobilis lengviau „traukia“ nuo mažų apsukų, patogiau lenkia be didelio pavarų „malimo“ ir dažnai jaučiasi tvirčiau važiuojant su pilna apkrova (keleiviai, bagažas, priekaba). Dyzeliniai automobiliai paprastai turi didesnį sukimo momentą nei benzininiai automobiliai, o tai reiškia, kad jie greičiau įsibėgėja iš mažo greičio.
Benzininiai automobiliai paprastai pasižymi mažesniu triukšmo lygiu. Žinoma, triukšmingumo lygis priklauso ir nuo naudoto automobilio modelio. Didžiausias privalumas, kuris yra būdingas transporto priemonėms su benzininiais varikliais - draugiška kaina. Lyginant su dyzeliniu, benzininio tipo variklis paprastai greičiau nusidėvi. Tai reiškia, kad jo priežiūrai įprastai reikia skirti daugiau dėmesio.
Kada rinktis dyzelinį automobilį?
Dyzelinius automobilius dažniau renkasi reguliariai ilgus atstumus vairuojantys žmonės. Tik taip galima sutaupyti reikšmingesnę sumą iš degalų ir taip kompensuoti pirkimo ir remonto kainą. Jeigu daug važiuojate dideliais atstumais arba dažnai vežate sunkius krovinius, dyzelinis automobilis gali būti geresnis pasirinkimas. Jeigu daug važiuojate užmiestyje, tolygiai ir ilgesniais atstumais, techniškai tvarkingas dyzelis dažnai gali būti labai racionalus pasirinkimas. Ilgesni ir tolygesni atstumo dažnai yra ta vieta, kur dyzelis atsiskleidžia: mažesnis kaštas kilometrui, patogus sukimo momentas, dažnai mažesnės sąnaudos važiuojant pastoviu greičiu. Dyzelinis automobilis puikus pasirinkimas gyvenantiems užmiestyje ir per metu nuvažiuojantiems daugiau nei 20 tūkst. kilometrų.
Kalbant apie „kas pigiau“, svarbiausia yra ne vien degalų kaina litro atžvilgiu, o bendra kaina už kilometrą, į kurią įeina realios sąnaudos, planinė ir neplaninė priežiūra, mokesčiai, draudimas ir nuvertėjimas. Jeigu lyginate kaštus, darykite tai taip: pasiimkite savo realų vidutinį metinį kilometrą (pvz., 12 000, 20 000 ar 30 000 km), įsivardykite tikėtiną sąnaudų skirtumą tarp konkrečių modelių (ne „dyzelis vs benzinas“ apskritai), ir pasitikrinkite, per kiek laiko tas skirtumas „uždirba“ galimą brangesnę dyzelio priežiūrą.
Kada rinktis benzininį automobilį?
Benzininius automobilius paprastai renkasi tie, kas vairuoja per mažai, kad turėtų naudos iš dujomis ar dyzeliniu kuru varomo variklio. Jei jūsų tipinis maršrutas - keli kilometrai iki darbo, dar keli iki darželio ar parduotuvės, variklis didelę dalį laiko dirba nepasiekęs optimalaus darbinio režimo. Tokiu režimu dyzeliui dažnai būna sunkiau: jis jautriau reaguoja į nuolatinį „šaltą“ eksploatavimą, nes modernios išmetimo sistemos (kietųjų dalelių filtrai, EGR, įvairūs katalizatoriai) geriausiai veikia tada, kai išmetimo temperatūros pakankamos ir automobilis kartais gauna ilgesnį, tolygesnį važiavimą. Jeigu abejojate, pabandykite sąžiningai įsivardyti: kiek kartų per savaitę nuvažiuojate bent 20-30 km vienu reisu, ne „šokinėdami“ nuo šviesoforo iki šviesoforo? Jeigu transporto priemonę naudosite tik mieste ir trumpiems atstumams, pavyzdžiui, iš namų į darbą, tuomet dyzelinis automobilis tikrai ne jums. To priežastis, automatiškai neįvykstanti DPF filtro regeneracija - neišdeginami filtre esantys suodžiai. Užsikimšęs filtras gali tapti turbinos gedimo arba išsilydžiusių stūmoklių priežastimi. Jeigu matote, kad automobilis ima reikalauti vis daugiau investicijų, o jūsų važiavimo režimas pasikeitė (pavyzdžiui, iš užmiesčio persikėlėte į miestą), kartais racionaliau yra parduoti anksčiau, nei „sukristi“ į brangių remontų ciklą. Jeigu daug trumpų maršrutų mieste, benzinas (arba hibridinis sprendimas) dažnai leidžia išvengti būtent tų problemų, kurios vėliau tampa brangiausios. Jeigu automobilis jums reikalingas trumpiems atstumams įveikti - per metus numanote nuvažiuoti apie 10 tūkst. kilometrų, tuomet tinkamesnis pasirinkimas - benzininis automobilis.
Dujos: alternatyva taupantiems
Dujų įranga paprastai įrengiama tikintis sutaupyti, panašiai kaip giriasi sutaupantys dyzelinių automobilių vairuotojai. Juk dujos perpus pigesnės nei benzinas. Tačiau reikia atsižvelgti į įrangos įrengimo kainą, kuri paprastai kainuoja virš 2 000 PLN, todėl prireiks nemažai laiko, kol įranga atsipirks. Prieš automobilyje įrengdami dujų įrangą, paskaičiuokite, ar ją įrengę galėsite sutaupyti, ir jei taip - kiek tiksliai. Žmonėms, kurie daug važinėja, kuriems nereikia didelės bagažinės talpos, ir kuriems netrukdo dažnas degalų papildymas, verta įsirengti dujų įrangą. Taip pat svarbu atsiminti, kad dujų balionas nėra mažas, o degalų pylimas užtrunka ilgiau ir gali būti ribotas užsienyje.
Kiti svarbūs veiksniai
Prieš perkant automobilį, degalų tipas - ne vienintelis veiksnys, kurį reikia apsvarstyti. Nepamirškite patikrinti, kaip jūsų pasirinktame modelyje veikia dyzelinis ir benzininis varikliai. Dažnai paaiškėja, kad tame pačiame modelyje du skirtingi varikliai gauna visiškai skirtingus įvertinimus. Jei jūs norėtumėte dyzelinio variklio, bet statistika rodo, kad jis sugenda žymiai greičiau nei benzininis, degalams sutaupytus pinigus išleisite remontui, o tai reiškia tas pačias išlaidas, bet daugiau rūpesčių. Jei ieškote dujinio automobilio, nepamirškite, kad ne kiekviename benzininiame automobilyje galima įrengti dujų įrangą, o jei ir galima, tokie varikliai gali būti linkę dažniau gesti.
Lietuvoje įsigyjant automobilį svarbu prisiminti, kad registruojant tam tikrais atvejais taikomas registracijos mokestis, kuris priklauso nuo degalų rūšies (ir jų kombinacijų) bei CO2 rodiklio. Nuvertėjimas dažnai būna didžiausia automobilio išlaida, tik ji pasimato ne kas mėnesį, o pardavimo dieną. Dyzeliai tradiciškai turi paklausą tarp tų, kurie važiuoja daug ir nori mažesnio kašto kilometrui, o benzininiai dažnai patrauklesni miestui, trumpiems maršrutams ir tiems, kas bijo dyzelio išmetimo sistemos remonto.
Tai VISKAS, KĄ REIKIA ŽINOTI APIE AUTOMOBILIUS
Galutinis sprendimas priklauso nuo jūsų individualių poreikių ir vairavimo įpročių. Jei daug važinėjate, bet trumpais atstumais, galite įsirengti dujų įrangą. Jeigu jūsų tipinis maršrutas - keli kilometrai iki darbo, dar keli iki darželio ar parduotuvės, benzininis variklis dažnai būna paprastesnis sprendimas. Jeigu planuojate automobilį turėti trumpai (pvz., 1-3 metus), verta rinktis tokį derinį, kurį lengviau parduoti: populiarus kėbulas, aiški komplektacija, dokumentuota priežiūra, tvarkingos išmetimo sistemos.