Maždaug 85,3 tūkst. gyventojų turinčiame Panevėžyje, „Regitros“ duomenimis, įregistruota apie 56 tūkst. transporto priemonių. Tokia situacija, regis, pati diktuoja sąlygas mokamų automobilių aikštelių verslui. Visgi kloti kelias dešimtis eurų už tai, kad grįžęs namo visada turėsi vietos automobiliui, kol kas nėra įprasta.
Panevėžyje, Statybininkų gatvėje, 46, 48 ir dar bene penkių aplinkinių daugiabučių gyventojai daug metų nesukdami galvos automobilius statydavo greta namų esančioje erdvioje, asfaltuotoje aikštelėje. O vieną dieną rado tvorą, vaizdo kameras ir nuomos mokestį. Tada ir paaiškėjo, kad ši teritorija privati ir savininkas nenusiteikęs toliau užsiimti labdara. Dabar vienas kitas vairuotojas naudojasi jo pasiūlyta paslauga: moka nuomą ir stato automobilius aptvertoje, stebimoje aikštelėje.
Automobilių stovėjimo problemos miestuose
„Automobilių daugėja, kai kurios šeimos ne po vieną jų turi. Natūralu, kad tokiuose kvartaluose rasti vietos mašinai pastatyti vakarais labai sudėtinga. Statybininkų gatvės kelių daugiabučių gyventojai daug metų nesukdami galvos automobilius statydavo greta namų esančioje erdvioje, asfaltuotoje aikštelėje. O vieną dieną rado tvorą, vaizdo kameras ir pranešimą apie nuomos mokestį.
Vieną dieną Rasa, ieškodama vietos automobiliui, erdvioje asfaltuotojoje aikštelėje išvydo tveriamą tvorą. „Tie vyrai man pasakė, kad tai privati valda, jei norėsiu čia statyti mašiną, kainuos 20 eurų per mėnesį. Vėliau, kai aikštelė bus sutvarkyta ir bus sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros, mokestis pakils iki 30 eurų. „Keista, kad vidury daugiabučių namų kvartalo atsiranda privatus sklypas. Kažkada gyventojai buvo sugalvoję toje aikštelėje statyti požeminius garažus, bet niekas neleido, nes ten vaikų žaidimų vieta. „Norėčiau pabrėžti, kad aptverta teritorija nėra žaidimų aikštelė - gyventojai to nesupranta. „Šis sklypas jau seniai privatus, bet ankstesnis savininkas jame nieko nedarė. „Nenustatinėsiu, iš kur ir kokiu būdu ankstesnis savininkas buvo gavęs šitą sklypą.
Vos daugiau nei 85 tūkst. gyventojų turinčiame Panevėžyje įregistruota apie 56 tūkst. automobilių.
Statybininkų g. 46-ojo namo bendrijos pirmininkė Birutė Stulginskienė patvirtina seniai žinojusi apie privatizuotą žemės sklypą daugiabučių namų apsupty. „Aš pati su tuo savininku nekalbėjau, bet, kaip ir kiti kaimynai, laiptinėje radau skelbimą apie draudimą laisvai statyti mašinas dalyje aikštelės. Čia automobilius anksčiau palikdavo mažiausiai septynių aplinkinių namų gyventojai“, - pasakojo B. Šio daugiabučio bendrija su kaimyniniais namais jau seniai derina naujų automobilių vietų įrengimą kiemuose. „Turime įvairių planų ir galimybių dėl žaliosios vejos prie mūsų namų, kur galėtume įsirengti automobilių stovėjimo vietas. „Apskaičiavome, kad preliminariai vienam butui už automobilių aikštelės įrengimą reikėtų mokėti 700 eurų. B. Dar šiais metais Statybininkų gatvės 46-ojo namo bendrija galėtų teikti prašymą įrengti 28 vietų aikštelę palei savo namą ant vejos. „Apskaičiavome, kad preliminariai vienam butui už aikštelės įrengimą reikėtų mokėti 700 eurų. Su tokia suma kol kas sutinka tik vienas kitas. Baisu sumanymą tęsti, o paskui nebus kas už jį moka“, - sako B.
Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo Sauliaus Glinskio duomenimis, ji seniai buvo grąžinta savininkui pagal nuosavybės teisę į toje vietoje kadaise turėtą žemę. „Prie to privataus sklypo yra apie 100 vietų aikštė valstybinėje teritorijoje. Statybininkų gatvės namų bendrijos, jei gyventojai sutinka prisidėti 30 procentų, gali kreiptis į Savivaldybę dėl esamos stovėjimo aikštelės padidinimo“, - aiškina D.
Mokamų stovėjimo aikštelių taisyklės ir apmokestinimas
UAB „STOVA“ administruoja automobilių stovėjimo aikšteles ir mokamas zonas. Klientų aptarnavimo specialistai dirba visą parą. Mokestis už paslaugas taikomas pagal tą dieną, kai automobilis buvo pastatytas, galiojančius įkainius. Kiekvienoje aikštelėje gali būti taikomi skirtingi įkainiai. Įkainiai skelbiami aikštelėse ir tinklapyje. Kaina skaičiuojama pagal faktiškai stovėtą laiką, jį apvalinant iki didesnio Bendrovės taikomo ir įkainiuose nurodyto laiko apskaitos vieneto. Bendrovė turi teisę vienašališkai keisti įkainius už paslaugas.
Mokėjimas už stovėjimą turi būti atliktas nedelsiant, tik pastačius automobilį ir neatsitraukus nuo jo. Nesumokėjus automobilio stovėjimo paslaugos mokesčio iš karto arba pavėlavus pratęsti automobilio stovėjimo mokamoje zonoje laiką, automobilio savininkas yra laikomas pažeidęs atsiskaitymo tvarką ir įsipareigoja sumokėti nurodyto dydžio padidinto tarifo mokestį ne vėliau kaip per 24 valandas. Įgalioti Bendrovės asmenys fiksuoja pažeidimą nuotraukose ir surašo pažeidimo fiksavimo aktą. Aikštelės vaizdo stebėjimo kameromis fiksuojamas pažeidimas ir surenkama informacija Taisyklių pažeidimo aktui išrašyti.
Asmens duomenų tvarkymas ir vaizdo stebėjimas
Sutikdamas su šiomis Taisyklėmis, Vartotojas pateikia tvarkyti savo asmens duomenis Bendrovės paslaugų administravimo ir vykdymo tikslais. Vartotojo kontaktiniai duomenys gali būti panaudoti siekiant informuoti apie Vartotojui skirtus aktualius pasiūlymus, susijusius su Paslaugų naudojimu. Bendrovė gali Vartotojo telefono numerį, el. pašto adresą perduoti tretiesiems asmenims, teikiantiems Bendrovei specializuotas paslaugas.
Vaizdo stebėjimas aikštelėse vykdomas siekiant užtikrinti Bendrovės nuosavybės teisės apsaugą, turto saugumą ir neliečiamumą, paslaugų kokybę ir administravimo procesą. Vaizdo įrašai gali būti peržiūrėti tik esant įtarimų dėl taisyklių pažeidimų, paslaugų kokybės, nelaimingų atsitikimų ar materialinių vertybių praradimo atvejais.
Telefoninių pokalbių su Bendrovės klientų aptarnavimo centro darbuotojais įrašai daromi siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę ir Vartotojų informavimą. Prieš pokalbio įrašymą duomenų subjektas informuojamas apie pokalbio įrašymą ir tikslą. Vartotojas patvirtina, kad yra informuotas apie teisę susipažinti su asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti, apriboti ar sunaikinti duomenis, teisę į duomenų perkeliamumą.
Lietuvos miestų patirtis apmokestinant automobilių stovėjimą
Šiauliuose daugiabučių gyventojai moka už automobilių parkavimą. Senų daugiabučių gyventojai už molinę stovėjimo aikštelę turi susimokėti savivaldybei. Sovietiniais laikais statyti daugiabučiai ir erdvės šalia jų neatitinka nūdienos realijų. Kai anuomet vos kelių butų gyventojai turėjo automobilius, dabar gi sunku rasti tokį, kuriam automobilis nepriklausytų. O dažnu atveju viename bute gyvenanti šeima disponuoja dviems arba net trimis automobiliais. Taigi neišvengiamai susiduriama su problema - kur statyti automobilį, mat akivaizdu, kad visų gyventojų automobiliai prie namų netelpa.
Šiauliuose yra trys skirtingos parkavimo zonos - raudonoji, geltonoji ir žalioji. Už jas susimokėti turi ne tik pašaliniai asmenys, kurie trumpam pasistatė automobilį, bet ir namo gyventojai. UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ informuoja, kad vieno automobilio parkavimas žaliojoje zonoje metams kainuoja 20 eurų, geltonojoje - 25 eurus, na, o raudonojoje - 40 eurų per mėnesį. Nepasisekė tiems, kas kažkada nusipirko butą sename daugiabutyje, kuris stovi brangiausioje parkavimo zonoje.
Tačiau ko gero nebūtų tos nuostabos ir pykčio, jei sumokėjęs už automobilio statymą pirmiausiai visada rastum kur tą automobilį pasistatyti ir, žinoma, automobilio statymo vieta būtų padori ir prižiūrėta. Tačiau Šiauliuose, kaip ir daugelyje kitų miestų, prie daugiabučių yra padarytos aikštelės, kuriose telpa gal iki dešimties automobilių, tad visi ten netelpantieji, nors pinigus ir moka, bet statosi kas kaip išmano - dažniausiai ant duobėto ir kreivo įvažiavimo krašto, vienu ratu ant žolės. Kitur tiesiog nėra vietos.
Tiesa, abonementus galima nusipirkti 50 proc. pigiau, tiems, kurie gyvena vienoje ar kitoje mokamoje zonoje. Tačiau, tai vieno automobilio stovėjimo kaina, o jei norima statyti visus šeimos automobilius, kaina atitinkamai išauga.
Šiauliečių socialiniame tinkle buvo paviešintos nuotraukos, kaip gi žiemos metu atrodo vaizdas prie daugiabučio namo, prie kurio automobilių stovėjimas yra mokamas. Kadangi vietos pakankamai nėra, kaip įprasta, žmonės stato automobilius dalinai ant žalios vejos, kuri žiemą išvažinėjama ir išrausiama. Tiesa, kol vieni piktinasi, kad už surinktas lėšas savivaldybė galėtų bent jau skaldos pabarstyti ir palengvinti gyventojams dalią, kiti gi sako, kad nėra ko laukti ir reikia stovėjimo vietas tvarkytis patiems.
Tokia vakarietiška didmiesčio tvarka Šiauliuose įsitvirtino dar pernai. Tačiau gyventojai jau tada pyko - savivaldybė net nepranešė apie tokius pokyčius kraštiečių informuoti. „Savivaldybė net neinformavo. Nesiteikė pranešti žmonėms, kad bus tokie dalykai“, - televizijai guodėsi šiaulietė Nijolė Malakauskienė.
Tuo tarpu Šiaulių valdžia nusprendė, kad apmokestinus stovėjimo vietas, miniatiūriniuose kiemuose atsiras daugiau vietos. „Apmokestinimas vis tiek turi būti, kaip ribojantis transporto priemonių patekimą. Gyventojams, gyvenantiems apmokamose zonose, irgi nepatogumas atsiranda, žinoma. Bet išduodami gyventojo leidimai, papildomai galima nusipirkti vieną abonementą su 50 proc. nuolaida“, - teigia „Šiaulių gatvių apšvietimo“ atstovė Mėta Brazlauskienė.
Savivaldybė sako, kad iš mokesčio planuoja surinkti apie 600 tūkst. eurų papildomų pajamų, kurios nukeliaus viso miesto infrastruktūros gerinimui.
Vilniaus ir kitų miestų automobilių stovėjimo specifika
Vilniaus centre parkavimo vietos yra suskirstytos į keturias zonas. Visa kita Vilniaus miesto teritorija yra neapmokestinama. Jei pastatėte savo automobilį aikštelėje, kurią valdo privati įmonė ir nesumokėjote už stovėjimą, galite sulaukti reikalavimų sumokėti ne tik už stovėjimą, bet ir papildomą mokestį.
Atkreiptinas dėmesys, kad pastačius automobilį vietoje, kuri pažymėta kelio ženklais - „Stovėjimo vieta“ su papildoma lentele „Mokamos paslaugos“, aikštelėje pastatytas stendas su taisyklėmis ir mokėjimo aparatas su nurodytomis stovėjimo kainomis, jūs sudarote sutartį dėl atlygintinių automobilio stovėjimo paslaugų. Tokiu atveju privati įmonė įsipareigoja teikti jums automobilio stovėjimo paslaugas, o jūs įsipareigojate už suteiktas paslaugas sumokėti nustatytą mokestį.
Svarbu paminėti, kad privačios įmonės stovėjimo aikštelės taisyklėse nurodomas „papildomas mokestis“, kurį pagal savo prigimtį galima vertinti ne kaip papildomą mokestį, o kaip civilinės atsakomybės formą - netesybas (baudą). Panašios pozicijos laikosi ir Vartotojų teisių tarnyba, kuri nurodė, kad taisyklių sąlyga, numatanti, jog pažeidęs transporto priemonės stovėjimo aikštelėje taisykles, savininkas privalo sumokėti kompensaciją už kiekvienas paskesnes 24 valandas, yra nesąžininga sąlyga.
Advokatų profesinės bendrijos TAILORS siūlo sumokėti mokestį už stovėjimą, o 50 Lt baudos mokesčio privačiai įmonei nemokėti.
Nuo 2026 m. sausio 12 d. atvira (be užtvarų) automobilių stovėjimo aikštelė, esanti šalia Lietuvos Respublikos Seimo, tampa mokama. Šioje aikštelėje bus taikoma Raudonosios zonos rinkliava: 2,5 Eur/val., mokama I-VI, 8:00-22:00. Aikštelė talpina 187 automobilius. Aplinkinių gatvių stovėjimo vietos jau yra apmokestinamos vietine rinkliava, todėl iki šiol ši aikštelė buvo intensyviai naudojama, siekiant išvengti rinkliavos. Dėl nemokamo stovėjimo darbo dienomis aikštelės užimtumas nuolat siekdavo apie 100 proc. ir dėl nuolatinės kontrolės stokos čia dažnai vykdavo chaotiškas parkavimas.
„EVlink“ automobilių stovėjimo aikštelių įkrovimo sprendimai | „Schneider Electric“
Priverstinis transporto priemonių nuvežimas ir saugojimas
Priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai, kad asmuo neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, policijos pareigūnai pagrįstai nugabeno automobilį į saugomą stovėjimo aikštelę. Priverstinai nuvežama transporto priemonė saugoma pasaugos sutarties tarp policijos komisariato ir saugotojo pagrindu. Šios sutarties ypatybė ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai, o transporto priemonės savininkui ir valdytojui specialios viešosios teisės normos pagrindu.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos iki transporto priemonės paėmimo iš aikštelės. Solidari atsakomybė reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium. Įvykdžiusiam solidariąją prievolę skolininkui kiti bendraskoliai išmoka piniginę kompensaciją.
Kiekvienu atveju turi būti nustatytas transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kuriems kyla įstatymo nustatyta pareiga atlyginti priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo išlaidas. Nagrinėjamoje situacijoje nepilnametis asmuo, vairavęs transporto priemonę, būtų laikomas jos valdytoju. Įstatymas numato, kad transporto priemonės saugojimo išlaidų galima reikalauti iš jos valdytojo, todėl skolos reikalavimas yra pagrįstas. Jei saugojimo išlaidas vis dėlto atlygintų transporto priemonės savininkas, jis dėl šių išlaidų turėtų atgręžtinio reikalavimo teisę į jūsų sūnų, kadangi transporto priemonė buvo nugabenta į stovėjimo aikštelę dėl jo neteisėtų veiksmų.
tags: #kas #moka #uz #saugoma #automobiliu