Lietuvos oro erdvė pastaruoju metu tapo aktyvių skrydžių arena, kurioje pastebimi įvairiausi orlaiviai - nuo strateginės reikšmės lėktuvų iki pažangių dronų. Šie skrydžiai kelia visuomenės susidomėjimą ir diskusijas, todėl svarbu suprasti šių orlaivių paskirtį ir reikšmę.
Strateginiai Tankeriai ir Jų Paskirtis
Vienas iš tokių ypatingų orlaivių, neseniai pastebėtas Lietuvos danguje, yra „Boeing KC-135 R/T Stratotanker“. Šis orlaivis, vadinamas „dangaus degalų kolonėle“, yra skirtas papildyti kurą kitiems lėktuvams ore, ypač atliekantiems ilgus skrydžius. Kaip portalui lrytas.lt paaiškino Lietuvos kariuomenės atsargos majoras ir ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis, naikintuvai, neturintys didelių kuro bakų, gali skristi tik kelis tūkstančius kilometrų, todėl skraidantys degalų papildymo punktai yra gyvybiškai svarbūs. Istoriškai šis lėktuvas buvo naudojamas aptarnauti supergreitį lėktuvą „Lockheed SR-71 Blackbird“, galintį įveikti oro gynybą ir nufotografuoti slaptus objektus.
„Stratotanker“ galėtų pildyti erdvės stebėjimo lėktuvų bakus, užtikrinant nepertraukiamą oro stebėjimą, kadangi tokie lėktuvai neturi kada nusileisti. Jie skraido nuolat, keičiantis tik įguloms: vieni dirba prie radarų ir lėktuvo valdymo, kiti ilsisi. Taip pat šis lėktuvas gali užpildyti patruliuojančių kovinių lėktuvų ar naikintuvų bakus, garantuojant absoliučią Lietuvos oro erdvės apsaugą 24 valandas per parą.
Remiantis atvirųjų šaltinių duomenimis, „Boeing KC-135 Stratotanker“ gali gabenti 90,7 tūkstančių litrų kuro, kurį jis skrydžio metu gali naudoti pats arba dalintis su kitais orlaiviais.
„Lemtingosios Dienos Lėktuvas“ ir Jo Ryšys su Tankeriu
D. Antanaitis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos teritorijoje buvo pastebėtas ir JAV „Lemtingosios dienos lėktuvas“ (angl. Doomsday plane) - pažangioji oro desanto vadavietė „Boeing E-4B“, pritaikyta veikti net branduolinio smūgio atveju. Šis lėktuvas, įvykus krizei, JAV prezidentui gali tapti vadaviete ir labai ilgą laiką išbūti ore. Būtent „Stratotanker“ užtikrintų, kad „Lemtingosios dienos lėktuvas“ visą laiką būtų ore, nereikėtų jam leistis ant žemės, kur jis galėtų tapti lengvu taikiniu.
„Boeing E-4B“ yra skraidantis „branduolinis bunkeris“ ir oro komandų centras, sukurtas Šaltojo karo metu. Jis skirtas vadovauti JAV valstybei katastrofų atvejais ir apsaugoti JAV prezidentą branduolinio karo metu. Esant nepaprastajai padėčiai, branduolinio konflikto metu arba sunaikinus antžeminius vadovavimo ir kontrolės centrus, šis orlaivis užtikrina vadovavimo, kontrolės ir ryšių centro veikimo galimybę, iš kurios galima vykdyti skubius karo įsakymus, koordinuoti civilinių institucijų veiksmus. Orlaivyje įrengtos pagrindinės šešios funkcinės zonos: vadovybės darbo zona, konferencijų kambarys, pasitarimų kambarys, operacijų grupės darbo zona, ryšių zona ir poilsio zona. E-4B lėktuve gali būti iki 112 sėdimų vietų. Jis yra apsaugotas nuo elektromagnetinių impulsų poveikio, jo elektros sistema pritaikyta pažangiai elektronikai ir įvairiai ryšių įrangai. Be to, palydovinio ryšio sistema užtikrina pasaulinį ryšį per oro operacijų centrą. Orlaivis taip pat turi apsaugą nuo branduolinio ir šiluminio poveikio, akustinę kontrolę, patobulintą techninio valdymo įrangą, modernizuotą oro kondicionavimo sistemą.
Kiti Pastebėti Orlaiviai ir Jų Funkcijos
Remiantis „Flight radar“ duomenimis, „Boeing KC-135 Stratotanker“ iš Jungtinės Karalystės ne kartą skrido į Lietuvą. Pirmadienį ir antradienį „Flightradar24“ programėlėje Lietuva buvo aktyvi įvairiausiais maršrutais ir trajektorijomis judančių orlaivių. Gyventojai pastebėjo, kad kai kurie iš jų daug kartų suko ratus virš didžiųjų miestų.
Vienas iš tokių orlaivių yra „Boeing E-3A Sentry“ („AWACS“), kurio paskirtis - saugoti oro erdvę. Lėktuvas turi išskirtinį besisukantį radaro kupolą, kuris žemai skraidančius orlaivius fiksuoja iki 400 km atstumu, o skrendančius vidutiniame aukštyje - iki 650 km. Šis lėktuvas sukurtas iš „Boeing 707“ ir naudojamas Jungtinių Valstijų oro pajėgų, NATO, Prancūzijos oro ir kosmoso pajėgų, Karališkųjų Saudo Arabijos oro pajėgų ir Čilės oro pajėgų.
Virš Vilniaus buvo pastebėtas ir „HUNT21“, greičiausiai dronas, kurio paskirtis - taip pat saugoti oro erdvę. Taip pat Aukštaitijoje - tarp Biržų ir Dusetų - ratus suko milžinas „Airbus A330-243MRTT“, priklausantis „Royal Netherlands Air Force“. Tai - degalų papildymo ir karinio transporto lėktuvas, kitaip tariant, skraidanti „degalinė“, kuri kitiems NATO lėktuvams ore užpila aviacinių degalų. Jis gali gabenti iki 111 tonų degalų, tai - didžiausia talpa iš visų tokio tipo lėktuvų. „A330 MRTT“ taip pat gali būti pritaikytas vežti iki 380 keleivių, todėl juo galima gabenti kareivius ir aukščiausio rango svečius. Jis gali padėti dislokuoti keturis naikintuvus, 50 darbuotojų ir 12 tonų krovinių per vieną tiesioginį skrydį 5200 km atstumu.
Antradienį per Lietuvą skrido žvalgybinis lėktuvas „Boeing RC-135V Rivet Joint“, specialus elektroninio stebėjimo orlaivis, galintis būti naudojamas vykdant strategines ir taktines misijas. Jo jutikliai „sugeria“ ryšių, radarų ir kitų elektroninių sistemų informaciją.
Virš Alytaus skraidė orlaivis „Airbus A400M Atlas“, priklausantis Belgijos oro pajėgoms. Jis kilo ir leidosi Kauno oro uoste ir, anot Lietuvos oro uostų atstovo, tai buvo su vykstančiomis pratybomis susijęs skrydis.
Dronai: Nuo Pramogos Iki Strateginio Įrankio
Lietuvos padangėje daugėja ir per atstumą valdomų nepilotuojamų skraidymo aparatų (dronų). Jie jau naudojami įvairioms funkcijoms, įskaitant sienos stebėjimą. Dronai labai patobulėjo nuo pirminių modelių, dabar juos valdo pažangios mikroschemos ir efektyvios baterijos.
Nors didieji dronai naudojami žvalgybai, mažieji dronai tampa vis populiaresni. Bendrovės, tokios kaip „Amazon“, planuoja naudoti dronus siuntiniams pristatyti. Tačiau saugiam skrydžiui reikalingos pažangios navigacijos, susidūrimų vengimo sistemos ir 3D vietovės žemėlapiai. Didelė kliūtis mažiesiems dronams yra trumpa baterijų veikimo trukmė. Taip pat svarbu sukurti aiškias skraidymo taisykles ir užtikrinti saugumą nuo oro sąlygų, galimų trukdžių ir privatumo pažeidimų.
Lietuvos kariuomenė nuolat stebi oro erdvę, tačiau informacija apie pastebėtus objektus nėra vieša, siekiant neatskleisti stebėjimo pajėgumų. Kariuomenė patvirtina turinti pajėgumus stebėti oro erdvę 24/7 režimu.
Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės
JAV Prezidentinis Lėktuvas ir Jo Palydos
Pirmadienį Vilniuje nusileido ir legendinis JAV prezidentinis lėktuvas „Air Force One“, kuriuo atskrido JAV prezidentas Joe Bidenas. JAV prezidento kelionėms naudojami du identiški „Boeing VC-25A“ orlaiviai, smarkiai modifikuotos „747-200B“ modelio versijos. „Air Force One“ yra tarsi skraidantys Baltieji rūmai, turintys didelius apartamentus prezidentui ir pirmajai poniai, biurą, sporto salę, konferencijų salę ir patalpas iki 70 pakeleivių, įskaitant patarėjus, slaptosios tarnybos pareigūnus ir žurnalistus. Jame įrengtos dvi virtuvės, kurios gali ruošti maistą iki 100 asmenų, taip pat gydytojas ir medicinos kabinetas, galintis veikti kaip operacinė.
Prieš „Air Force One“ atskrenda keli krovininiai lėktuvai, atgabenantys reikalingas transporto priemones. Taip pat JAV prezidentą visada lydi vienas iš keturių vadinamų „Paskutinės dienos“ lėktuvų. Šiąnakt Lietuvą pasiekė papildoma JAV prezidento palyda - orlaivis „E-B4 Advanced Airborne Command Post“.
Pirmadienį Vilniuje leidosi ir dar didesnis lėktuvas nei „Air Force One“ - „Boeing 747-8i“, nuomojamas iš „Korean Air“ oro linijų bendrovės, su kuriuo atskrido svečiai iš Pietų Korėjos. Lėktuvas yra aprūpintas gausybe saugumo priemonių.
