„Merė Popins“ - tai pasaulinę šlovę pelniusios anglų vaikų rašytojos Pamelos Lindon Trevers knygos apie neprilygstamąją auklę Merę Popins ir jos nuotykius Vyšnių gatvelėje kartu su vaikais Maiklu ir Džeine bei dvynukais Džonu ir Barbara. Merės Popins personažas tapo neatsiejama vaikų literatūros dalimi, o jos istorijos - daugelio kartų vaikystės klasika.
Vos tik Merė Popins praveria Vyšnių gatvelės septyniolikto namo duris, ima dėtis tokie keisti dalykai, kad vaikai jau tą pačią dieną pareiškia: „Mere Popins, tu niekada neišeik iš mūsų, gerai?“ Knygos apie Merę Popins anglų vaikų rašytojai Pamelai Lindon Trevers pelnė pasaulinę šlovę. Kartu su šių knygų iliustruotoja Mere Šepard ji sukūrė kūrinius, kurie jau seniai yra tapę vaikų literatūros klasika ir gražiai papuošia pasaulinės vaikų literatūros aukso fondą.
Šioje knygoje spausdinami net du pasakojimai apie Merę Popins: „Merė Popins“ ir „Merė Popins grįžta“. Tai naujas pasaulinę šlovę pelniusios anglų vaikų rašytojos knygos apie neprilygstamąją auklę Merę Popins leidimas. Joje pasakojama, kaip Merė Popins netikėtai atvyksta į Vyšnių gatvelę, susipažįsta su septynioliktame name gyvenančiais vaikais ir visi kartu patiria daugyb linksmų, nutrūktgalviškų ir keistų nuotykių. „Merė Popins" bei jos tęsiniai - „Merė Popins grįžta", „Merė Popins atidaro duris", „Merė Popins parke" ir kt. - laikomos vienomis populiariausių visų laikų vaikams skirtų knygų, jos jau daug metų džiugina viso pasaulio vaikus ir suaugusiuosius.
Merė Popins - personažas ir jos ypatybės
Merė Popins P. Travers įprasminta kaip ganėtinai griežta, reikli, principinga, įnoringa, savimi besižavinti ir patenkinta veikėja. Tačiau po šiuo griežtumu slypi šilta ir rūpestinga širdis, kuri geba atskleisti vaikams pasaulio stebuklus. Ji - pasakų būtybė, atėjusi į šį pasaulį suteikti džiaugsmo vaikams. Tas suknelės lengvumas būtent ir įprasmina Merę. Ji - plaukianti, ji - lengva kaip pūkelis, ji - ne realus personažas, ne gyvenimo personažas. Režisieriaus sumanymu, ji atkeliauja iš veidrodžio, tai ir nusako, kad ji nežemiška būtybė.
Merė Popins turi reikmenų krepšį, lagaminą, kuris iš pirmo žvilgsnio pasirodo tuščias, tačiau iš tiesų jame sudėti reikalingiausi daiktai. Jeigu vaizduojamės, tai pirmiausia būtų burtų lazdelė, kuri leidžia išpildyti bet kurį vaiko norą. Merė Popins vaikams duoda gėrimo iš butelio su etikete „Vienas arbatinis šaukštelis einant gulti“. Kiekvienam ir pačiai Merei gėrimas yra skirtingo, jam malonaus skonio.
Istorija apie Merę Popins vyksta Vyšnių gatvėje, kuri labai gražiai perteikta ir operoje. Merės Popins istorijoje reikšmingi šešėliai. Šešėlis yra mano baimė. Baimė nepatirto, neatrasto, nebandyto. O ta baimė yra mano dalis. Jeigu pradedu matyti tą savo dalį, suvokiu, kad baimė negali manęs paveikti, užvaldyti. Taip ir šešėlis yra tik atspindys kažko.
Merė Popins visus paukščius, sakydama, kad jie visi vienodi, vadindavo žvirbliais. Man paukštis visą laiką asocijavosi su laisve. Atrodo, kad jis gali pakilti ir skristi ten, kur nori.
Merė Popins operoje ir kine
Mecosopranas EGLĖ ŠIDLAUSKAITĖ įkūnija kiekvieno atpažįstamą veikėją, tikrą auklės idealą - Merę Popins - operoje „Penki Merės stebuklai“ (kompozitorė - Raminta Šerkšnytė, libreto autorė - Ramutė Skučaitė; Lietuvos kompozitorių sąjungos ši opera išrinkta geriausiu 2017 m. kūriniu, nominuota už įtaigią muzikos ir dramos jungtį).
Amerikiečių-kanadiečių rašytojos Pamelos Travers sukurtos „Merės Popins“ 30-mečio akivaizdoje - pokalbis su E. Egle, kurdama vaidmenį pirmiausia turite jį pati įsivaizduoti, kad ir vadovaudamasi režisieriaus nurodymais. Režisierius turi savo idėją, ją perleidi per save ir turi sukurti personažą, kokį režisierius įsivaizduoja. Iš tiesų sukurti kostiumai man ir nusako, kokią Merę įsivaizduoti.
Julie Andrews debiutavo filme „Merė Popins“, kuris buvo išleistas 1964 m. gruodžio 23 d., kai jai buvo 29 metai. Aktorė, kuriai dabar 88-eri, už šį vaidmenį gavo „Oskarą“. 1965 m. balandžio mėn. Kalifornijoje vykusiuose 37-uosiuose „Oskarų“ apdovanojimuose ji buvo pripažinta geriausia metų aktore. Britų žvaigždė Julie Andrews buvo giriama už aktorinius ir dainavimo sugebėjimus, tačiau 1997 m. dėl gerklės operacijos ji nebegali dainuoti. Po operacijos ji padavė JAV chirurgus į teismą. Julie buvo pakviesta nusifilmuoti 2018 m. atnaujintame filme „Merė Popins“, kuriame vaidino Emily Blunt, tačiau ji atsisakė vaidmens ir, kaip pranešama, 790 000 eurų atlygio. Ji dirbo prie daugelio projektų, įskaitant filmą „Akvamenas“ ir „Netlix“ filmą „Bridgertonas“ (Bridgerton), kurį ji įgarsina.
Dickas Van Dyke'as buvo žinomas kaip šmaikštusis kaminkrėtys Bertas, kuris filme dainavo dainą Chim Chim Cher-ee, už kurią filmas pelnė geriausios originalios dainos „Oskarą“. Amerikiečių aktorius, kuriam dabar 98-eri, po „Merės Popins“ vėliau vaidino 1968 m. išleistame filme „Chitty Chitty Bang Bang“. Jis taip pat vaidino klasikinėje televizijos komedijoje „The Dick Van Dyke Show“, kuri buvo rodoma penkis sezonus 1961-1966 m. 2018 m. jis suvaidino poną Dauesą jaunesnįjį - originaliame filme pasirodžiusio bankininko pono Daueso vyresniojo sūnų, kurį Dickas vaidino kartu su Bertu, - filme „Merė Popins sugrįžta“ (angl. „Mary Poppins Returns“). Jis taip pat vaidino 2006 m. filme „Naktis muziejuje“ ir 2014 m. filme „Naktis muziejuje: Muziejaus paslaptis“. Dickas, kuris yra keturių vaikų tėvas ir turi septynis anūkus, 2012 m. vedė grimo dailininkę Arlene Silver. Tuo metu jam buvo 86-eri, o jai - 40 metų. Anksčiau žvaigždė atvirai pasakojo apie savo bėdas dėl priklausomybės nuo alkoholio. „Į darbą eidavau su baisiomis pagiriomis, o tai, jei šoki, tik apsunkina reikalus“, - neslėpė jis.
Karen Dotrice buvo vos devynerių metų, kai suvaidino Jane Banks filme „Merė Popins“ 1967 m. ji pasirodė filme „Nykštukas mobilusis" kartu su savo broliu Maiklu, kurį suvaidino Matthew Garberis. Be jo ji vaidino septintojo dešimtmečio dramoje „Upstairs Downstairs" paskutinėje serialo serijoje 1975 m. 1984 m. Karen pasitraukė iš aktorystės, kad galėtų susitelkti į motinystę. Ji augina tris vaikus iš dviejų santuokų. Karen trumpam sugrįžo į aktorystę, kai sutiko vaidinti 2018 m. atnaujintame filme „Merė Poppins sugrįžta" (Mary Poppins Returns). Savo epizodiniame vaidmenyje ji atliko Elegantiškos ponios iš Vyšnių medžių alėjos vaidmenį.
Aktorė Glynis Johns, suvaidinusi ponią Banks 1964 m. filme „Merė Popins“ ir daugiau nei aštuonis dešimtmečius dariusi stulbinamą karjerą, sausio mėnesį mirė sulaukusi 100 metų. Pietų Afrikoje gimusi britų aktorė sausio 4 d., ketvirtadienį, sausio 4 d., Los Andžele esančiuose slaugos namuose mirė dėl natūralių priežasčių, pranešė jos vadybininkas Mitch Clem. „Šiandien liūdna diena Holivudui, - sakė M. Clem, pagerbdamas „Tony“ apdovanojimą pelniusią scenos ir ekrano žvaigždę. Ji yra viena iš paskutiniųjų senojo Holivudo atstovių. Talentinga atlikėja per savo ilgą karjerą pelnė perfekcionistės reputaciją ir didžiavosi, kad visada renkasi daugialypius vaidmenis. Garsiajame „Merė Popins“ ji suvaidino motiną, kuri stebuklingos auklės (Julie Andrews) dėka vėl susitinka su savo vaikais. 1990 m. Johns sakė: „Manęs nedomina vaidinti tik vienu lygmeniu. Visa aukščiausios klasės vaidybos esmė - paversti ją realybe. Būti tikru. O tam, kad būčiau tikra, turiu vaidmenį įprasminti savo mintyse“.
MERĖS POPINS GRĮŽIMAS | Naujausias 2018 m. anonsas – Emily Blunt ir Lin-Manuel Miranda | Oficialus „Disney UK“
Auklės vaidmuo ir jo svarba
Asmeniškai aš savo vaikus auginau ir auginu pati. Be jokių auklių. Tai joks pasigyrimas ar didžiavimasis tuo. Tiesiog faktas. Tai galėjau, galiu ir, tikiu, galėsiu daryti dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, mano profesija man leidžia dirbti iš namų. Antra, po ranka visada yra seneliai - vyro tėvai gyvena tame pačiame mieste. Sulaukę reikiamo amžiaus tiek dukra, tiek sūnus - iškeliavo į darželį.
Kodėl šiame įraše nusprendžiau kalbėti apie aukles? Na, jų per savo abiejų vaikų priežiūros atostogas, prisižiūrėjau daug ir visokių. Jas sutikdavau miesto žaidimų aikštelėse, parkuose, žaidimų kambariuose. Kai kurios jų mane taip pat palaikydavo aukle. Matyt nedaugelis mamų renkasi kelerius metus prižiūrėti savo atžalas, dauguma jų noriai ar nelabai (spiriamos finansinių aplinkybių) išskuba į darbą.
Vienos mano sutiktos auklės išties buvo tarsi neprilygstamosios Merės Popins, šiltai bendraudavo su vaiku, kartu su juo žaisdavo ir kiekvieną mažmožį paversdavo beveik stebuklu. Kitos, deja, primindavo labiau pamotes raganas iš vaikystėje perskaitytų pasakų - vaikus bardavo, kiekviename žingsnyje drausmindavo, ką jau kalbėti apie kokią nors bendrą jų veiklą. Viena gana garbaus amžiaus auklė mane išvis kone nokautavo savo elgesiu - į kiemą atsivedusi maždaug pusantrųjų metų mergytę, ją pasodino ant suoliuko ir visas porą valandų, kol juodvi buvo lauke, mažąj penėjo: sumuštiniais, sausainiais, saldainiais, barankomis, bandelėmis ir t.t. Liūdniausia buvo tai, kad mažylė visą tą laiką paklusniai sėdėjo ir valgė. Jokių sūpynių, čiuožynių ar kapstymosi smėlyje. Paklausta, ar mažylė nepersivalgys, garbingoji dama atšovė, jog tai ne mano reikalas. Išties ne mano. Bet aš būdama tos mergaitės mama tokią savo vaiko Merę Popins pasiųsčiau toli toli.
Kalbant apie vaiko priežiūrą tuomet, kai reikia eiti dirbti, kai kurios mamos mano, kad darželis neabejotinai geriau. Mat ten vaikas bendraus su bendraamžiais, išmoks pasirūpinti savimi, greičiau socializuosis. Be to, nereikės svetimo žmogaus - auklės - įsileisti į namus. Galbūt. Tačiau jei vaikutis vos vienerių, jei į darželį jam per anksti? Šis mano įrašas ne apie tai, kas vaikui iš tiesų geriau - darželis ar auklė, mat gyvenime situacijų ir aplinkybių būna išties įvairių, būna ir darželių blogų ar gerų, ir analogiškai - auklių. Visos mes, mamos, renkamės skirtingai.
Anot aukles tėvams susirasti padedančių įmonių atstovų, mamos nerimauja pagrįstai: tyrimai rodo, jog iš dešimties kandidačių dirbti su mažais vaikais - tinkamos dažniausiai būna vos viena ar dvi. Tėvai apskritai pirmiausia auklės ieško iš šalies: tarp giminaičių, kaimynių, prašo ką nors rekomenduoti kolegų ar virtualių mamų. Nesvarbu, kad būsima auklė ne pedagogė, kad gal šiek tiek net savotiška, svarbu - „sava“. Jei jau specialiais tyrimais, ilgalaike specialistų stebėsena nustatyta, kad iš dešimties kandidačių į Merės Popins pareigas tinkamos vos dvi, kaip šiame reikale susivokti pačiai mamai, neturinčiai jokių specialių testų, atrankų patirties?.. Kiekvienai mamai rūpi, kad jos vaikas būtų saugus. Tad būtina, kad auklė būtų psichiškai sveika, neskriaustų vaiko, nepaliktų jo be dėmesio. Puikiai pamenu, nors man tada buvo vos šešeri, kaip mano metukų brolis, kurį tais laikais prižiūrėjo kažkokia garbaus amžiaus močiutė iš gretimos laiptinės, nusirito nuo sofos ir smarkiai susidaužė galvą. Nukrito dėl to, jog ta močiutė apskritai jį tiek težiūrėjo, jai pačiai reikėjo priežiūros, mat ji sunkiai vaikščiojo. Buvo prigrasinta nieko nesakyti mamai. Žinoma, aš pasakiau... Vaiko nepriežiūra - tai labai rimta. Auklė privalo prižiūrėti. Bet gi gyvenime visko pasitaiko.
Dalis mamų, net neabejoju, ieškodamos auklės baiminasi, ar teisingai pasirinks, ar ne per daug jai mokės, ar nebus aplinkinių palaikyta kvaile, jei josios Merė Popins nevairuos automobilio, nemokės, nedarys ar tiesiog nenorės daryti to ar ano. Juk va kolegės pusseserės draugės vaiko auklė tai toooookia nereali. Ji dar ir namus sutvarko, šunį išveda, valgyti išverda, į parduotuvę sulaksto. Ir beveik už ačiū. Tokioms pagyruolėms ir statusui tarnaujančioms moterims bent jau man norisi pasakyti: gerai dar kad tikrosios namų šeimininkės funkcijos tokia auklė neatlieka, kitaip tariant, vyro guolio nešildo. Et... ką čia ir bepridursi. Kiek teko domėtis, pastebėjau, kad dabar ypač dažna mama bijo „senos auklės“. Prisimindama aukščiau aprašytos kieme matytos mergaitės ar savo brolio atvejį, matyt, ir aš bijočiau Kita vertus, dabartinės šešiasdešimtmetės nė iš tolo nebeprimena bambeklių bobučių. Jos puikiai atrodo, vairuoja, šoka zumba ar užsiiminėja karštąja joga. Žvelgiant iš psichologinės pusės, kai kurios nūdienos mamos labai bijo, nes... nepasitiki savimi, savo vaiku ir šį prižiūrinčiu asmeniu. Jos nori būti tobulos ir įsivaizduoja, kad niekas kitas pasaulyje geriau už jas negali pasirūpinti jų atžala. O jei reikia vaiką dalį dienos patikėti kažkam, vadinasi tokia mama jau nebe tobula, ji bloga.... prasideda savigrauža, užvaldo stiprus kaltės jausmas. Reziumuojant galima pasakyti štai ką. Ar ieškodama vaikui auklės, mama smarkiai nerimaus, baiminsis (žinoma, atmetus visas objektyvias priežastis), pirmiausia priklauso nuo jos pačios pasirengimo atsiskirti, taip pat nuo požiūrio į savo atžalą. Jeigu mama mano, kad jos mažasis toks bejėgis, jog jam kiekviename žingsnyje dar reikia mamos, tuomet situacija rimta. Patikėti kam nors vaiką bus išties sunku.
