Nuo 2023 m. liepos 8 d. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ informuoja, kad techninės apžiūros metu užfiksuotas automobilio ridai sumažėjęs rodmuo, palyginti su paskutiniu vizitu į TA stotį, bus vertinamas kaip „didelis trūkumas“. Tai reiškia, kad transporto priemonė negaus leidimo dalyvauti viešajame eisme.
Ši naujovė taikoma tik Lietuvoje jau registruotiems automobiliams, turintiems ilgesnę nei dvejų metų eksploatacijos ir privalomosios techninės apžiūros istoriją. Įsigaliojus Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) direktoriaus įsakymui, sumažėjusi rida bus vertinama griežčiau. Odometro parodymai bus lyginami tik su paskutiniuoju įrašu techninės apžiūros rezultatų kortelėje. Jei per pastaruosius dvejus metus po 2023 m. liepos 7 d. automobilio rida augo ir yra didesnė nei nurodyta „žaliame lape“, papildomų rūpesčių nekils. Ankstesnių metų (pvz., 2021 m. ar 2019 m.) odometro duomenys ar automobilio kompiuteryje esanti informacija apie realią ridą nebus vertinama.
Sugriežtinta ridos vertinimo tvarka neliečia automobilių, ką tik įvežtų į Lietuvą ir ketinamų čia registruoti. Planuojantiems įsigyti nenaują, Lietuvoje registruotą automobilį, primygtinai patariama atidžiai panagrinėti TA rezultatų kortelę ir joje esančius įrašus apie ridą (pažymėtus raudonai) arba nemokamai patikrinti transporto priemonės istoriją asociacijos „Transeksta“ internetinėje svetainėje.
Jei automobilio rida per pastaruosius metus keitėsi nelogiškai ir užfiksuoti duomenys skiriasi nuo matomų prietaisų skydelyje, būtina užduoti klausimus automobilio pardavėjui. Neatkreipus dėmesio į šiuos aspektus ir TA stotyje kontrolieriui užfiksavus sumažėjusią ridą per pastaruosius dvejus metus (po 2023 m. liepos 7 d.), automobilis negaus leidimo dalyvauti viešajame eisme, net jei jo techninė būklė bus nepriekaištinga.
LTSA inicijavo šiuos pokyčius atsižvelgdama į Valstybinės eismo saugumo komisijos atliktą su ridos klastojimu susijusią analizę. Pagrindinis tikslas - mažinti nepateisinamus transporto priemonių ridos sumažėjimo atvejus ir mažinti „šešėlį“ automobilių versle.
Remiantis „Transeksta“ duomenimis, techninės apžiūros stotyse fiksuojamų sumažėjusios ridos atvejų skaičius nuolat mažėja: 2022 m. - 6700, 2023 m. - 3650, 2024 m. - 2480, 2025 m. - 749. Šie skaičiai rodo, kiek automobilių savininkų gali paliesti naujasis pokytis. 2024 m. pirminei techninei apžiūrai buvo pateikta 1035333 transporto priemonių, iš kurių 73% - lengvieji automobiliai (M1 klasė).
Ridos klastojimas Lietuvoje yra nusikaltimas, numatytas Baudžiamajame kodekse. Už tai baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nors negalėjimas naudotis transporto priemone gresia keliems šimtams vairuotojų, per metus užregistruojama tik nuo kelių iki keliolikos nusikalstamų veikų. 2023 m. buvo užregistruotos 3 tokios veikos, 2024 m. - 14, o 2025 m. - 5.
Kaip šalinti šį trūkumą?
Nors viešojoje erdvėje sklandė siūlymai „sukti ridą atgal“, tokie sprendimai vertinami skeptiškai. Automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis portalui aiškino, kad tokiais atvejais vairuotojas permoka ne tik pirkdamas automobilį su suklastotais duomenimis, bet ir ateityje, nes daugiau kilometrų nuvažiavęs automobilis reikalauja daugiau priežiūros. Be to, automobiliai su suklastota rida gali būti praleidę svarbius aptarnavimo darbus.
Įsigaliojanti tvarka iš esmės nespręs problemos, nes baudžiami bus ne ridos klastotojai, o tie vairuotojai, kurie pateko į nesąžiningų automobilių perpardavinėtojų rankas. Kol kas neaišku, kas galės atlikti pakartotinį ridos koregavimą, nes automobilio odometro duomenų koregavimas iš esmės draudžiamas įstatymu. Tačiau LTSA ramina, kad Lietuvos policijos išaiškinimu, ridos duomenų restitucija į paskutinę žinomą kaip teisingą faktinę padėtį negali būti prilyginama ridos suklastojimui.
Specialistai, naudodami diagnostinę įrangą, galės nustatyti faktinę transporto priemonės ridą, tikrindami informaciją automobilių sistemų atmintyje. Gali tekti remontuoti arba keisti automobilio prietaisų skydelį, užtikrinant faktinės ridos atvaizdavimą. Jei diagnostine įranga nustatyti faktinės ridos nebus galima, į pakeistą ar suremontuotą prietaisų skydelį turėtų būti įrašoma rida ne mažesnė nei nustatyta ankstesnės techninės apžiūros metu.
Kiekvieno vizito į automobilio remonto dirbtuves metu privaloma užpildyti užsakymo paraišką, kurioje oficialiai užfiksuojama paslauga ir numatomi darbai. Ši paraiška bus svarbus dokumentas, įrodantis teisėtą ir teisingą ridos atkūrimą. Taip pat svarbus dokumentas yra OBD patikros protokolas, kuriame turėtų atsispindėti reali transporto priemonės rida.
Domėtis perkamo automobilio istorija - būtina
Bet koks ridos keitimas atsispindės techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje, kurioje galima matyti pastarųjų 4 techninių apžiūrų metu fiksuotus odometro rodmenis. Prieš vykdami į techninės apžiūros centrą ar planuodami įsigyti naudotą automobilį, turėtumėte detaliai pasidomėti transporto priemonės istorija.
Pirkėjas gali pareikalauti iš pardavėjo techninės apžiūros dokumentų ir juos sutikrinti su faktiniais odometro rodmenimis. Taip pat galima nemokamai pasitikrinti automobilio techninės apžiūros istoriją ir ridos istoriją svetainėje Transeksta E-Paslaugos (vta.lt), žinant transporto priemonės valstybinį numerį ir registracijos liudijimo numerį.
Perkant naudotą automobilį svarbu atpažinti odometro klastojimo požymius. Tai neteisėta praktika, kai manipuliuojama odometru, kad būtų rodoma mažesnė rida nei reali. Tai klaidina pirkėjus ir leidžia pardavėjams sukurti klaidingą suvokimą apie transporto priemonės vertę, didinant pardavimo kainas.
Kaip atpažinti odometro klastojimą?
- Transporto priemonės būklė: Jei automobilis rodo didelio dėvėjimosi požymius (nusidėvėjusios pedalos, vairas, išblukusi apdaila), o odometro rodmenys rodo mažą ridą, tai gali būti įtartina.
- Priežiūros istorija: Neatitikimai priežiūros istorijoje (praleisti alyvos keitimai, nereguliarūs įrašai) gali rodyti, kad odometras buvo suklastotas.
- Pats odometras: Patikrinkite, ar nėra nesuderintų skaičių ar įbrėžimų aplink odometro ekraną.
- Transporto priemonės istorijos ataskaita: Paslaugos kaip „Automoli“ teikia išsamią ataskaitą, apimančią ridos rodmenis iš įvairių istorijos taškų. Palyginus juos su dabartiniu rodmeniu, galima nustatyti neatitikimus.
- Mechaniko patikra: Kvalifikuotas mechanikas gali įvertinti transporto priemonės būklę, patikrinti nusidėvėjimo požymius ir įvertinti, ar odometro rodmenys yra tikslūs.
- Padangos ir kiti nusidėvėjimo požymiai: Jei padangos labai nusidėvėjusios, o odometro rodmenys rodo mažą ridą, tai gali rodyti manipuliavimą. Vertinkite ir sėdynių ar vairo būklę.
Ridos klastojimo pasekmės
Finansiniai aspektai: pirkėjai gali būti klaidinami, manydami, kad perka patikimą, mažai nuvažiuotą automobilį, o vėliau susiduria su brangiais remontais. Tai gali privesti prie išlaidų, viršijančių automobilio kainą.
Saugumo problemos: aukštos ridų transporto priemonė gali būti patyrusi didelį nusidėvėjimą kritinėse komponentėse. Jei pirkėjas nežino tikrosios ridos, gali būti nepaisoma būtinų priežiūros ar remonto, taip keliant pavojų sau ir kitiems.
Teisinės pasekmės: asmenys, užsiimantys kilometražo sukčiavimu, gali susidurti su rimtomis teisinėmis pasekmėmis, įskaitant dideles baudas ir galimą kalėjimo bausmę.
Kaip patikrinti realų greitį?
Automobilio spidometro parodymai ir realus greitis skiriasi beveik visada. Gamintojai tai daro dėl saugumo. Pavyzdžiui, važiuojant 90 km/val., maksimali paklaida gali siekti 13 km/val., o važiuojant 130 km/val. - 17 km/val. Tikslų greitį galima pasitikrinti naudojant GPS ryšį ir palyginus jį su spidometro rodmenimis.
Padangų dydis taip pat lemia realaus greičio paklaidą. Jei sumontuotos mažesnės padangos nei nurodyta gamintojo, spidometras rodys didesnį greitį, nei automobilis iš tikrųjų važiuoja.
Visas KET kursas per 60 min!
tags: #keliones #lape #neatitinka #spidometro #parodymai