Kelių eismo taisyklės (KET) yra pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis eismo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jos nustato bendruosius eismo dalyvių pareigos, reikalavimus transporto priemonių vairuotojams, pėstiesiems, dviratininkams ir kitiems eismo dalyviams. Šios taisyklės, kurios nuolat atnaujinamos ir tobulinamos, siekia užtikrinti saugumą visuose keliuose.
Paskutiniai pakeitimai, patvirtinti 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 935, ir įsigaliojantys nuo 2025 m. gruodžio 3 d., atspindi nuolat kintančią eismo aplinką ir siekį gerinti saugumo lygį. Prieš tai taisyklės buvo keistos 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086, kuris įtvirtino naują redakciją, bei 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, kuriuo jos buvo patvirtintos iš esmės.
I. Bendrosios nuostatos ir sąvokos
Kelių eismo taisyklės apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją ir yra pagrindas visiems kitiems teisės aktams, susijusiems su saugiu eismu automobilių keliais. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Kiekvienas eismo dalyvis privalo išmanyti ir laikytis Kelių eismo taisyklių bei kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų.
Taisyklėse vartojamos specifinės sąvokos, kurios padeda suprasti ir taikyti taisykles. Kai kurios svarbios sąvokos apima:
- Aptarnaujantysis transportas: Transporto priemonės, priklausančios tam tikroje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, arba transportuojančios krovinius ar keleivius į tą zoną.
- Duoti kelią: Reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, taip pat nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.
- Gyvenamoji zona: Teritorija ar kelias, pažymėtas atitinkamais kelio ženklais, kurioje galioja ypatingi eismo reikalavimai.
- Kelias: Eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta, apimanti važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus bei skiriamąsias juostas.
- Pagrindinis kelias: Kelias, pažymėtas specialiais kelio ženklais, turintis pirmumą prieš šalutinį kelią.
- Pėsčiasis: Asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat ir tie, kurie naudojasi neįgaliųjų vežimėliais, riedučiais, riedlentėmis, paspirtukais ar veda dviratį, mopedą, motociklą, vežimėlį.
- Sankryža: Kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta.
- Transporto priemonė: Įrenginys, skirtas žmonėms ir (arba) kroviniams vežti.
- Važiuojamoji dalis: Kelio dalis, skirta važiuoti transporto priemonėms.
II. Eismo dalyvių pareigos ir reikalavimai
Eismo dalyvių elgesys keliuose yra grindžiamas abipuse pagarba ir atsargumu. Kiekvienas eismo dalyvis privalo paklusti teisėsaugos ir kelių priežiūros pareigūnų nurodymams. Eismą keliuose gali reguliuoti kelio ženklai, kelio ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojų signalai. Svarbu paminėti, kad reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę prieš visus kitus eismo reguliavimo signalus ir ženklus.
Bendrosios eismo dalyvių pareigos apima:
- Laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų saugumui ir aplinkai.
- Nešalinti, neuždengti, neperstatyti ar kitaip netrukdyti eismo techninėms priemonėms.
- Nedelsiant duoti kelią specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir garso signalais.
Transporto priemonės vairuotojų pareigos ir reikalavimai yra labai svarbūs saugiam eismui:
- Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems teisės vairuoti, neblaiviems ar apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.
- Draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą transporto priemonę. Prieš pradėdami važiuoti, vairuotojai privalo įsitikinti transporto priemonės tvarkingumu.
- Vairuotojai privalo turėti ir pateikti tikrinančio pareigūno reikalavimu reikiamus dokumentus: vairuotojo pažymėjimą, registravimo, techninės apžiūros ir privalomojo draudimo dokumentus.
- Vairuotojai privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui užtikrinti.
- Draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis vairuojant transporto priemonę, išskyrus naudojimą su laisvų rankų įranga.
- Kiekvienas motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims.
- Tamsiu paros metu ar esant blogam matomumui, sustojus neapšviestame kelyje, vairuotojas privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
Pėsčiųjų pareigos:
- Pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais, o kur jų nėra - kelkraščiu.
- Tamsiu paros metu ar esant blogam matomumui, eidami neapšviestu kelkraščiu ar važiuojamosios dalies kraštu, pėstieji privalo neštis šviečiantį žibintą arba segėti šviesą atspindintį atšvaitą.
- Pėsčiasis, kurio judėjimo kryptį vairuotojas kerta, visada turi pirmumą, ypač įvažiuojant į kelią, sukant ar važiuojant per sankryžas.
- Reguliuojamose sankryžose ar pėsčiųjų perėjose, net jei šviesoforas leidžia važiuoti, vairuotojas privalo duoti kelią pėsčiajam, kuris nespėjo pereiti važiuojamosios dalies.
Reikalavimai dviračių vairuotojams:
- Važiuoti keliais dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims (arba 10 metų, turintiems pažymėjimą). Gyvenamojoje zonoje amžiaus apribojimai netaikomi.
- Dviračio ar mopedo vairuotojas privalo turėti tvarkingą stabdį ir garso signalą.
- Važiuoti dviračiu ar mopedu leidžiama dviračių takais, o kur jų nėra - tinkamu kelkraščiu pagal eismo kryptį. Esant netinkamam kelkraščiui, leidžiama važiuoti kraštine dešine eismo juosta.
- Dviračių taku važiuojama kuo arčiau tako dešiniojo krašto.
III. Sustojimas ir stovėjimas
Taisyklės griežtai reglamentuoja, kur draudžiama sustoti ir stovėti, siekiant užtikrinti saugumą ir neužkirsti kelio eismui. Tarp draudžiamų vietų yra:
- Geležinkelių pervažos ir atstumas iki jų (ne arčiau kaip 50 m).
- Tiltai, viadukai, estakados ir tuneliai.
- Pėsčiųjų perėjos ir atstumas iki jų (ne arčiau kaip 5 m prieš jas ir tam tikrais atvejais - už jų).
- Šaligatviai (išskyrus atvejus, kai tai leidžia kelio ženklai ar specialus leidimas).
- Maršrutinio transporto sustojimo aikštelės ir atstumas iki jų (ne arčiau kaip 15 m).
- Vietos, kur sustojusi transporto priemonė užstotų šviesoforus, kelio ženklus ar trukdytų eismui.
IV. Važiavimo greitis ir manevravimas
Važiavimo greitis yra vienas svarbiausių saugumo veiksnių. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas: kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas ir eismo intensyvumą.
Leidžiamas greitis automagistralėse ir greitkeliuose:
- Lengviesiems automobiliams automagistralėse vasaros sezono metu (nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d.) leidžiamas greitis yra ne didesnis kaip 130 km/h, o žiemos sezono metu (nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d.) - ne didesnis kaip 110 km/h.
- Greitkeliuose vasaros sezono metu leidžiamas greitis yra ne didesnis kaip 110 km/h, o žiemos sezono metu - nurodomas atskirai.
Manevruojant, pavyzdžiui, persirikiuojant ar sukant, vairuotojas privalo duoti kelią kitoms transporto priemonėms ir užtikrinti, kad manevras nekeltų pavojaus.
Dviratininkams taip pat galioja kelių eismo taisyklės
V. Eismas specialiose zonose
Kelių eismo taisyklės taip pat apibrėžia eismo ypatumus specialiose zonose, tokiose kaip gyvenamosios zonos ar dviračių gatvės. Šiose zonose galioja skirtingi reikalavimai, siekiant užtikrinti saugumą ir prioritetą tam tikriems eismo dalyviams.
Eismas gyvenamojoje zonoje:
- Gyvenamojoje zonoje leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/h greičiu.
- Žaidimai keliuose, stovėjimas su varikliu dirbančiu automobiliu, kitokie veiksmai, trukdantys pėsčiųjų eismui, yra draudžiami.
- Pėstieji turi pirmenybę prieš transporto priemones.
Eismas dviračių gatvėje:
- Dviračių gatvėje leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 30 km/h greičiu.
- Transporto priemonės privalo praleisti dviratininkus ir pėsčiuosius.
- Parkuoti transporto priemones leidžiama tik tam skirtose vietose.
Šios taisyklės yra nuolat atnaujinamos ir tobulinamos, todėl svarbu visada vadovautis naujausia Kelių eismo taisyklių versija, kad užtikrintumėte savo ir kitų eismo dalyvių saugumą.