Lietuvos Kelių Eismo Taisyklių (KET) nuolatinis atnaujinimas yra gyvybiškai svarbus siekiant užtikrinti saugumą ir sklandumą keliuose. Nuo 2024 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo reikšmingi KET pakeitimai, kurie ne tik patikslina esamas nuostatas, bet ir įveda naujus reikalavimus, skirtus gerinti eismo saugumą ir aiškiau apibrėžti taisykles visiems eismo dalyviams.
Pagrindiniai KET Pakeitimai ir Naujovės
Naujausi KET pakeitimai apima platų spektrą sričių - nuo elektrinių paspirtukų naudojimo iki geležinkelio pervažų saugumo ir kelio ženklų atnaujinimo. Šie pokyčiai atspindi siekį prisitaikyti prie besikeičiančių eismo sąlygų ir technologijų, užtikrinant, kad taisyklės būtų aktualios ir efektyvios.
Elektrinių Mikrojudumo Priemonių (EMP) Vartotojų Taisyklės
Vienas svarbiausių pakeitimų yra nauji reikalavimai elektrinių paspirtukų ir kitų mikrojudumo priemonių vairuotojams. Nuo 2026 m. bus leidžiama važiuoti tik tomis EMP, kurios turės veikiančius stabdžius, priekyje - baltos, o gale - raudonos šviesos žibintus bei šonuose oranžinius atšvaitus. Važiuodamas važiuojamąja dalimi, EMP vairuotojas privalės dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba šios priemonės priekyje turės degti baltos šviesos žibintas, o gale - raudonos šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, EMP priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale - raudonos šviesos žibintas, o vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Visi EMP vairuotojai važiuodami privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Rekomenduojama naudoti ir kūno apsaugos priemones (pavyzdžiui, alkūnių, kelių apsaugas ir kt.). Jeigu EMP yra nuomojama, šalmą privalo suteikti nuomotojas.
Asmuo, važiuojantis paspirtuku be variklio, laikomas pėsčiuoju ir jam taikomi pėstiesiems skirti KET reikalavimai. Kai kelyje nėra tam skirtos infrastruktūros, leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau dešiniojo krašto. Elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis leidžiama važiuoti dviračių takais, dviračių juostomis, kelkraščiu, važiuojamąja dalimi, gyvenamojoje zonoje ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims - tik išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą. Gyvenamojo namo kieme EMP važiuojančių asmenų amžius neribojamas, tačiau jaunesnius kaip 10 metų asmenis privalo prižiūrėti suaugęs asmuo.
EMP vairuotojui, važiuojančiam važiuojamąja dalimi, prireikus pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, rekomenduojama nulipti nuo EMP ir kirsti važiuojamąją dalį vedantis arba nešantis EMP, jeigu eismo sąlygos to reikalauja. EMP vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu. Vietose, kur eismą reguliuoja šviesoforai, EMP vairuotojai privalo paisyti šviesoforų su dviračio simboliu, o kai jų nėra - transporto šviesoforų signalų. Važiuoti EMP leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra - tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, EMP vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui, paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
EMP vairuotojams draudžiama važiuoti pėsčiųjų takais, automagistralėmis ir greitkeliais, kad jų EMP būtų velkama kitos transporto priemonės, vilkti kitą transporto priemonę, važiuoti įsikibus į kitą transporto priemonę, važiuoti važiuojamąja dalimi, išskyrus Taisyklių 663 punkte nustatytus atvejus, kirsti kelią tam nepritaikytose vietose, važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo, jeigu jis įrengtas.
Taip pat draudžiama važiuoti EMP šaligatviais, išskyrus savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens nustatytas vietas. Negalima EMP vežti keleivių.
Dviračių gatvėje dviračio, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojui netaikomi Taisyklių 57 ir 66.3 punktuose nustatyti reikalavimai važiuoti viena eile ir kuo arčiau eismo juostos dešiniojo krašto.
Į EMP arba į motorinį dviratį savo konstrukcija panašiai transporto priemonei, kurios didžiausioji galia didesnė kaip 1 kW ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h ir kuri negali būti klasifikuojama kaip EMP arba motorinis dviratis, leidžiama dalyvauti viešajame eisme, jeigu yra atliktos visos motorinėms transporto priemonėms privalomos procedūros (atitikties įvertinimas, registracija, privalomoji techninė apžiūra, galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas), o šios transporto priemonės vairuotojas vykdo Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Taisyklėse motorinės transporto priemonės vairuotojui nustatytus reikalavimus.
Geležinkelio Pervažų Saugumas
Siekiama patikslinti taisykles, susijusias su važiavimu per reguliuojamas geležinkelio pervažas. Siūloma drausti įvažiuoti ar įeiti į geležinkelio pervažą, kai užtvaras nuleistas, leidžiasi arba kyla, savavališkai pakelti užtvarą arba jį apvažiuoti (apeiti). Atsiranda naujas punktas, draudžiantis važiuoti per geležinkelio pervažą asmens su negalia vežimėliu be lydinčio asmens.
Nauji ir Pakeisti Kelio Ženklai
Į taisykles siūloma įtraukti ir naujus kelio ženklus, tarp jų - ženklai „Kūgis“, „Aptvėrimo barjeras“ ir „Kilnojamasis aptvėrimo skydas“. Šie ženklai eismo dalyviams nurodys, kad kelio darbų vietoje kūgis ir aptvėrimo barjeras žymi darbų ar renginių vietos ribas, o kilnojamasis aptvėrimo skydas - žymi kelio darbų vietą ir jos apvažiavimo kryptį.
Taip pat siūloma pakeisti ženklą „Apylankos schema“, kuris nurodo laikinai uždarytą kelio ruožą ir apvažiavimo maršrutą, papildomai jo apačioje nurodant atstumą iki apylankos. Siūloma pateikti papildomą kelio ženklo „Apylankos schema“ pavyzdį, kuris nurodytų, kad šį kelio ženklą galima naudoti su draudžiamuoju kelio ženklu „Įvažiuoti draudžiama“.
Keičiasi ir seni ženklai. Galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 319, 325, 327, 329, 331-335 draudimai galios iki artimiausios sankryžos ar sankirtos, įskaitant sankryžos ar sankirtos plotą. Taip pat nustatoma, kad galiojimo zoną turės ne tik draudžiamieji kelio ženklai Nr. 319, 325, 327, 329, 331-335, bet ir nurodomieji kelio ženklai Nr. 528-532.
Informacinių kelio ženklų „Persirikiavimo rodyklė“ ir „Automatinė eismo kontrolė“ galiojimas prasidės už 50-100 m gyvenvietėje ir 150-300 m ne gyvenvietėje nuo informacinio kelio ženklo įrengimo vietos. Jeigu kelio ženklai „Persirikiavimo rodyklė“ ir „Automatinė eismo kontrolė“ įrengiami kartu su papildoma lentele „Atstumas iki objekto“, tuomet jų galiojimas prasidės už atstumo, nurodyto papildomoje lentelėje „Atstumas iki objekto“. Jeigu kelio ženklas Nr. „Automatinė eismo kontrolė“ įrengiamas kartu su papildoma lentele „Galiojimo zona į priekį“, ši lentelė nurodys, kokio ilgio yra eismo kontrolės ruožas.
Atsiras ir dar vienas papildytas kelio ženklas - „Galiojimo zona į abi puses“. Siekiant teisinio aiškumo, kad ateityje nebūtų dviprasmybių dėl papildomos lentelės „Galiojimo zona į abi pusės“ galiojimo ilgio nustatymo, siūloma patikslinti papildomos lentelės aprašymą įrašant žodį „bendrą“, kuris nurodo, kad papildomoje lentelėje nurodytas atstumas yra suprantamas kaip bendras ilgis.
Pokyčiai Vežantiems Išsikišančius Krovinius ir Kelių Darbų Transporto Priemonėms
Siūlymuose nurodoma, kad priekyje arba gale už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m išsikišantys arba bent kiek į šoną išsikišantys tolimiausi krovinio, įrangos arba platesnių kaip 2,6 m transporto priemonių kraštiniai taškai turi būti pažymėti skiriamaisiais ženklais - 400 mm ilgio kraštinės kvadratais su pakaitomis einančiomis šviesą atspindinčiomis įstrižomis baltomis ir raudonomis 50 mm pločio juostomis. Šie ženklai ant transporto priemonės, krovinio, įrangos turi būti pritvirtinti ne žemiau kaip 0,4 m ir ne aukščiau kaip 1,6 m nuo žemės paviršiaus. Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nurodytose transporto priemonės vietose turi degti žibintai - balti iš priekio, oranžiniai - iš šonų ir raudoni - iš galo.
Kelio darbų transporto priemonės priekyje, šonuose ir gale žymimos raudonai-baltomis įstrižomis atšvaitinėmis juostomis pagal Susisiekimo ministro tvirtinamą darbo vietų keliuose aptvėrimo reikalavimų ir tvarkos aprašą. Kelio darbų transporto priemonės žymimos specialiu ženklinimu, užtikrinančiu jų gerą matomumą iš didelio atstumo. Šis žymėjimas skirtas tam, kad eismo dalyviai galėtų laiku pastebėti kliūtį, tinkamai įvertinti situaciją ir imtis reikiamų veiksmų - sumažinti greitį, sustoti ar esant poreikiui saugiai apvažiuoti.
Avarinio Koridoriaus Taisyklės
Nuo 2025 m. sausio 1 d. keičiasi tvarka, kaip praleidžiamos specialiosios transporto priemonės su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais. Važiuojant keliu, kuriame važiuoti viena kryptimi yra dvi ir daugiau eismo juostos, pastebėjus šias specialiąsias transporto priemones, kraštinėje kairėje eismo juostoje esančios transporto priemonės turės trauktis kairėn ir sustoti. Visos kitos transporto priemonės, esančios dešiniau, turės trauktis dešinėn ir taip pat sustoti, taip sudaromas avarinis koridorius specialiosioms transporto priemonėms. Avarinio koridoriaus plotis turėtų būti bent 3 m, todėl jeigu kelyje važiuoti viena kryptimi yra skirtos dvi siauros eismo juostos ir negalima sudaryti pakankamo pločio avarinio koridoriaus, specialiųjų transporto priemonių vairuotojai turėtų rinktis kitus šio kelio ruožo įveikimo variantus, pavyzdžiui, priešingos krypties eismo juostas.
Kiti Svarbūs Pakeitimai
Patikslinta tvarka dviejose eismo situacijose, kurios susidaro norint įvažiuoti ar išvažiuoti iš bendros greitėjimo ir lėtėjimo juostos. Greitėjimo juosta važiuojantis ir į transporto srautą ketinantis įsilieti (persirikiuoti) vairuotojas privalo duoti kelią transporto srautu važiuojančiai transporto priemonei arba į lėtėjimo juostą persirikiuojančiai transporto priemonei.
Siekiant sudaryti galimybę į kiemus ir kitas teritorijas saugiai ir operatyviai patekti gaisrinėms, policijos, greitosios pagalbos automobiliams ar kitam specialiajam transportui, aptarnaujančiam transportui ir kt., nustatomas draudimas stovėti gatvės ir įvažiavimo į teritoriją sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.
Iki šiol vairuotojams kyla neaiškumų šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, kai vienas vairuotojas apsisuka, o kitas (iš šoninio kelio) suka į dešinę ir jų važiavimo trajektorijos susikerta. Įsigaliojančiais KET pakeitimais įtvirtinta, kad apsisukdamas sankryžoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą judantiems eismo dalyviams (pavyzdžiui, į dešinę sukantiems vairuotojams).
Atnaujintas 3.17 punktas aiškiai nustato, kad važiuojamųjų kelio dalių sankirta yra apibrėžiama tiesiomis linijomis, net jei kraštai yra išplatinti ar suapvalinti.
Pagal naująją 49 punkto redakciją, visi eismo dalyviai privalo imtis būtinų atsargumo priemonių, kai maršrutinis transportas artėja prie stotelės.
92 punkto pakeitimai detaliai nurodo, kaip elgtis sugedus transporto priemonei ar įvykus avarinei situacijai. Jeigu avarinės šviesos signalizacijos transporto priemonėje nėra arba ji sugedusi ir priverstinai sustojama, kur sustoti arba stovėti draudžiama, arba įvykus eismo įvykiui, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, motorinės transporto priemonės (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo nedelsdamas prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje pastatyti avarinio sustojimo ženklą: gyvenvietėse - ne arčiau kaip 25 m atstumu, o ne gyvenvietėse - ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės.
Pagal atnaujintą 117 punktą, vairuotojai gali kirsti ištisines linijas ir nukreipimo saleles tik esant neišvengiamoms kliūtims, tokioms kaip avarija, nuvirtęs medis ar stovinti transporto priemonė.
Taip pat patikslinami ir atnaujinami reikalavimai padedantys apsaugoti dviratininkus, pėsčiuosius ir EMP vairuotojus. Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami pėsčiuosius arba apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus, EMP vairuotojus, tarp vairuojamos transporto priemonės ir nurodytų eismo dalyvių privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.
Pagal naująjį 150.17 punktą, stovėjimas draudžiamas dviejų ar daugiau eismo juostų kelio pusėje, kur greitis viršija 50 km/h, išskyrus specialiai pažymėtas vietas.
3 priedo pakeitimas apibrėžia dviračių pervažą, kuria gali naudotis ne tik dviratininkai, bet ir EMP vairuotojai.
Taip pat atnaujintas arba pakeistas kai kurių kelio ženklų paaiškinimas, atnaujintos papildomos lentelės.
Akcija: „Elkis saugiai geležinkelio pervažose!"
Šie pakeitimai, siekia didinti eismo saugumą ir matomumą keliuose, ypač tamsiu paros metu ir vykdant kelių darbus.
Vidaus reikalų ministerija teikia papildomą pasiūlymą dėl KET pokyčių. Siūlyme pirmiausia pažymima, kad „A“ ir „A+“ juostų paskirtis yra palengvinti ir pagreitinti susisiekimą tam tikros rūšies transporto priemonėmis arba transporto priemonėmis, kuriomis vežami asmenys su negalia, mažinti miestuose susidarančias spūstis, skatinant asmenis naudotis viešuoju transportu arba vežant viena transporto priemone daugiau keleivių, taip pat skatinti asmenisnaudotis ekologiškomis elektra varomomis transporto priemonėmis. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad valstybė atitinkamoms institucijoms delegavusi ypač svarbias funkcijas, susijusias su žmonių gyvybės ir sveikatos gelbėjimu, neatidėliotinos pagalbos visuomenei teikimu, sveikatos priežiūra, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų tyrimu ir pan. Policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, dujų įmonės avarinės tarnybos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir kitų institucijų specialiosios transporto priemonės „A“ juosta gali važiuoti tik išskirtiniais atvejais, įjungus specialiuosius šviesos ir garso signalus. Kitais atvejais specialiųjų transporto priemonių vairuotojai gaišta laiką transporto spūstyse, taip ilginamas vykdomų užduočių ar suteikiamų paslaugų laikas. Siūloma keisti KET 181 punktą bei suteikti teisę „A“ juosta važiuoti specialiomis spalvomis nudažytomis specialiosiomis transporto priemonėmis.
Kurčiųjų vairuojamų automobilių ženklinimas specialiu skiriamuoju ženklu tampa neprivalomas.
Vežti keleivius krovininio automobilio kėbule eismo saugos požiūriu yra nepriimtina, todėl tokių nuostatų bus atsisakyta. Vežti keleivius krovininio automobilio kėbule draudžiama, išskyrus keleivius, vežamus krašto apsaugos sistemos poreikiams.
Pagal KET 112 punktą toks vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančiam automobiliui arba į lėtėjimo juostą persirikiuojančiam automobiliui.
Skirtingai nuo KET 157 punkto, kuriame nustatyta, kad sankryžoje į kairę sukantis vairuotojas privalo praleisti lenkiančias transporto priemones, KET 109 punkte, kuris kalba apie posūki į kairę ne sankryžoje, tokio reikalavimo sukančiam vairuotojui nebuvo.
Dėl vykusių diskusijų, pasitaikiusių klaidinančių interpretacijų ir skirtingų nuomonių dėl eismo tvarkos bendrose greitėjimo ir lėtėjimo juostose iškilo poreikis tikslinti KET reikalavimus. KET pakeitimais aiškiau reglamentuojama eismo situacija, kuri susidaro greitėjimo juosta į transporto srautą ketinančiam įsilieti (persirikiuoti) vairuotojui.
Eismo dalyviams dažnai kyla klausimų, kokiu greičiu galima važiuoti kelyje, kuriame leistinas greitis padidintas atitinkamais kelio ženklais. KET 129 ir 131 punktai nustato važiavimo greičius šalies keliuose gyvenvietėje ir ne gyvenvietėje bendruoju atveju, t. y., kai kelio ženklai nenumato kitaip. KET 133 punktas nustato atvejį ir sąlygas, kada KET 129 ir 131 punktuose nustatyti važiavimo greičiai atitinkamais kelio ženklais gali būti padidinti. Pavyzdžiui, rekonstruota kelio A14 Vilnius-Utena atkarpa (16 km) nėra automagistralė ar greitkelis, bet joje nustatytas 110 km/h leistinas greitis.
Bendruoju atveju, kai nėra kelio ženklų, autobusais keliuose su asfalto ar betono danga leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 80 km/h greičiu. Pagal pakeisto KET punkto nuostatas rekonstruoto kelio A14 atkarpoje autobusas gali važiuoti šiai transporto priemonei KET nustatytu maksimaliu leistinu greičiu.
2020 m. dėl lenkimo taisyklių pažeidimų žuvo 12 proc. visų žuvusiųjų eismo įvykiuose, lenkimas laikomas vienu pavojingiausių iš visų manevrų. Lenkimo manevrą tikslinga atlikti tuo atveju, kai jis būtinas - pasivejama lėčiau važiuojanti transporto priemonė ir lenkimas gali būti atliktas neviršijant leistino važiavimo greičio ir laikantis KET 136 punkte nustatytų reikalavimų.
Pagal KET pakeitimo nuostatas, vairuotojui, vairuojančiam transporto priemonę, kuri pažymėta skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele, leidžiama įvažiuoti į zoną, pažymėtą kelio ženklais „Eismas draudžiamas“ ir „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“.
Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų arba asmenų su negalia.
Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.
Visur (net ir ne pėsčiųjų perėjoje) vairuotojas privalo praleisti asmenį su regos negalia, signalizuojantį balta lazdele, arba asmenį su negalia, važiuojantį per kelią asmens su negalia vežimėliu.
Žalias signalas su dviračio simboliu leidžia važiuoti dviračiais, elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis.
Draudžiama transporto priemonių eismas, išskyrus maršrutinį transportą, skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtas transporto priemones.
Draudžiama transporto priemonėms sustoti arba stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms.
Draudžiama transporto priemonėms stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra ženklas. Negalioja skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms ir taksi su įjungtu taksometru.
Dviračio simbolis žymi dviračių juostą, dviračių eismui skirtą tako dalį arba dviračių taką.
Reaguodama į kasmet įvykstančius eismo įvykius su kelio darbų transporto priemonėmis, Sussiekimo ministerija siūlo papildyti KET 4 priedą 19 punktu, kuriame nurodytas kelio darbų transporto priemonių žymėjimas.
Visi šie pakeitimai yra dalis nuolatinio darbo siekiant užtikrinti saugų ir efektyvų eismą Lietuvos keliuose.
tags: #keliu #eismo #taisykliu #pasikeitimas