Daugelis vairuotojų mano, kad sustoti ir statyti draudžiami ženklai visoje Europoje veikia vienodai. Tačiau Vokietijoje šis pasitikėjimas dažnai virsta brangia klaida, nes maža rodyklė ant ženklo gali visiškai pakeisti tai, kas iš tikrųjų draudžiama. Iš pirmo žvilgsnio vokiški sustoti ir statyti draudžiami ženklai atrodo identiški tiems, kurie naudojami daugelyje ES šalių. Iš tikrųjų vien ženklas yra tik pradžia. Baltos rodyklės, esančios ant ženklo arba po juo, naudojamos tiksliam draudimo diapazonui žymėti. Problema yra ne pati taisyklė, o klaidingas pažįstamumo jausmas. Po Vokietijos kelio ženklais dažnai galima pamatyti papildomas lenteles, kuriose nurodomos valandos, savaitės dienos arba tam tikrų transporto priemonių išimtys. Neteisingas sustoti ar statyti draudžiamo ženklo aiškinimas Vokietijoje nėra vertinamas lengvabūdiškai. Ši taisyklė taikoma Vokietijoje.
Lietuvoje vairuotojai labiau įpratę prie aiškiai pažymėtų zonų arba papildomų ženklų be krypties rodyklių. Vairuojant Vokietijoje, svarbus kiekvienas kelio ženklo elementas.
Juridiniai ir fiziniai asmenys jiems priklausančiose teritorijose gali pasistatyti būtinus kelio ženklus. Tačiau prieš tai jie privalo suderinti ženklo įrengimo projektą. Projektai yra derinami su "Eismo priežiūros tarnybos specialistais". Projektai turėtų nepažeisti galiojančių teisės dokumentų. Derindami kelio ženklo įrengimo projektą, gyventojai turi įrodyti, kodėl jiems vienas ar kitas ženklas yra būtinas.
Mes gaminame lentelės, atitinkančios vaizdą "Kelio ženklas". Lentelės nepatvirtintos naudoti kaip viešųjų kelių ženklai.
Automobilio blokavimas ir evakuacija Lietuvoje
Rytas, skubate į darbą, išeinate į kiemą - ir štai jis. Kaimyno automobilis stovi kaip įbestas tiesiai prieš jūsų vartus ar išvažiavimą. Ne šalia, ne beveik - o taip, kad jūs niekur nepajudėsite. Situacija absurdiška, bet itin dažna, ypač tankiai apgyvendintose miestų dalyse, kur parkavimo vietų chroniškai trūksta. Problema ta, kad dauguma žmonių arba ima nervintis ir daro klaidų, arba tiesiog kapituliuoja ir nežino savo teisių.
Prieš darant bet ką - telefono kamera į rankas. Nufotografuokite automobilį, jo numerius, tikslią stovėjimo vietą ir kaip konkrečiai jis blokuoja jūsų išvažiavimą. Tai ne biurokratinis formalumas - tai jūsų argumentas, jei situacija peraugs į ginčą.
Jei žinote, kieno tai automobilis - pasibeldžiate. Skamba naiviai, bet nemažai tokių situacijų išsisprendžia per dvi minutes, nes žmogus tiesiog neįvertino, kaip pastatė.
Lietuvoje automobilių, blokuojančių išvažiavimus iš privačių valdų ar kiemų, eismo priežiūra priklauso policijai arba savivaldybės administracijai - priklausomai nuo to, ar tai viešoji, ar privati teritorija. Jei išvažiavimas yra į viešą gatvę ir automobilis stovi ant viešo kelio - skambinkite policijai (112 arba vietiniam policijos skyriui). Pagal Kelių eismo taisykles, draudžiama stovėti taip, kad būtų blokuojamas išvažiavimas iš valdos.
Jei situacija vyksta daugiabučio kieme, kuris yra bendrijos ar savivaldybės valdoma teritorija - kreipkitės į namo administratorių arba savivaldybės Miesto tvarkymo skyrių. Daugelyje miestų veikia ir specialios tarnybos, kurios sprendžia tokius atvejus.
Daugelis žmonių galvoja, kad automobilio evakuacija - tai kažkas egzotiško, kas nutinka tik miesto centre prie draudžiamų ženklų. Ne. Jei automobilis blokuoja išvažiavimą ir savininko rasti nepavyksta, evakuacija yra teisėtas ir praktiškas sprendimas. Svarbu žinoti: jūs patys negalite organizuoti evakuacijos be atitinkamų institucijų sprendimo. Paskambinti į privačią evakuacijos tarnybą ir liepti jiems išvežti kaimyno automobilį - tai jau jūsų problema, ne kaimyno.
Vienas atvejis - nepatogumas. Reguliarus blokavimas - tai jau kažkas kita, ir čia reikia galvoti ilgalaikiai. Fiksuokite kiekvieną atvejį su data, laiku ir nuotraukomis. Kreipkitės raštu - el. paštu ar registruotu laišku - į namo administratorių ar savivaldybę. Jei gyvenate name su bendrija - keltite klausimą susirinkime, reikalaukite, kad būtų įrengti ženklai, kliūtys ar kita infrastruktūra, kuri fiziškai apsaugotų išvažiavimą.
Kraštutinis atvejis - civilinis ieškinys dėl patirtos žalos, jei dėl blokavimo praradote pinigų (pavyzdžiui, pavėlavote į darbą ir tai galite įrodyti). Reikia būti sąžiningam: sistema veikia, bet lėtai. Policija ne visada atvyksta greitai, savivaldybės ne visada reaguoja operatyviai, o evakuacija gali užtrukti. Todėl ilgalaikis sprendimas visada geresnis už reagavimą į kiekvieną incidentą atskirai. Infrastruktūra, aiški ženklinimas, susitarimas su kaimynais - tai ne silpnumo, o proto požymiai.
Blokuotas išvažiavimas - tai ne tik nepatogumas, tai jūsų nuosavybės teisių pažeidimas, ir įstatymai tai pripažįsta. Dokumentuokite, kreipkitės oficialiais kanalais, nesiimkite saviteisės ir neleiskite, kad situacija taptų norma. Kaimynai, kurie tai daro reguliariai, dažniausiai sustoja tada, kai supranta, kad jų veiksmai turi konkrečias pasekmes - protokolą, baudą, evakuacijos išlaidas.
Naudotų automobilių įsigijimo iš ES apmokestinimas PVM
TPVCA draudimas ir techninė pagalba kelyje
Didesnė vairuotojų dalis Lietuvoje yra apsidraudę tik privalomuoju draudimu, tai yra - transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (TPVCA). Turint tik šią draudimo rūšį, kaip ir numato įstatymas, atlyginama žala tretiesiems asmenims, sukelta eismo įvykio metu, tačiau jo turėtojui toks draudimas neužtikrina žalos kompensavimo ar techninės pagalbos paslaugų.
Vis tik kiekvienas draudikas savo nuožiūra gali pridėti papildomų naudų ar paslaugų, įsigyjantiems privalomąjį draudimą. Pavyzdžiui, techninę pagalbą tam tikrais atvejais, o tai tampa ypač aktualu šaltuoju metų laiku.
„Lietuviška žiema vairuotojams kasmet pateikia netikėtumų keliuose, ir tinkamai parinktas draudimas lemia, ar tuomet, kai automobiliu kelionės tęsti negalėsite, teks ieškoti pagalbos savarankiškai, ar ją operatyviai suteiks draudikas. Žiemą dažniausiai pasitaikančios problemos, kai vairuotojams prireikia techninės pagalbos - išsikrovęs akumuliatorius, sugedusios užvedimo žvakės, generatoriaus problemos, užklimpimas apsnigtame kelyje ar kieme“, - sako Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad draudžiantis svarbiausia - išsakyti savo lūkesčius ir išsiaiškinti, ar pasirašant standartinę TPVCA draudimo sutartį priklauso papildomos paslaugos, kokios jos, galbūt galioja kokios nors išimtys. Pavyzdžiui, besidraudžiantys privalomuoju TPVCA draudimu „Lietuvos draudime“, gauna papildomą vertę - nemokamą techninę pagalbą kelyje su 10 apsaugų. Tarp jų ir automobilio transportavimas po eismo įvykio (bet ne jam sugedus), sumaišius degalus ar sutrikus vairuotojo sveikatai.
Pagalba naudojasi žiemą
Pasak G. Petriko, remiantis bendrovės duomenimis, technine pagalba vairuotojai dažniausiai naudojasi būtent šaltuoju sezonu. „Sausio, vasario bei kovo mėnesiais ši paslauga būna pati paklausiausia - praėjusių metų pirmąjį ketvirtį mūsų klientai technine pagalba pasinaudojo arti 1600 kartų. Tuo tarpu automobilio transportavimo po eismo įvykio, sumaišius degalus ar sutrikus vairuotojo sveikatai tuo pačiu laikotarpiu prireikė net 3300 kartų“, - komentuoja draudimo ekspertas.
Kada techninė pagalba suteikiama visais atvejais?
G. Petrikas akcentuoja, kad vairuotojai, norintys gauti plačią apsaugą nuo daugelio rizikų savo automobiliui, įskaitant ir visapusę techninę pagalbą Lietuvoje ir užsienyje, paprastai renkasi savanorišką (kasko) draudimą. „Kiekvieno draudiko siūlomas kasko draudimo paslaugų paketas gali skirtis, tad ir čia reikia pasidomėti ir išsiaiškinti, ar visos jums aktualios paslaugos yra įtrauktos, pavyzdžiui, visapusė techninė pagalba kelyje, pakaitinis automobilis remonto laikotarpiui, nakvynė viešbutyje užsienyje, asmeninių daiktų draudimas ir panašiai“, - atkreipia dėmesį ekspertas.
Jis priduria, kad kai kurie draudikai visapusę techninės pagalbos paslaugą, kaip ir kitas paslaugas, už papildomą mokestį siūlo įsigyti su privalomuoju TPVCA draudimu. „Draudimo rinkoje vis dažniau suteikiama galimybė kartu su privalomuoju TPVCA draudimu įsigyti papildomų apsaugų. Jų veikimo principas panašus į kasko draudimą, tačiau vairuotojas papildomai gali įsigyti tik vieną konkrečią ar kelias jam aktualias apsaugas. Pavyzdžiui, techninę pagalbą, apsaugą nuo susidūrimo su gyvūnais ar vairuotojo ir keleivių draudimą. Tai tinkamas sprendimas tiems vairuotojams, kuriems nėra aktualus pilnas kasko paslaugų paketas, tačiau jie nori jaustis saugiau kasdienėse situacijose, ypač žiemą“, - sako G. Petrikas.
Kaip išvengti nusivylimo kritiniu metu
Ekspertas pastebi, kad nusivylimų atsiranda tuomet, kai vairuotojai pasirašo draudimo sutartį, neįsigilinę į draudimo sąlygas, ir apie jas pradeda galvoti tik nutikus konkrečiam įvykiui. „Jei norimos paslaugos nėra įtrauktos į draudimo sutartį, arba yra apibrėžta jų apimtis ir kitos galiojimo detalės, vairuotojų gali laukti nusivylimas. Todėl įsibėgėjus žiemai rekomenduojama peržiūrėti, ar techninė pagalba ir automobilio transportavimo paslauga įtraukti į turimą draudimą ir įvertinti, ar dažnai tenka važinėti užmiestyje ar už Lietuvos ribų, apsvarstyti papildomas apsaugas, kurios užtikrintų realią pagalbą kritiniu metu“, − pažymi G. Petrikas.
Pasak eksperto, prireikus į visapusę techninę pagalbą kelyje Lietuvoje ir Europoje gali būti įtrauktos automobilio transportavimo, rato pakeitimo, degalų pristatymo, avarinio durelių atrakinimo, pagalbos užklimpus, pakaitinio automobilio ar nakvynės viešbutyje užsienyje paslaugos.
Mūsų laikais automobilį įsigyti gali beveik kiekvienas, todėl daugėja už vairo sėdančių jaunų ir nepatyrusių vairuotojų. Veikiausiai dėl šios priežasties auga ir iškvietimų į nelaimės vietą skaičius, kartu ir avarinė auto pagalba paslaugų paklausa. „Lietuvos draudimo“ surinktais statistiniais duomenimis, 2021 metais techninę pagalbą kvietė 28 proc.
Dažnai patirties ir auto mechanikos žinių neturintys vairuotojai patys negali išspręsti net paprasčiausių kelyje pasitaikančių problemų: pasikeisti nuleisto rato ar užvesti nusėdusio akumuliatoriaus. Ištikus bet kuriai iš šių problemų greičiausias ir patikimiausias sprendimas - išsikviesti traliuko paslaugas, nes bet kurios kasko, IF, Gjensidige ar kitos draudimo bendrovės pagalba kelyje gali užtrukti labai ilgai. Taip yra todėl, kad prioritetas teikiamas mieste sugedusiems automobiliams ir evakuacijos maršrutais derinami pagal tai, kaip naudinga bendrovei, o ne bėdą papuolusiam žmogui.
Tralo paslaugas Klaipėdoje teikiantys Traldovos specialistai dirba visą parą, bet kurią savaitės dieną, taip pat ir šventinėmis dienomis. Skubi techninė pagalba kelyje atvyks į bet kurią vietą Klaipėdoje ir jos apylinkėse per trumpą laiką gavę iškvietimą, mes išvykstame iš karto. Kuro pristatymas, automobilio avarinis užvedimas ar rato keitimas, mašinų nutempimas - problema išspręsta ir vairuotojas gali tęsti kelionę.
Automobilio nutempimas yra atsakingas darbas. Traldovos specialistai pataria prisiminti kelias svarbiausias taisykles. Visų pirma vairuotojas privalo automobilyje turėti vilktį. Vilktis turi būti bent 5 cm pločio, ryškios spalvos, išlaikyti 3-6 tonų svorį. Prireikus skubios techninės pagalbos kelyje, svarbu pasirūpinti, kad automobilis netrukdytų kitiems eismo dalyviams. Transporto priemonę reikėtų nustumti į kelkraštį, avarinio sustojimo vietą, o mieste - ant šaligatvio, žaliosios juostos arba į stovėjimo aikštelę. Jei automobilio nustumti nepavyksta, jį būtina pažymėti avarinio sustojimo ženklu ir įjungti avarinę signalizaciją.
tags: #keliu #eismo #zenklai #autoevakuacija