Kelių eismo įvykių sukeltos mirtys ir sužalojimai yra rimta visuomenės problema, turinti didžiulę žalą ne tik nukentėjusiems asmenims, bet ir jų artimiesiems bei visai visuomenei.
Kasmet apie 1,3 milijono žmonių žūsta keliuose visame pasaulyje. Iki 50 milijonų žmonių patiria rimtus sužalojimus, o dalis jų lieka neįgalūs. Negana to, kad sveikatos sutrikimai po avarijos gali varginti visą likusį gyvenimą, sužeistieji asmenys išleidžia tūkstančius eurų gydymui ir neretai tai turi neigiamų pasekmių ir jų artimiesiems, kai šiems tenka išeiti iš darbo, jį keisti, kad galėtų prižiūrėti sužeistuosius ar neįgaliuosius asmenis. Jau nekalbant apie tai, ką reiškia palaidoti artimą žmogų. Tad avarijos keliuose sukelia didžiulę žalą ne tik nukentėjusiems asmenims, bet ir jų artimiesiems ir aplinkiniams.
Vertinant pagal socioekonominį statusą, daugiau nei 90 proc. žūčių keliuose įvyksta mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse. Eismo įvykių sukeltų mirčių skaičius yra didžiausias Afrikos regione ir mažiausias Europoje. Tačiau, svarbu pastebėti, kad net ir aukšto ekonominio lygio šalyse žmonės iš žemesnių socialinių ir ekonominių sluoksnių dažniau patenka į eismo įvykius.
PSO duomenimis, sužalojimai keliuose yra pagrindinė vaikų ir jaunuolių nuo 5 iki 29 metų mirties priežastis. Pabrėžtina, kad didesnę tikimybę patekti į eismo įvykį nuo pat mažens turi vyriškoji lytis. Maždaug trys ketvirtadaliai (73 proc.) visų mirčių eismo įvykiuose įvyksta tarp jaunesnių nei 25 metų amžiaus vyrų, kurie, lyginant su moterimis, beveik 3 kartus dažniau žūsta eismo įvykių metu.
Kas padidina riziką patekti į eismo įvykį?
Eismo taisyklių pažeidimai yra pagrindinė nelaimių keliuose priežastis. Tarp dažniausių rizikos veiksnių galima išskirti:
Greičio viršijimas
Didesnis vidutinis greitis yra tiesiogiai susijęs ir su avarijos tikimybe, ir su avarijos pasekmių sunkumu. Pavyzdžiui, padidinus vidutinį greitį 1 proc., mirtinos avarijos rizika padidėja 4 proc., o rimtos avarijos rizika - 3 proc. Pėsčiųjų, susidūrusių ir nukentėjusių nuo automobilių priekinių dalių, mirties rizika sparčiai auga didėjant greičiui (4,5 karto, padidinus greitį nuo 50 km/val. iki 65 km/val.). Važiuojant 65 km/val. šoninio susidūrimo su automobiliu atveju automobilio keleivių mirties rizika yra 85 proc.
Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų
Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio ir bet kokių psichiką veikiančių medžiagų ar narkotikų padidina avarijos, pasibaigusios mirtimi arba sunkiais sužalojimais, riziką. Eismo įvykio rizika vairuojant išgėrus atsiranda jau esant žemai alkoholio koncentracijai kraujyje ir žymiai padidėja, kai vairuotojo alkoholio koncentracija kraujyje yra ≥ 0,04 g/dL. Vairuojant apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, rizika patekti į eismo įvykį padidėja skirtingai - tai priklauso nuo vartojamo psichoaktyvaus narkotiko. Pavyzdžiui, amfetaminą vartojusiems asmenims mirtinos avarijos rizika yra maždaug 5 kartus didesnė, lyginant su nevartojusiais asmenimis.
Motociklininkų šalmų, saugos diržų ir vaikų tvirtinimo priemonių atsisakymas
Tinkamas šalmo dėvėjimas mirtinų sužalojimų riziką gali sumažinti 42 proc., o galvos traumų - 69 proc. Saugos diržas sumažina vairuotojų ir priekinėse sėdynėse sėdinčių asmenų mirties riziką 45-50 proc., o gale sėdinčių keleivių mirties ir rimtų sužalojimų riziką - 25 proc. Vaikų apsaugos priemonių naudojimas gali sumažinti mirties atvejų skaičių 60 proc.
Vairavimas išsiblaškius
Viena ir bene didžiausia vairuotojus blaškančių priemonių - mobilieji telefonai. Vairuotojai, naudojantys mobiliuosius telefonus, maždaug 4 kartus dažniau patenka į avariją. Naudojant telefoną vairuojant, sulėtėja reakcijos laikas (ypač stabdymo laikas, bet ir reakcija į šviesoforo signalus), todėl vairuotojui tampa sudėtinga laikytis tinkamos eismo juostos ir laikytis tinkamo atstumo nuo kitų automobilių. Laisvų rankų įranga nėra panacėja - ji taip pat blaško vairuotojų dėmesį.
Nukentėjusiųjų teisės ir principai
Jungtinės Tautos jau keletą dešimtmečių stengiasi sumažinti eismo įvykių skaičių visame pasaulyje. Šios pastangos apima ne tik prevenciją, bet ir tinkamą pagalbą nukentėjusiems.
Principai, apibrėžiantys nukentėjusiųjų teises, nėra išsamus elgesio kodeksas, o veikiau raginimas po eismo įvykio suteikti kuo geresnę pagalbą nukentėjusiems kelių eismo įvykiuose ir greitai bei sąžiningai suteikti nukentėjusiems (arba jų mirties atveju - jų paveldėtojams) tai, ko jie nusipelno: tinkamai ir pagarbiai bendrauti susitikimuose ir bendrai dalyvauti derybose dėl kompensacijos.
Šie principai turėtų būti taikomi vidaus (nacionaliniams) ir tarpvalstybiniams (tarptautiniams) kelių eismo įvykių atvejais. Chartijos tikslas nėra visiškai ar iš dalies tapti įstatymu. Ji neturi jokio poveikio nacionaliniams ar tarptautiniams teisės aktams. Chartija turėtų būti visų asmenų, dalyvaujančių kompensacijų nukentėjusiesiems kelių eismo įvykiuose mokėjimo procese, elgesio kodeksas.
Pagrindiniai principai, reglamentuojantys nukentėjusiųjų teises:
- Nukentėjusysis turėtų turėti teisę gauti kompensaciją tuo atveju, jei žalą ar sužalojimą sukėlė asmuo ar asmenys, pažeidę eismo taisykles, galiojusias eismo įvykio metu.
- Nukentėjusysis turėtų turėti galimybę pateikti ieškinį ne tik kelių eismo taisykles pažeidusiam asmeniui, bet ir - jei tai susiję su motorinės transporto priemonės naudojimo rizika - jos valdytojui.
- Nukentėjusiojo ieškinys turėtų būti nagrinėjamas iniciatyviai, stropiai ir pagarbiai.
- Nukentėjusysis turėtų turėti galimybę būti išklausytas ieškinio nagrinėjimo procese.
- Nukentėjusysis turėtų gauti iš kompensuojančio subjekto išankstinius ir (arba) tarpinius mokėjimus dėl žalos atlyginimo, jei atsakomybė yra nustatyta, tačiau kompensacijos dydis dar nėra visiškai apskaičiuotas.
- Nukentėjusiojo teisės neturėtų būti pažeidžiamos dėl akivaizdžiai neteisingos ar nepakankamos kompensacijos.
- Nukentėjusysis turėtų turėti tinkamą galimybę kreiptis į teismą ar bet kurį kitą neutralų subjektą, kad pagal taikytinus įstatymus būtų atliktas nepriklausomas jo teisių vertinimas.
Pirmiau minėtuose principuose aprašytos nukentėjusiųjų teisės suponuoja, kad nukentėjusysis elgiasi sąžiningai, neturėdamas jokių sukčiavimo ketinimų. Principai negali būti taikomi tuo atveju, kai galima nustatyti, kad nukentėjusysis veikė nesąžiningai.
Sąmoningumo ir prevencijos svarba
Kaip praėjusių metų birželio mėnesį rašė PSO, kad keliuose pavyktų išvengti eismo įvykių ir nelaimių, transporto sistema turi būti saugi visiems eismo dalyviams. Keliai ir pakelės turi atitikti saugumo reikalavimus, transporto priemonės turi atitikti kokybės ir saugumo standartus, jų vairuotojai privalo užtikrinti saugų greitį, o galiausiai - sąmoningi turi būti ir patys eismo dalyviai: nuo pėsčiųjų iki vairuotojų. Atliepus visas šias sritis, nelaimių keliuose gali pavykti išvengti.
PSO aiškinimu, idealiu atveju keliai turėtų būti projektuojami atsižvelgiant į visų eismo dalyvių saugumą. Infrastruktūra turi būti patogi ir pėstiesiems, dviratininkams bei motociklininkams. Tokios priemonės kaip pėsčiųjų takai, dviračių takai, saugūs kirtimo taškai ir kitos eismą slopinančios priemonės gali būti labai svarbios mažinant šių eismo dalyvių susižalojimo riziką.
Transporto priemonės, dalyvaujančios eisme, turi atitikti visus saugumo reikalavimus. Tai gali padėti išvengti avarijų ir sumažinti rimtų sužalojimų tikimybę. Atsakingai implementavus Jungtinių Tautų nuostatas ir standartus automobilių pramonėje ir jų gamybos procesuose bei automobilio eksploatacijos metu, pavyktų išsaugoti daugiau gyvybių. Pavyzdžiui, visose transporto priemonėse privaloma montuoti oro pagalves ir saugos diržus, elektroninę stabilumo kontrolės sistemą, kuri sumažina automobilio slydimo riziką ir užtikrina jo stabilumą bei sukibimą su keliu ir kt. Neužtikrinus šių pagrindinių standartų, eismo avarijų sukeltų sužalojimų rizika - tiek vairuotojams ir keleiviams, tiek esantiems greta - gerokai padidėja.
Vėlavimas identifikuoti nelaimę ir suteikti pagalbą į eismo įvykį patekusiems asmenims padidina sužalojimų sunkumą. Sužalojimų priežiūra po avarijos yra labai jautri laikui: minučių vėlavimas gali nusinešti gyvybę. Norint pagerinti priežiūrą po avarijos, reikia užtikrinti galimybę laiku gauti ikistacionarinę priežiūrą ir gerinti tiek ikistacionarinės, tiek stacionarinės priežiūros kokybę, pavyzdžiui, vykdant specialistų mokymo programas.
Jei nesilaikoma kelių eismo taisyklių ir vairuojama išgėrus, nesegimi saugos diržai, nepaisoma greičio ribojimo, nedėvimi šalmai ir nesirūpinama vaikų apsaugos priemonėmis - eismo įvykių metų išvengti mirčių ir sužalojimų gali būti sudėtinga. Vadinasi, kaip teigia PSO, gebėjimas užtikrinti, kad eismo dalyviai laikosi jiems nustatytų taisyklių šalies ir vietos lygmeniu ir reikalui esant yra baudžiami už taisyklių nepaisymą, turi įtakos keičiant ir formuojant vairuotojų elgesį ir įpročius.
Kelių eismo taisylių pažeidimai yra pagrindinė mirties ir sunkių sužalojimų priežastis keliuose. Laikymasis taisyklių, atsakingas elgesys ir visuomenės sąmoningumas yra būtini siekiant sumažinti nelaimių skaičių.