Bloga kelių būklė Lietuvoje kelia susirūpinimą, o jų sutvarkymui reikia žymiai daugiau lėšų nei skiriama šiuo metu. Tai verčia ieškoti naujų kelių finansavimo modelių, tarp kurių svarstomas ir kelių mokestis, panašus į Lenkijoje taikomą sistemą.
Kelių Finansavimo Iššūkiai Lietuvoje
Lietuvos kelininkai susiduria su ilgalaikio projektų finansavimo trūkumu, kadangi lėšos kasmet skirstomos Seimo sprendimu. Tai stabdo efektyvų kelių tinklo priežiūrą ir plėtrą.
Įvairiais skaičiavimais, blogos arba labai blogos būklės kelių Lietuvoje gali būti iki 50 proc. viso kelių tinklo.
Dėl šios priežasties vis garsiau kalbama apie Lenkijos kelių finansavimo modelio perėmimą Lietuvoje, steigiant specialų kelių fondą. Į tokį fondą lėšos galėtų būti renkamos ne tik iš degalų akcizų ir skolintų lėšų, bet ir iš kelių mokesčių.
Finansų ministerijos duomenimis, pernai už energinius produktus į valstybės biudžetą gauta 911,4 mln. eurų akcizų pajamų. Tuo metu kelių priežiūrai ir plėtrai pernai iš viso skirta 708,6 mln. eurų, o šiemet - 882 mln. eurų.
Tačiau svarbu suprasti, kad visi Lietuvoje surenkami mokesčiai patenka į bendrą valstybės biudžetą ir yra naudojami įvairioms valstybės funkcijoms atlikti. Tai reiškia, kad sprendimas skirti daugiau lėšų keliams gali reikšti mažiau lėšų kitoms sritims, pavyzdžiui, pensijoms.
Finansų ministerija taip pat atkreipė dėmesį, kad iki 2021 m. dalis akcizų pajamų buvo nukreipiama į atskirą programą keliams finansuoti, tačiau Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tokia tvarka prieštarauja Konstitucijai.
Lenkijos Kelių Finansavimo Modelis: Mokami Keliai ir Jų Poveikis
Lenkijos kelių finansavimo modelis, ypač iki pastarųjų parlamento rinkimų, apėmė daugelio naujų kelių apmokestinimą. Už juos turėjo mokėti visi eismo dalyviai, įskaitant lengvųjų automobilių savininkus. Šiuo metu Lenkijoje mokama tik už pravažiavimą kai kuriomis pagrindinėmis magistralėmis, pavyzdžiui, magistrale A2.
Pavyzdžiui, už visą A2 magistralės ruožą, kurio ilgis beveik prilygsta atstumui nuo Vilniaus iki Klaipėdos, reikia sumokėti 114 zlotų (apie 26 eurus). Trumpesnis ruožas, atitinkantis atstumą tarp Vilniaus ir Kauno, kainuoja 64 zlotus (apie 15 eurų).
Alternatyvos ir Siūlymai Lietuvai
Asociacija „Lietuvos keliai“ pasisako už papildomą kelių infrastruktūros finansavimą, tačiau nepritaria kelių mokesčiui lengviesiems automobiliams. Pasak asociacijos vykdomojo direktoriaus Šarūno Frolenko, būtina rasti sutarimą dėl naujo kelių infrastruktūros finansavimo modelio.
"Esama situacija, kai tik mažiau nei pusė vartotojų per vinjetes ir akcizus automobilių kurui sumokėtų mokesčių tenka keliams finansuoti, nebegali tęstis. Lenkijos taikomas modelis gali būti alternatyva Lietuvai, tačiau jį taip pat reikia pritaikyti, adaptuoti pagal šalies specifiką", - komentavo Š. Frolenko.
Jis taip pat siūlo pasinaudoti Gynybos finansavimo fondo modeliu: "Dalis lėšų, gaunamų iš konkrečių mokesčių ar rinkliavų, galėtų būti skiriama naujam specialiam fondui, kuris vėliau finansuotų kelių infrastruktūrą". Toks fondas, turėdamas aiškius pajamų šaltinius, galėtų taikyti įvairias finansų priemones, pavyzdžiui, skolintis ar leisti obligacijas.
Tačiau asociacija pabrėžia, kad kelių mokesčiai sunkiasvoriam transportui turi būti didinami, kad padengtų realias kelių priežiūros ir einamojo remonto sąnaudas, taip pat turi būti plečiamas sunkiasvoriui transportui mokamų kelių kiekis.
Naujosios Elektroninės Rinkliavos Sistema (E-tollingas)
Susisiekimo ministerijai pavaldi „Via Lietuva“ jau pradėjo konsultacijas dėl būdų, kaip surinkti daugiau lėšų keliams. Viena iš svarstomų galimybių - nauja elektroninė rinkliavos sistema, e-tollingas, kuri pakeistų dabartines vinjetes.
Šiuo metu mokami yra 19 magistralinių kelių. Planuojama, kad per ateinančius metus naujų mokamų kelių Lietuvoje gali atsirasti dar beveik 60. Vizija - kad už kelius mokėtų visas komercinis transportas, o nemokami liktų tik vietinės reikšmės keliukai.
Sistema veiktų principu "važiuoji kilometrus - moki, nevažiuoji - nemoki". Tai veikia ne vienoje ES valstybėje.
Tikimasi, kad e-tolingo sistema leis surinkti 250-300 milijonų eurų per metus, o tai padėtų finansuoti kelių ir tiltų statybą bei remontą. "Poreikis didžiulis - 15 milijardų eurų, turime kitiems metams 700 milijonų eurų. Galime kalbėti apie kritinius dalykus - tiltus, turim 118 blogos būklės, jiems sutvarkyti reikia kelių šimtų milijonų eurų", - teigė „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Ministras Eugenijus Sabutis ramina, kad nauja mokėjimo už kelius tvarka kol kas palies tik komercinį transportą, o lengvųjų automobilių vairuotojams papildomo mokesčio mokėti nereikės.
Nuo 2025 m. liepos 1 d. mokamų kelių sąrašas bus papildytas 21 krašto keliu. M2, M3, N1, N2, N3 motorinių transporto priemonių valdytojai mokės kelių naudotojo mokestį ne tik už magistralinius, bet ir už šiuos krašto kelius. Lengvųjų automobilių (M1 kategorija) valdytojams niekas nesikeis.
Verslo Nerimas ir Ateities Prognozės
Verslo atstovai nerimauja, kad naujoji sistema gali padidinti transporto išlaidas ir atitinkamai paveikti maisto produktų kainas. Nors tikslus tarifas dar nėra nustatytas, prognozuojama, kad jis gali būti apie 20 centų už kilometrą.
Tačiau „Via Lietuva“ tikisi, kad e-tolingas padės surinkti dukart ar triskart daugiau lėšų nei dabartinės vinjetės, kurios kasmet generuoja apie 70 mln. eurų. Naujoji sistema gali surinkti iki 220 mln. eurų per metus.
Mažesnių transporto priemonių savininkams, pavyzdžiui, žemės ūkio subjektams, taikomos lengvatos, tačiau jos gali keistis priklausomai nuo pajamų ir transporto priemonės naudojimo paskirties.
Apmokestinus dalį krašto kelių, tikimasi, kad krovininio ir komercinio transporto srautas padidės magistraliniuose keliuose, kurie geriau pritaikyti intensyvesniam eismui ir sunkesniam transportui. Tai leis sukurti tvaresnį kelių finansavimo modelį, užtikrinant geresnę kelių priežiūrą ir plėtrą.
tags: #keliu #mokestis #viabaltika