Nuo 2025 m. liepos 1 d. valstybinės reikšmės krašto kelias Nr. 195 Kėdainiai-Krekenava-Panevėžys (nuo 0 iki 53,4 km) buvo įtrauktas į mokamų kelių sąrašą. Tai apima ir Kėdainių miesto S. Dariaus ir S. Girėno bei Babėnų gatves. Aiškindamas šio sprendimo motyvus, „Via Lietuva“ Komunikacijos skyriaus projektų vadovas Vytenis Radžiūnas teigia, kad pokyčiai buvo būtini norint suvaldyti sunkiasvorio transporto srautus.
„Sprendimas dalį krašto kelių įtraukti į apmokestinamų kelių sąrašą buvo priimtas siekiant užtikrinti tvarų kelių infrastruktūros finansavimą ir labiau subalansuoti krovininio transporto eismo srautus. Pastebėta, kad krovininis transportas, siekdamas išvengti kelių naudotojo mokesčio magistraliniuose keliuose, net ir pailgindamas maršrutą dažnai rinkdavosi neapmokestintus krašto ar rajoninius kelius“, - situaciją komentuoja V. Radžiūnas. Pasak jo, dėl tokio vairuotojų elgesio ne tik didėjo vietos gyventojų nepatogumai, bet ir sparčiau dėvėjosi keliai, kurie tiesiog nėra pritaikyti intensyviam sunkiasvoriam eismui.
Nors motyvai atrodo logiški, vietos gyventojai tai vadina nesusipratimu. Ypač tie, kurie vairuoja N1 kategorijos automobilius ir gyvena tiesiog prie pat apmokestintos gatvės. Kiekvienas išvažiavimas iš kiemo į miestą jiems dabar kainuos, nes e-vinjetė yra privaloma vos įvažiavus į apmokestintą ruožą. Kai kurie kraštiečiai jau tikina ir sulaukę baudų. Žmonės tikisi, kad savivaldybė apgins jų interesus, tačiau kelias priklauso valstybei, o ne miestui, todėl savivaldybės rankos yra surištos.
Kėdainių rajono savivaldybė tikina, kad situaciją bandė spręsti, tačiau atsakymas iš aukščiau kol kas nedžiugina. „Kėdainių rajono savivaldybė dar pernai liepos mėnesį raštu kreipėsi į AB „Via Lietuva“ prašydama svarstyti galimybę ir išbraukti iš apmokestinamų kelių sąrašo S. Dariaus ir S. Girėno bei Babėnų gatvių dalį nuo susikirtimo su J. Basanavičiaus gatve iki Kėdainių miesto ribos“, - nurodo savivaldybė. Visgi Susisiekimo ministerija išaiškino, kad norint, jog gatvė būtų nemokama, savivaldybė turi ją perimti savo nuosavybėn. Tai reiškia, kad Kėdainių rajonas turėtų pats mokėti už šių gatvių remontą, priežiūrą, valymą ir apšvietimą iš savo biudžeto, užuot naudojęsis valstybės lėšomis. Panašu, kad tokie mainai savivaldybei būtų labai nenaudingi.
Savivaldybės prašymas perimti tas gatves savivaldybės žinion „Via Lietuva“ nebuvo pateiktas, tad, kol kelias lieka valstybinės reikšmės krašto keliu, tol jame galios nustatyti mokesčiai.
Kam taikomas kelių naudotojo mokestis?
Mokėti kelių mokestį turės tie, kuri turi N1 kategorijai priskiriamus automobilius. Tai yra nedideli krovininiai automobiliai, dažnai vadinami „kablukais“ arba pikapais (iki 3,5 tonos). Būtent čia slypi didžiausia problema - kai kurie kėdainiečiai tokius automobilius naudoja kaip asmenines transporto priemones, tačiau pagal dokumentus jie priskiriami N1 kategorijai, todėl jie privalo pirkti vinjetę. Taip pat mokestį mokėti reikės ir turintiems N2 ir N3 kategorijos automobilius, o tai yra didieji sunkvežimiai ir vilkikai. Mokestį mokėti turės ir M2 ir M3 kategorijoms priskiriami autobusai ir mikroautobusai, kuriuose yra daugiau nei 8 sėdimos vietos keleiviams.
Tiesa, buvo manančių, kad mokesčiai bus apkrautas ir „Kėdbusas“, tačiau svarbu žinoti, kad tai nėra tiesa. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nurodo transporto priemonių grupes, kurios yra atleidžiamos nuo mokesčio už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais. „Mokestis nemokamas už vietinio (miesto ar priemiesčio) reguliaraus susisiekimo maršrutų transporto priemones“, - aiškiai nurodoma įstatyme.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. grynai elektra ir vandenilio dujomis varomi autobusai bei krovininiai automobiliai mokės kelių naudotojo mokestį, tačiau jiems bus taikoma 75 proc. lengvata. Ši tvarka nėra nauja - baigiasi anksčiau nustatytas mokesčio mokėjimo atidėjimo laikotarpis. „Via Lietuva“ primena, kad kelių naudotojo mokestį privalo mokėti M2, M3, N1, N2, N3 kategorijų motorinių transporto priemonių valdytojai už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais, įtrauktais į mokamų kelių sąrašą.
Bendras mokamų kelių ilgis - 2851 km, Lietuvoje yra apie 21 tūkst. Surinktos kelių naudotojo mokesčio lėšos yra skiriamos kelių infrastruktūros priežiūrai, remontui ir plėtrai: valstybinės reikšmės kelių atkūrimui, kelių dangos atnaujinimui, kelių pritaikymui valstybės gynybiniams pajėgumams, aplinkkelių tiesimui, eismo saugumo didinimui, tiltų ir viadukų priežiūrai bei kitoms visuomenei svarbioms transporto infrastruktūros reikmėms.
Visgi V. Utaras ramina, kad nuo 2026 m. surinktos lėšos už mokamus kelius bus nukreipiamos būtent į Kelių fondą. „Iki 2025 metų pabaigos surenkamos lėšos, kaip ir anksčiau, keliauja į valstybės biudžetą. Priėmus įstatymą dėl naujai steigiamo Kelių fondo, nuo 2026 metų sausio 1 dienos visos už mokamus kelius surinktos lėšos bus nukreipiamos į Kelių fondą ir tikslingai naudojamos mokamų kelių tinklo priežiūrai bei remontui“, - nurodė „Via Lietuva“ atstovas.
Kiti miestai ir problemos
Verta paminėti, kad Kėdainiai nėra vienintelė „išimtis“ su miesto viduryje einančiomis mokamomis gatvėmis. Lietuvoje yra daugybė miestų, kurių pagrindinės gatvės kartu yra ir valstybinės reikšmės keliai, todėl jos apmokestintos krovininiam transportui. „Kelių naudotojo mokestis už naudojimąsi mokamais valstybinės reikšmės keliais mokamas nepriklausomai nuo to, ar kelias eina per miesto teritoriją, ar ne“, - sako V. Radžiūnas. Panašios situacijos yra Palangoje, Kretingoje, Kuršėnuose (kelias A11), Jonavoje, Ukmergėje, Utenoje bei Zarasuose (kelias A6).
Kretingiškis Donatas Domarkas teko patirti šoką, kai šį spalį jis gavo net kelis pranešimus dėl baudų po 350 Eur už neilgą maršrutą (iki 1 km) Kretingos miesto ribose, išvažiavus į magistralinį kelią Šiauliai-Palanga: vyras teigė ilgus metus nežinojęs, kad šis keliais apmokestintas, manęs, kad Susisiekimo ministerija padariusi išimtį kretingiškiams. Ši problema kilo, kai Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) magistraliniame kelyje Šiauliai-Palanga, prie „Viados“ degalinės, įrengė modernų radarą, fiksuojantį pažeidimus ir nustatantį, ar sunkiasvorę transporto priemonę vairuojantis asmuo susimokėjęs Kelių naudotojo mokestį.
„Pajūrio naujienų“ redakcija gavo išsamų LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadovės Jolitos Orentaitės paaiškinimą: „Valstybinės reikšmės mokamų kelių ruožai yra nurodyti Kelių naudotojo mokesčio dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto 2005 m. balandžio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 477 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau - Aprašas) 6 punkte. Vadovaujantis šio punkto 6.11. papunkčiu, visas magistralinis kelias A11 Šiauliai-Palanga yra apmokestintas nuo 2,65 km iki 146,52 km. Vadovaujantis Aprašo 7 punktu, Kelių naudotojo mokestis netaikomas, jeigu mokama kelio dalis naudojama kaip apylanka, kuri pažymėta specialiais ženklais, taip pat kertamas mokamas kelias, žiedinėse sankryžose. Išnagrinėję situaciją žemėlapyje, matome, kad, važiuojant iš Kretingsodžio Sodžiaus g., yra galimybė kirsti magistralinį kelią A11 stačiu kampu. Jeigu asmuo, kuris kreipėsi į redakciją, tik kerta magistralinį kelią A11 stačiu kampu, jam yra taikomos Aprašo 7 punkto nuostatos ir nėra reikalaujama mokėti Kelių naudotojo mokesčio.“
LAKD, vadovaujantis 2005 m. balandžio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. Kontroliuoti, ar kelių naudotojai yra sumokėję Kelių naudotojo mokestį, paskirtos policijos įstaigos, Lietuvos Respublikos muitinė ir Lietuvos transporto saugos administracija. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad N1-N3 ir M2-M3 kategorijų transporto priemonių ar jų junginių valdytojai moka Kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi magistraliniais keliais.
Kaimiškose vietovėse siaurinami keliai - didžiulis iššūkis ūkininkams, su žemės ūkio technika bandantiems pasiekti laukus. Rekonstruojamomis gatvėmis komplikuota važiuoti ne tik žemės ūkio, bet ir visai sunkiajai technikai.„Tai jau tampa visos Lietuvos problema, nes per vadinamąsias saugos saleles, atitvarus ir susiaurintus kelius neįmanoma platesniais padargais ar traktoriais su sudvejintais ratais pravažiuoti. Tenka šaligatviais ir jų borteliais važiuoti, taip nusižengiant taisyklėms. Kai tik rekonstruoja kelius, taip ir prasideda problemos, nes kažkodėl pasirenkamas siaurasis variantas, kuris visiškai nesuderinamas su kaimiškos vietovės technika: miškovežiais, traktoriais, kombainais. Kokia nors Vilniaus mergaitė, kuri nėra mačiusi platesnės technikos, patvirtina tokius reikalavimus ir visi kenčia“, - pastebi Biržų rajono ūkininkai Gintarė ir Darius Bėčiai.
Pasak jų, išsakius šią problemą vietinei valdžiai, gautas atsakymas, kad tokia tvarka. Niekas nesivargina nieko keisti, o greičiausiai ir negali nieko padaryti. Nemažai iššūkių kelia ir tiltai, kuriems seniai reikia kapitalinio remonto. Kaip sprendžiama problema?„Ogi pastatomi kelio ženklai, draudžiantys tiltu važiuoti visai sunkiasvorei technikai. Mūsų darbuotojus policija jau buvo sustabdžiusi, kad važiavo nepaisydami draudžiamųjų ženklų. Nenubaudė dar, tik įspėjimą pareiškė. Bet ką mums daryti, jei nėra daugiau per kur važiuoti? Vienintelė išeitis - nepaisyti ženklų ir pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Legaliai su žemės ūkio technika negalime net iš savo kiemo išvažiuoti“, - nusivylimo neslepia ūkininkai Bėčiai.
Radviliškio krašto ūkininkas ir Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas mūsų šalies kelius vadina valstybės gėda, o pasiteisinimus, kad nėra pinigų, laiko visiškai nepriimtinais, nes lėšos skiriamos ne iš bendro biudžeto, o renkami tiksliniai mokesčiai: akcizo, kelių, be to, dar ir sunkvežimių savininkai moka naudotojo mokestį, kurio paskirtis iki šiol neaiški.
„Via Lietuva“ pripažįsta, kad valstybinės reikšmės keliuose esantys tiltai stipriai degraduoja. Didžioji jų dalis Lietuvoje pastatyta prieš daugiau nei 50 metų, pagal tuo metu galiojusius projektavimo reikalavimus ir fiksuotus eismo srautus. Iš viso Lietuvoje yra 109 blogos būklės tiltai, kurių skaičius (atliekant periodines tiltų būklės ekspertines apžiūras) nuolat didėja.
Taip pat pabrėžiama, kad tiltai yra vienas svarbiausių „Via Lietuva“ prioritetų, nes jų būklė tiesiogiai lemia eismo dalyvių saugumą. Blogos būklės tiltų ir viadukų priežastis - ilgą laiką jiems skirtas mažas dėmesys ir finansavimas, pavyzdžiui, 2018 m. tiltams ir viadukams buvo skirta tik 6,6 mln. Eur, kai tuo tarpu nuo 2022 m. investicijos pradėjo nuosekliai augti.
„Vis dėlto keliams ir visai kelių infrastruktūrai Valstybės skiriamas finansavimas yra ribotas, todėl „Via Lietuva“, vertindama kiekvieno tilto būklę, priima individualius, eismo saugumą užtikrinančius sprendimus, jog eismas tiltu nebūtų uždarytas, tačiau įvesti ribojimai taip pat leistų užtikrinti saugumą. Daugumą blogos būklės tiltų galima eksploatuoti apribojus sunkiasvorių transporto priemonių masę ir susiaurinus tilto važiuojamosios dalies plotį. Pastarasis siaurinamas dėl to, kad sumažėtų apkrova tilto perdangos kraštinėms sijoms ar plokštėms, kurių būklė yra ženkliai blogesnė, lyginant su tilto perdangos vidurinių sijų ar plokščių būkle. Kiekvienu atveju, įrengiant eismo ribojimus, ant tiltų yra sudaromos apylankos, kuriomis nukreipiamas visas transportas, įskaitant ir žemės ūkio techniką, kuriam judėjimas tiltu yra draudžiamas. Atkreipiame dėmesį, kad „Via Lietuva“ ekspertai ribojimų ant tiltų neįrenginėja, dirbtinių kliūčių taip pat nesudaro. Priešingai, jie deda visas pastangas, siekdami užtikrinti saugų statinių naudojimą“, - rašo „Via Lietuva.
Lietuvos Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos (LINAVA) prezidentas Erlandas Mikėnas teigia, kad nauji mokesčiai vežėjų netrikdo, kadangi sąnaudos, pasak LINAVA prezidento, jiems stipriai neišaugtų, o ir pats apmokestinimas pašnekovo nuomone yra logiškas. Tai, kad bus apmokestinta dalis ne pagrindinių kelių, E. Mikėno teigimu, gali lemti, kad krovininių transporto priemonių vairuotojai paprasčiausiai nustos važiuoti šiais keliais ir rinksis keliauti pagrindiniais. Dėl to gali padidėti kamščiai, išaugti avarijų tikimybė ir sumažėti kelio pravažiuojamumas. „Mus baugina tiktai tai, kad dalis krovininio transporto sukdavo nemokamais keliais todėl, kad jie nemokami ir šiuo metu plūstels į pagrindinius kelius, kurie yra seniai mokami ir tai sudarys papildomas spūstis ir apkrovas pagrindiniams keliams“, - komentavo E. Mikėnas.
E. Mikėnas taip pat viliasi, jog papildomai surinktos lėšos už kelių apmokestinimą bus panaudotos kelių infrastruktūros gerinimui. „Labai norėtumėm, kad tos papildomos lėšos tikrai pakliūtų kelių remontui, kelių fondui, kuriuo būtų atnaujinami keliai, nes šiuo metu, mūsų įžvalgomis, kelių būklė Lietuvoje yra tragiška“, - tvirtino E. Mikėnas.
Dalis gyventojų dėl įdiegiamo naujo mokesčio viešai pasipiktino ir socialiniuose tinkluose. O alternatyvių kelių, kaip apvažiuoti šiuos kelius, pasak jo, gyventojams praktiškai nėra. „Ar jums normalu, kad Kaunas-Prienai kelias bus mokamas nuo liepos 1 d.? Už ką ten mokėti, kai tokia kelio būklė ir nepalikta jokia alternatyva apvažiuoti nemokamais keliais“, - piktinosi gyventojas. Gyventojas taip pat pridūrė turintis krovininį automobilį, kuriuo jis važinėja retai. Visgi prireikus išvažiuoti už trumpą kelio ruožą jis vis tiek turėtų įsigyti vinjetę. „Turiu N1 (krovininis transportas iki 3,5 tonos - aut. past.) ir naudoju gan retai, bet kad pravažiuočiau kokius 3 kilometrus baisiu keliu ir mokėti per dieną 8 eurus...Kažkokia nesąmonė“, - nusivylimo neslėpė gyventojas.
„Kol kas atskirų lengvatų žmonėms, įsikūrusiems prie kelių, naujai įtrauktų į mokamų sąrašą, nenumatoma“, - teigia V. Utaras.
Išimtys
Naujų išimčių, kam nereikėtų mokėti mokesčio, nėra, tačiau, pasak V. Utaro, išlieka galiojančios šios kategorijos: Vidaus reikalų ministerijos ir šiai ministerijai pavaldžių įstaigų transporto priemonėms ar jų junginiams, priskiriamiems kovinei, kovos-mokomajai, mokomajai, rikiuotės ir transportavimo grupėms; Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų transporto priemonėms ar jų junginiams; Specialiai neįgaliesiems vežti ir (ar) vairuoti pritaikytoms transporto priemonėms ar jų junginiams; Sveikatos priežiūros įstaigų greitosios medicinos pagalbos ir reanimacijos automobiliams; Švietimo įstaigų ir (ar) savivaldybių institucijų kontroliuojamų įmonių specialiai mokiniams (vaikams) vežti pritaikytoms transporto priemonėms (mokykliniams autobusams), taip pat užsienio šalyse, įskaitant Europos Sąjungos valstybes nares, įregistruotoms specialiai mokiniams (vaikams) vežti pritaikytoms transporto priemonėms (mokykliniams autobusams); Transporto priemonėms ar jų junginiams, naudojamiems valstybinės reikšmės keliams prižiūrėti; Užsienio šalyse įregistruotoms transporto priemonėms ar jų junginiams, kai jomis vykstama likviduoti stichinių nelaimių ar eismo įvykių padarinius arba kai jomis vežamos labdaros ir humanitarinės pagalbos siuntos; Krašto apsaugos sistemos ir užsienio valstybių ginkluotųjų pajėgų transporto priemonėms ar jų junginiams; Vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais (nurodytais leidimuose) važiuojančioms keleivinėms transporto priemonėms ar jų junginiams; Gryniesiems elektromobiliams ir vandenilio dujomis varomiems automobiliams.
tags: #keliu #naudotojo #mokestis #problematika