Jungtinių Amerikos Valstijų istorijoje keturi prezidentai žuvo nuo pasikėsinimo į jų gyvybes. Nors Abraomo Linkolno ir Džono F. Kenedžio žmogžudystės plačiai žinomos ir gausiai aprašytos, kitų dviejų nužudytų JAV prezidentų istorijos mažai kam žinomos.
Džonas Ficdžeraldas Kenedis (angl. John Fitzgerald Kennedy, dar žinomas kaip JFK; 1917 m. gegužės 29 d. Bruklaine, Masačusetse - 1963 m. lapkričio 22 d.) - 35-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas nuo 1961 m. sausio 20 d. iki savo mirties. Jo kadencija buvo pažymėta reikšmingais tarptautiniais ir vidaus politikos įvykiais, tokiais kaip Kiaulių įlankos invazija, Karibų krizė, Berlyno sienos statybos, kosminės lenktynės, afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimas ir pirmoji Vietnamo karo stadija.
Džonas F. Kenedis gimė 1917 m. gegužės 29 d. Bruklaino mieste Masačiusetso valstijoje. Jis kilęs iš turtingos airių šeimos, kurioje augo devyni vaikai. Jo tėvas Patrikas Džozefas Kenedis buvo žinomas politikas ir diplomatas, artimas prezidento Ruzvelto patarėjas. Iki 10 metų Dž. Kenedis lankė Bruklaino viešąją Edward Devotion mokyklą, vėliau - Noble and Greenough žemesniąją mokyklą, po to - privačią Dexter berniukų mokyklą. Po kelių šeimos persikėlimų, Džonas Kenedis mokėsi Canterbury katalikų internatinėje berniukų mokykloje ir Choate privačioje universiteto parengiamojoje internatinėje mokykloje. 1935 m. baigė Chaote mokyklą, o 1940 m. - Harvardo universitetą su pagyrimu, įgijęs tarptautinių santykių mokslinį laipsnį. Jo disertacija, išleista knygos pavidalu „Kodėl Anglija miegojo“, tapo bestseleriu.
1941 m. Džonas Kenedis pasisiūlė savanoriu į JAV armiją, bet dėl nugaros problemų jo prašymas buvo atmestas. Vėliau, dėl tėvo įtakos, jis buvo priimtas į JAV karinį jūrų laivyną. Tarnavo Panamoje ir dalyvavo Ramiojo vandenyno karo teatre. 1943 m. rugpjūčio 2 d. jo laivas PT-109 buvo taranuotas japonų eskadrinio minininko. Kenedis, nepaisydamas sužeidimų, gelbėjo savo įgulą ir už tai buvo apdovanotas. Po karo 1945 m. dirbo žurnalistu, o vėliau pradėjo politinę karjerą. 1946 m. buvo išrinktas į JAV Atstovų rūmus, o 1952 m. - į Senatą.
1960 m. Džonas Kenedis oficialiai paskelbė sieksiąs JAV prezidento posto. Demokratų preliminariuose rinkimuose jis nugalėjo kitus kandidatus ir 1960 m. liepos 13 d. Demokratų partijos suvažiavime buvo iškelta jo kandidatūra į prezidentus. Rugsėjo ir spalio mėnesiais Kenedis susitiko su Respublikonų kandidatu Ričardu Niksonu pirmuose JAV istorijoje per televiziją transliuotuose prezidento rinkimų debatuose. Po šių debatų Kenedis visuomenės nuomonių apklausose nežymiai pralenkė Niksoną. Lapkričio 8 d. Kenedis nugalėjo Niksoną vienuose iš pačių lygiausių prezidento rinkimų 20-ajame amžiuje.
Džonas Kenedis buvo prisaikdintas 35-uoju JAV prezidentu 1961 m. sausio 20 d. Jo inauguracinėje kalboje skambėjo garsioji frazė: „Neklauskit, ką jūsų šalis gali padaryti dėl jūsų, klauskit, ką jūs galite padaryti dėl savo šalies.“
Vienas didžiausių XX a. įvykių, sukrėtusių ne tik Ameriką, bet ir visą pasaulį, įvyko 1963 m. lapkričio 22 d. Dalase, Teksase. JAV prezidentas Džonas F. Kenedis, kartu su žmona Žaklina, Teksaso gubernatoriumi Džonu Konaliu ir jo žmona Nellie, važiavo atviru limuzinu per Deilėjaus aikštę. Šį įvykį savo filmavimo kamera užfiksavo Abrahamas Zapruderis.
Pasak oficialios versijos, kurią patvirtino Voreno komisija, L. H. Osvaldas paleido tris kulkas iš Teksaso vadovėlių saugyklos šešto aukšto. Pirmoji kulka nepasiekė taikinio, antroji pataikė prezidentui į kaklą ir sužeidė gubernatorių, o trečioji - į galvą. Tačiau daugybė nepaaiškintų faktų ir nesutapimų kelia abejonių dėl šios versijos.
Svarbiausia ir labiausiai diskutuojama detalė - vadinamoji „stebuklingos kulkos“ teorija. Viena kulka, rasta ant gubernatoriaus neštuvų, turėjo padaryti daugybę sužalojimų, praeidama per du žmones ir pakeisdama skrydžio kryptį tris kartus. Tai atrodo neįtikėtina. Buvęs J. Kennedy asmens sargybinis Polas Landis teigia, kad lemtingoji kulka, pražudžiusi prezidentą, yra ta, kurią jis rado automobilio sėdynėje, o ne ta, kuri buvo rasta ant gubernatoriaus neštuvų. Tai reikštų, kad į gubernatorių pataikė ketvirta kulka, o žudikų galėjo būti daugiau nei vienas.
Dar vienas nepaaiškintas aspektas - Li Harvio Osvaldo, įtariamo žudiko, mirtis. Praėjus vos dviem dienoms po prezidento nužudymo, jis buvo nušautas Džeko Rubio, Dalaso naktinio klubo savininko, policijos pareigūnų akivaizdoje. Rubis teigė, kad tai padarė dėl Jackie Kennedy, tačiau vėliau kalbėjo, kad visos tiesos niekas nesužinos. Tai sukėlė dar daugiau klausimų ir paskatino sąmokslo teorijas.
Per visą Amerikos istoriją iš 46 prezidentų, keturi buvo nužudyti. Nuo Linkolno ir Kenedžio žmogžudysčių praėjo daug laiko, tačiau jų istorijos vis dar kelia aistras ir diskusijas. Iki šiol nėra vieningos nuomonės, kas iš tiesų nužudė Džoną F. Kenedį ir kokios buvo tikrosios pasikėsinimo priežastys. Net ir praėjus beveik šešiems dešimtmečiams, ši istorija išlieka viena didžiausių Amerikos paslapčių.
Istorikai ir tyrinėtojai pateikia įvairias sąmokslo teorijas, susijusias su mafijos įsitraukimu, CŽV veiksmais, karinio-pramoninio komplekso interesais ar net anti-Kastro kubiečių grupuotėmis. Tačiau nepateikta jokių įtikinamų įrodymų, kad žudikas buvo ne L. H. Oswaldas. Voreno komisijos ataskaita tebėra oficialus nužudymo aprašymas, tačiau ji kelia daugiau klausimų nei atsakymų.
JAV kriminalinių nusikaltimų tyrėjai ir Prezidento apsaugos tarnybos padarė vieną lemiamą klaidą, įvertinę, kad JAV Prezidentą Dž.F.Kenedį nušovė tas žmogus, kuris buvo viešai pastebėtas šaunant į Prezidentą. Prezidentas Mr. Kaip žinia, oficialiai JAV Prezidento Dž.F.Kenedžio žudiku iki šiol laikomas nusikaltimo organizacine prasme niekuo dėtas GRU šaulys Ly Harvis Osvaldas (Mr. Lee Harvey Oswaldas), paleidęs klaidinantį, apgaulingą, galimai netaiklų šūvį į JAV Prezidentą, tuo tarpu tikrasis šaulys ar net du šauliai iki šiol lieka neišaiškinti.
Nors daugelis amerikiečių mylėjo savo charizmatišką vadovą, pats politikas žinojo, kad pergalei rinkimuose labai svarbu bus pelnyti tradiciškai respublikoniškų valstijų, tokių kaip Florida ir Teksasas, rinkėjų palankumą. Todėl jis nusprendė skirti joms ypatingą dėmesį. Per pirmuosius rinkimus Dž. F. Kenedis laimėjo Teksase (veikiausiai dėl to, kad jo viceprezidentas Lindonas Džonsonas anksčiau buvo šios valstijos senatoriumi). Taigi jo komanda suplanavo įspūdingą agitacinį renginį - savotišką padėką buvusiems ir būsimiems rinkėjams: Dž. F. Kenedis su savo gražiąja žmona Žaklina turėjo važiuoti Dalaso miesto gatvėmis atvirame automobilyje.
Džonas F. Kenedis su žmona atvyko į Dalasą ruošdamasis artėjantiems prezidento rinkimams. Pirmoji pora atskrido ryte, prieš 9 val. Automobilį lydėjo policijos ir slaptųjų tarnybų pareigūnai. Tai turėjo būti stipri apsauga, nes dar prieš išvykstant prezidentas buvo perspėtas, kad miestas pavojingas. Per pirmuosius dešimt tų metų mėnesių čia įvyko per 100 žmogžudysčių, be to, J. F. Kennedy ten nebuvo populiarus. Būtent tai norėdamas pakeisti jis ryžtingai apsisprendė atvykti.
Limuzinui įvažiavus į aikštės teritoriją, pasigirdo pirmas šūvis. Bet jis buvo netaiklus ir beveik niekas nesureagavo. Vėliau - antras. Pataikė J. F. Kennedy į kaklą iš nugaros pusės. Ši kulka stipriai sužeidė ir prieš prezidentą sėdėjusį Teksaso gubernatorių. J. F. Kennedy sutrikęs griebėsi už kaklo, prie jo palinko žmona, ir pasigirdo trečias šūvis - lemtingas. Pataikyta J. F. Kennedy į galvą. Toliau stovėję žmonės nesuprato, kas nutiko, todėl mojavo skubančiam prezidento limuzinui. Komentatoriai pranešė apie šūvius, bet nežinojo, ar kas nors automobilyje sužeistas. Vėliau nustatyta, kad šūviai paleisti iš šalia esančios Teksaso vadovėlių saugyklos šešto aukšto. Iš ten sprunkantis buvo pastebėtas L. H. Oswaldas, šioje įstaigoje įsidarbinęs visai neseniai.
Įtariamasis buvo suimtas, bet kaltinimus neigė. O po dviejų dienų policijos pareigūnų apsuptą L. H. Oswaldą netikėtai nušovė nežinia iš kur atsiradęs vietinis verslininkas, kuris vėliau teigė, esą padarė tai dėl Jackie. Netruko pasklisti gandas, kad L. H. Oswaldas tėra statytinis ir buvo nušautas, kad nespėtų išduoti tikrųjų J. F. Kennedy žudikų.
Tomas Huangas, vienas iš didžiausio Dalaso dienraščių „Dallas Morning News“ redaktorių, sako, kad J. F. Kennedy karta žavėjosi tiek juo, tiek jo žmona Jacqueline. J. F. Kennedy stebėjo ne tik amerikiečiai, bet ir visas pasaulis, tad jo nužudymas daug ką sukrėtė. „Galima sakyti, kai kurių gyvenimas net pasikeitė, nes įvykis įkvėpė rinktis valstybės tarnybą ar atsidėti visuomeninei veiklai. Net po tiek laiko išliko paslaptis, kas iš tiesų tądien įvyko. Ir žmonės nori apie tai galvoti, visa tai analizuoti“, - pastebi T. Huangas.
Pasak T. Huango, konspiracijos teorijos vis dar gyvos. Naujausia apklausa parodė, kad didžioji dauguma amerikiečių tiki, jog tikrosios priežastys liko neišaiškintos. „Dažniausiai teigiama, kad prie to prisidėjo Amerikos slaptosios tarnybos arba Fidelis Castro. Kiti sako, kad nuversti prezidentą norėjo Amerikos kariuomenė. Tačiau nėra jokių svarių argumentų šioms teorijoms pagrįsti“, - sako dienraščio redaktorius.
Šūvius į prezidentą netyčia savo filmavimo kamera užfiksavo minioje buvęs Abrahamas Zapruderis, kuris vėliau įrašą pardavė žurnalui „Life“. Šie vaizdai išanalizuoti šimtus kartų. Aiškiai matyti net kulkų trajektorija ore. 2007 m. teisininkas Vincentas Bugliosi išleido ilgai rengtą 1 500 puslapių studiją, kuri patvirtino oficialią žmogžudystės versiją ir paneigė visas populiariausias konspiracijos teorijas. Autorius suskaičiavo, kad per beveik 50 metų buvo apkaltintos 42 skirtingos grupės, įvardyti 82 galimi žmogžudžiai ir per 150 jų pagalbininkų. Tuo metu daugybė parodymų ir aplinkybių patvirtina, kad būtent L. H. Oswaldas buvo vienintelis žudikas. Tai 24 metų jaunuolis, buvęs jūrų pėstininkas, vėliau susižavėjęs marksizmu ir trejus metus praleidęs Sovietų Sąjungoje.
T. Huango nuomone, L. H. Oswaldas turėjo psichologinių problemų, jis nesutarė su šeima, mama, žmona. „Jis buvo išvykęs į Sovietų Sąjungą, vėliau nusivylęs grįžo. Manau, jis buvo labai nepatenkintas savo gyvenimu. Galbūt jis manė, kad, nušovęs prezidentą, liks istorijoje“, - svarsto redaktorius. - „Be to, L. H. Oswaldas tais pačiais metais kėsinosi nužudyti įtakingą Teksaso politiką.“
JAV prezidentas J. F. Kenedis buvo nužudytas Teksase, 1963 m. Nužudymo byla, kuri net po šešių dešimtmečių masina visuomenę. Praėjus šešiems dešimtmečiams, atrodytų, kad apie JAV prezidento Johno F. Kenedžio nužudymą jau viskas pasakyta, tačiau taip toli gražu nėra. Neseniai paaiškėjo, kad vienas iš pagrindinių nužudymo liudininkų Polas Landis, kuris buvo pirmosios ponios Jackie Kennedy asmens sargybinis, gali atskleisti daugiau detalių apie tai, kas vyko tą lemtingą dieną.
1963 m. lapkričio 22 d. P. Landis iš arti matė vieną lemtingiausių XX a. įvykių. Tą dieną kabrioletas su prezidentu J. F. Kenedžiu, pirmąja ponia J. Kennedy, Teksaso gubernatoriumi Johnu Konnaliu jaunesniuoju ir jo žmona Nellie Konnaly važiavo per Deilėjaus aikštę Dalase. Netikėtai pasigirdo keli šūviai. Prezidentui J. F. Kenedžiui buvo pataikyta į galvą ir kaklą, o J. Konnaliui - į nugarą. Pagalba nukentėjusius greitai transportavo į netoliese esančią Parklando memorialinę ligoninę. Ten, po maždaug 30 minučių po šaudynių, 35-asis JAV prezidentas J. F. Kenedis buvo pripažintas mirusiu.
Jo nužudymu apkaltintas Lee Harvey Oswaldas, buvęs JAV jūrų pėstininkas, priėmęs marksizmą ir kuriam laikui perbėgęs į Sovietų Sąjungą. Tiesa, sulaikytas jis sakė, kad yra netikras šaulys, prašė, kad jam teisme atstovautų Johnas Abtas, JAV komunistų partijos štabo advokatas, kuris buvo gerai žinomas dėl komunistų gynimo. Tačiau L. H. Oswaldas niekada nebuvo teisiamas už šią visą pasaulį sukrėtusią žmogžudystę: perkeltą po sulaikymo, jį nušovė Jackas Rubis, vieno Dalaso naktinio klubo savininkas. Vėliau J. Rubis sakė, kad nušovė L. H. Oswaldą tam, kad J. Kennedy nereikėtų liudyti savo vyro žudiko teisme.
Galiausiai, teisiamas buvo tik pats J. Rubis, jam buvo skirta mirties bausmė. Vėliau Teksaso apeliacinis teismas panaikino šį nuosprendį, bet J. Ruby mirė nuo vėžio, taip ir nespėjus surengti jam naujo teismo proceso. Warreno komisija vėliau priėjo prie išvados, kad J. Ruby veikė vienas, nužudydamas L. H. Oswaldą, nušovė jį impulsyviai, iš sielvarto dėl prezidento nužudymo.
Warreno komisijos ataskaitoje galiausiai buvo pripažinta, kad vienintelis šaulys buvo L. H. Oswaldas. Šią išvadą neva padėjo patvirtinti balistikos įrodymai. Ši išvada tapo žinoma kaip „vienos kulkos teorija“ arba „stebuklingos kulkos teorija“, nes komisija rėmėsi tuo, kad ant J. Connally ligoninės neštuvų buvo rasta viena kulka. Tačiau tuomet, dar niekas nežinojo, iš kur ta kulka atsirado. Dabar, po šešių dešimtmečių, apie tai prakalbo buvęs J. Kennedy asmens sargybinis.
Manoma, kad žudikų galėjo būti daugiau. Kai prezidentas J. F. Kenedis buvo nužudytas, J. Kennedy asmens sargybiniui ir buvusiam FTB agentui P. Landžiui buvo 28-eri. Praėjus septyniems mėnesiams po nužudymo jis atsistatydino iš slaptosios tarnybos, o įvykį tyrusi Warreno komisija jo parodymų niekada neklausė.
Kaip žinoma, komisija priėjo išvados, kad vienas šaulys L. H. Oswaldas paleido tris kulkas į prezidentą iš Mannlicher-Carcano šautuvo, rasto šalia esančios knygų saugyklos šeštame aukšte. Pirmoji kulka nepasiekė taikinio, o antroji perskrodė prezidento kaklą, sužeidė priešais jį sėdėjusį Teksaso gubernatorių. Trečioji kulka vėl perskrodė J. F. Kenedžio galvą. Pasak P. Landžio, lemtingoji, prezidentą pražudžiusi kulka net neegzistuoja. Jau anksčiau buvo ekspertų nuomonių, kad kulka negalėjo išlikti tokia nepažeista, kokia buvo rasta, jei būtų perėjusi per dviejų žmonių kūnus. O P. Landis, kuriam dabar 88 metai, mano, kad taip tikrai ir neįvyko. Pasak jo, ta lemtingoji kulka yra kulka, kurią jis rado iškart po nužudymo automobilio sėdynėje, ant kurios sėdėjo Teksaso gubernatorius. Jis pasakoja, kad tuomet, iškart po įvykio, niekas neapsaugojo nelaimės vietos, kilo didžiulė sumaištis, prezidentas jau buvo nuvežtas į ligoninę. Jo kadilako sėdynėje jis pastebėjo kulką, įsidėjo ją į kišenę, o nuvykęs į ligoninę, padėjo ant neštuvų. Vėliau, visi tiesiog pamanė, kad kulka buvo rasta ant gubernatoriaus neštuvų, iškrito iš jo kūno, bet taip nebuvo.
Tai gali atrodyti kaip nereikšminga detalė, tačiau iš tiesų, ji prieštarauja oficialiai nužudymo ataskaitai. Jei lemtingos kulkos nebuvo, vadinasi, į gubernatorių pataikė ketvirtas šūvis, o žudikų buvo daugiau nei vienas. Tokia teorija buvo iškelta anksčiau, nes šūviai buvo paleisti taip greitai vienas po kito, kad L. H. Oswaldas negalėjo tokiu greičiu perkrauti ginklo. Pasak P. Landžio, galėjo būti paleisti net daugiau nei keturi šūviai, tačiau ne visi jie pataikė į taikinį, o ir papildomų kulkų įvykio vietoje nebuvo rasta.
Tiesa, Clintas Hillas, agentas, kuris taip pat savo akimis regėjo prezidento J. F. Kenedžio nužudymą ir net užšoko ant automobilio galinės sėdynės, kad apsaugotų jį, netiki P. Landžio pasakojimu. Jis sako, kad įrodymai ir jo pareiškimai nesutampa. Savo ruožtu Geraldas Posneris, tiriamosios žurnalistikos ekspertas, kad P. Landžio pasakojimas iš tikrųjų patvirtina anksčiau sklandžiusią teoriją, nors ir jis abejoja, ar, praėjus beveik šešiems dešimtmečiams, vyro prisiminimai yra tikri.
Nors į dienos šviesą vis yra iškeliami nauji, galimi įrodymai, abejojama, ar kada pavyks išsiaiškinti daugiau detalių apie J. F. Kenedžio nužudymą. Nepaisant to, visuomenės susidomėjimas buvusio JAV prezidento žūtimi ir jos aplinkybėmis ir toliau išlieka didžiulis. O ir skirtingos sąmokslo teorijos apie JFK nužudymą sklandė dešimtmečius, buvo siūlomi įvairūs alternatyvūs paaiškinimai ir galimi sąmokslininkai.
Viena labiausiai žinomų sąmokslo teorijų yra susijusi su tariamu mafijos įsitraukimu. Motyvas būtų kerštas už tuometinį prezidento vyriausybės susidorojimą su organizuotu nusikalstamumu. Yra manančių, kad prie J. F. Kenedžio nužudymo prisidėjo CŽV, dėl to, kad jis buvo laikomas grėsme jų interesams. Kitoje teorijoje minimi karinio-pramoninio komplekso veikėjai, kurie galėjo būti suinteresuoti Šaltojo karo eskalavimu. Manoma, kad J. K. Kenedžio politika, įskaitant jo požiūrį į Kubos raketų krizę, neatitiko šių interesų. Atsižvelgiant į prezidento vaidmenį Kiaulių įlankoje ir Kubos raketų krizėje, kai kurie spėja, kad prie nužudymo galėjo prisidėti ir anti-Kastro kubiečiai arba kitos antikomunistinės grupės.
Nepaisant šių įvairių sąmokslo teorijų, nepateikta jokių įtikinamų įrodymų, kad žudikas buvo ne L. H. Oswaldas, o kas nors kitas. 1964 m. paskelbta Warreno komisijos ataskaita tebėra oficialus nužudymo aprašymas ir galutinė išvada. Tačiau J. K. Kenedžio nužudymas tebėra intensyvių diskusijų ir tyrimų objektas, ši istorija lieka vienu iš ilgiausiai besitęsiančių ir prieštaringiausių Amerikos istorijos įvykių.
tags: #kenedis #nusautas #automobilyje