Keturratis, kaip ir bet kokia transporto priemonė, reikalauja atsakingo požiūrio ir tinkamo vairavimo įgūdžių. Nors kartais siejamas su pramogomis ir adrenalino poreikiu, šios transporto priemonės vairavimas gatvėmis turi savo specifiką ir kelia tam tikrus pavojus.
Keturračio saugumas priklauso nuo vairuotojo
„Galime prisiminti patarlę: bijai vilko, neik į mišką. Tačiau su keturračiu viskas priklauso nuo vairuotojo. Jei šis iš karto bandys peržengti proto ir kompetencijos ribas, tas daiktas, kaip ir bet kuris kitas, bus nesaugus“, - teigia keturračių komandos „CFMoto Thunder Racing“ lenktynininkas Antanas Kanopkinas. Jis pabrėžia, kad pirmai kelionei pasirinkus galingą, sportinį modelį ir neatidžiai vairuojant, didelė tikimybė skaudžiai nukristi. Panašiai kaip pirmą sykį sėdus prie automobilio vairo bandant atkartoti ralio vairuotojų manevrus, ar užšokus ant dviračio ir leidžiantis nuo kalno bekele, iškylą reali grėsmė patirti traumas.
A. Kanopkinas dalijasi savo patirtimi: „Aš 9 tūkst. kilometrų varžybose nuvažiavau be avarijų. Na, aišku, paskutinėse lenktynėse buvo kitaip, bet dabar galėsiu ir vėl skrieti tūkstančius kilometrų nekrisdamas. Aš čia kalbu apie sportinį režimą“. Jis nesureikšmina kritimų, nes sporte jų pasitaiko, o specialios apsaugos smarkiai sumažina traumų tikimybę.
Kalbėdamas apie keturračių naudojimą bendrai, A. Kanopkinas pažymi, kad daugiausia griūvanama per bandomuosius važiavimus, ypač kai susirenka draugų kompanija ir patirties neturintis vairuotojas mėgina pasirodyti. Pervertintos galimybės ir nesuvokimas, kaip reikia valdyti specifinę transporto priemonę, dažnai baigiasi kritimu. „Bet jeigu vairuotojas supranta riziką, jis daikto pažinimo kelią pradės pakopomis ir mokysis vairuoti jį saugiai“, - teigia A. Kanopkinas.
Pavojai ir jų prevencija
Bendrovės „Motorider“ keturračių specialistas Adomas Gančierius pritaria, kad rizika susižaloti važiuojant keturračiu išauga, kai pervertinamos galimybės bei gebėjimai. Anot jo, tokia transporto priemonė - ne žaislas, tad su ja reikia elgtis itin atsakingai. „Avarijomis dažniausiai baigiasi įvairūs pasirodymai, kitaip sakant, tai, kas nutinka po frazės „palaikyk mano alų“. Tada ir griūna, raktikauliai, kiti kaulai lūžta“, - dėsto ekspertas.
Anot specialistų, mokytis važiuoti keturračiu reikėtų ramiai, pradėti nuo stabdymo, posūkių įveikimo, svarbu pajausti transporto priemonės dinamiką. Rekomenduojama pradėti nuo mažesnio greičio, po truputį jį didinti, staigiau stabdyti, bandyti stabdymo metu sukti vairą, pajusti, kaip keturratis stoja skersai. Sodyboje sportinio vairavimo pamokų nereikia, tačiau transporto priemonės dinamikos pajautimas padės drąsiau ir geriau važiuoti.
Žinodamas, kokie veiksmai kokius atoveiksmius sukelia, vairuotojas rečiau darys klaidas. Svarbiausia neperžengti ribų ir nepažįstamose vietose nelėkti akių išdegus, nes nepastebėtas akmuo, duobė ar posūkis gali pridaryti bėdų. Galiausiai, visuomet reikia pasirūpinti saugumo ekipuote.
Saugumo įranga - privaloma
„Automobilyje segamės saugos diržą, o sėdant ant keturračio reikia užsidėti šalmą. Šalmas - privalomas dalykas važiuojant bet kuria atvira transporto priemone: keturračiu, motociklu, dviračiu, paspirtuku, riedučiais“, - griežtai primena A. Kanopkinas.
Specialistas pataria keturračiu net ir sodyboje važinėti vilkint ilgais drabužiais, o išsileidus toliau - naudoti ir apsaugas. Tai rekomenduojama ne tik sportininkams, primygtinai siūloma jas užsidėti pradedantiesiems. Keturračių vairuotojams tinka motociklininkų ekipuotė: kelių apsaugos, kūno šarvai, kaklo įtvarai. Motociklininkų parduotuvėse - pasirinkimas milžiniškas. Vairuojant reikėtų mūvėti pirštines.
„Tradiciškai - batai, kelnės, striukė, šarvai, šalmas ir pirštinės. Važiuojant greičiau gali praversti kaklo įtvaras. Turime patirties savo rate: saugumo aksesuarai ir drabužiai tikrai būtų leidę išvengti skaudžių pasekmių“, - prasitaria itin greitai bekele keturračiu skraidžiojantis sportininkas.
Sportininkai ir kritimai
Įvykiai dažniausiai nutinka lakstantiems ir sportuojantiems, tiems, kurie rizikuoja. Ir jie nebijo virsti ant šono. Sako, skaudesni būna smūgiai į medį. „Kristi nėra baisu, esu kritęs daug kartų, net ir šį šeštadienį“, - duodamas interviu šypteli A. Kanopkinas. „Žmogus sveria kelis kartus mažiau nei keturratis, tad kai tave ir keturratį veikia tokia pati šoninė virtimo jėga, tu dažniausiai nusiriti toliau nei jis. Didžiausios pasekmės - susilietimas su žeme. Jei nupuoli ant smėlio - iš viso nieko nebūna, o jei ant žvyro ar akmenų - šiek tiek pečius apsibalnoji. Bet jei turi tinkamus šarvus, jie sumažina smūgį ir sužalojimus iki minimumo.“
Tinkama apranga ir apsaugos gali būti naudingos net ir važinėjant ramiai ir saugiai viešo naudojimo keliais. „Kai važinėjame automobiliais, kita transporto priemonė sugeba taip pakelti akmenuką, kad jis stiklą suskaldo. Įsivaizduokite, kokia jėga. Važiuojant su atvira transporto priemone tas akmenukas gali atskristi į jus, tad neapsisaugojus mėlynė - garantuota“, - pavyzdį pateikia A. Kanopkinas.
Keturračių vairavimas gamtoje ir taisyklės
Keturračiai nėra pavojingesni už kitas atviras transporto priemones. Netgi atvirkščiai, keturi ratai suteikia didesnį stabilumą, o dėl to - kartais ir apgaulingą pasitikėjimo jausmą, kuris neturinčius patirties ir aršius vairuotojus gali nubausti. Dažniausiai keturračių ar krosinių motociklų vairuotojai taisykles pažeidžia, važinėdami miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai.
Aplinkosaugininkai primena, kad važinėjimas bekele trikdo laukinę gyvūniją, ypač pavasarį ir vasaros pradžioje, kai gyvūnai veda jauniklius. Išsigandę triukšmo, gyvūnai palieka buveines, o palikti jaunikliai dažnai žūva. Važiuojant bekele taip pat sunaikinami augalai ir buveinės - žolinė danga, uogienojai, reti ir saugomi augalai tiesiog sutrypiami ar išraunami. Keturračių provėžos ardo dirvožemio paviršių, sudaro erozijos židinius, nyksta biologinė įvairovė. Įkaitę varikliai gali uždegti sausą žolę ar paklotę, o tai kelia rimtą gaisrų pavojų miškuose ir atvirose teritorijose. Taip pat gali būti teršiama aplinka - iš netvarkingų variklių ar nesandarių bakų į dirvožemį ar vandens telkinius gali patekti degalai, alyva, plastiko atliekos.
AAD primena, kad važinėjimas bekele - net jei nėra ženklo „Draudžiama“ - yra pažeidimas. Draudžiama važiuoti ne tik miško paklote, pievomis, pelkėmis, raistais, upeliais, upių ar ežerų pakrantėmis, bet ir bet kuria kita natūralia gamtine teritorija. Taip pat draudžiama važiuoti kvartalinėmis linijomis, elektros linijų trasomis, priešgaisrinėmis juostomis, proskynomis, pažintiniais takais, piliakalniais ir kitose vietose, jeigu tai nėra kelias ar specialiai įrengta oficiali trasa.
Miškuose keturračiais ir krosiniais motociklais važinėti galima tik keliais, o transporto priemones reikia statyti tik tam skirtose aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant, kad būtų galima netrukdomai pravažiuoti kitoms transporto priemonėms. Draudžiama statyti ar važiuoti transporto priemones arčiau kaip 25 metrai prie vandens telkinio kranto.
Važinėjant privačioje teritorijoje - būtinas žemės savininko sutikimas, o nuomojant keturračius ar kitas transporto priemones - ir raštiškas miško valdytojo leidimas. Norint organizuoti varžybas, renginius, būtina gauti teritorijų, per kurias numatytas maršrutas, valdytojų sutikimus.
Keturračių klasifikacija ir vairavimo teisės
Sprendžiant kelių eismo taisyklių testo bilietus galima susidurti su klausimais apie lengvuosius keturračius, keturračius ir galinguosius keturračius. Keturračiai yra viena iš Lietuvoje pamėgtų transporto priemonių, su kuriomis galima važiuoti visais metų laikais.
Galingasis keturratis motociklas - tai keturratė motorinė transporto priemonė, kuri negali būti klasifikuojama kaip lengvasis keturratis ar keturratis ir kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 15 kW, bet ne didesnė kaip 100 kW, variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 1 000 cm³. A ir B kategorijų transporto priemonės suteikia teisę vairuoti galinguosius keturračius.
Pagal naujos redakcijos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą galingieji keturračių motociklai neberegistruojami atitinkamos savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriuje. Keturratė transporto priemonė yra pavojingesnė už motociklą, nes keturračio posūkyje nepaversi. Vairuojant šią transporto priemonę yra labai reikalingi šarvai, kadangi didžiausios gresiančios traumos yra stuburo. Keturračiu dideliu greičiu lekiantis ir nelaimės atveju nuo jo krintantis žmogus gali patirti ir daugybę kitų lūžių bei sužalojimų. Tuo metu važinėtis sporto, treniruočių ar kitų atrakcijų tikslais galima tik tam skirtose specialiose teritorijose, trasose, atskirais atvejais - karjeruose ir pan.
tags: #keturacio #vairavimas #gatvemis