Lietuvos transporto sektorius dinamiškai reaguoja į globalius pokyčius, technologinius pasiekimus ir visuomenės lūkesčius. Vis daugiau dėmesio skiriama tvarumui ir aplinkosaugai, o technologijų pažanga keičia šį sektorių. Skaitmenizacija ir inovacijos tampa vis svarbesnės, tačiau tuo pačiu transporto infrastruktūra kelia nerimą, pastebimos problemos su kelių būkle ir eismo saugumu.
Bendros tendencijos automobilių rinkoje
Lietuvoje transporto priemonių rinkoje pastaraisiais metais įvyko nemažai ryškių pokyčių. Vienas labiausiai pastebimų aspektų - elektrinių automobilių populiarumas. 2022 metais jų registracija išaugo beveik dvigubai, palyginti su 2021-aisiais. Taip pat pastebimas dalijimosi transporto paslaugų augimas, pavyzdžiui, „car-sharing“ ir „ride-sharing“ platformų populiarumas, ypač didžiuosiuose miestuose. 2023 metais tokių paslaugų naudojimas išaugo 30% lyginant su 2021-aisiais. Autonominių transporto priemonių vystymasis taip pat įgauna pagreitį, nors Lietuvoje šios technologijos dar tik pradedamos diegti.
Lietuvoje tvarumo iniciatyvos transporto sektoriuje sparčiai vystosi, atspindėdamos globalų siekį mažinti anglies dioksido emisijas ir skatinti ekologiškesnes transporto priemones. Vienas iš ryškiausių pokyčių - elektrinių transporto priemonių populiarumo augimas. Elektromobiliai Lietuvoje vis dažniau pasirodo keliuose, o šią tendenciją skatina tiek valstybė, tiek privatūs asmenys. Pavyzdžiui, 2022 metais elektra varomų automobilių registracija šoktelėjo 50 proc. Be to, Lietuvoje aktyviai plėtojama elektromobilių įkrovimo infrastruktūra.
Viešojo transporto modernizavimas taip pat yra svarbus aspektas, daug dėmesio skiriama tvarumo didinimui viešojo transporto sistemoje. Nauji, mažai teršiančių autobusų ir traukinių įsigijimai tampa prioritetu. Hibridiniai ir elektriniai autobusai, diegiami daugelyje miestų, padeda sumažinti oro taršą ir triukšmą. Lietuva taip pat investuoja į dviračių infrastruktūrą, skatindama tvarų judumą. Dviračių takai nuolat plečiami, o miestų valdžia ragina gyventojus rinktis dviratį kaip alternatyvą automobiliui.
Statistika ir skaičiai
„Regitros“ duomenimis, 2024 m. rugpjūčio 1 d. Vilniuje buvo registruota beveik 346 tūkst. lengvųjų automobilių, t. y. 550 jų tūkstančiui gyventojų. Ekspertų teigimu, Vilniuje registruotų automobilių skaičius jau pasiekė ribą, kai jų turėjimas vis dažniau sukelia daugiau problemų nei naudos. Vis dėlto matomi ir teigiami pokyčiai: vos prieš metus automobilius turėjo 98 proc. vilniečių, o kasdien juos naudojo net 61 proc. Pažangių Europos sostinių rodikliai - gerokai mažesni: Kopenhagoje ir Stokholme tūkstančiui gyventojų tenka apie 400, Amsterdame ir Paryžiuje 360, Berlyne - 350 automobilių.
„Regitros“ statistiniais duomenimis 2026 m. sausio 3 dienai Lietuvoje viso buvo registruota 2 404 151 transporto priemonė. Per 2025 m. jų padaugėjo 93 671. Didžiausią dalį, 76,5 proc., sudaro M1 kategorijos lengvieji keleiviniai automobiliai. Jų 2026 m. pradžioje Lietuvoje buvo 1 831 270. Per metus lengvųjų automobilių padaugėjo 64 666.
Šiuo metu Lietuvoje iš viso yra užregistruota 1,7 mln. lengvųjų M1 klasės automobilių. Skirstant juos pagal degalų rūšį, galime matyti, kad dyzeliu varomų automobilių skaičius siekia apie 1,2 mln., benzinu - apie 398 tūkst., o tik elektra varomų automobilių Lietuvoje yra įregistruota beveik 15 tūkst. vienetų. Pastebima registruojamų elektromobilių skaičiaus augimo tendencija, o praėjusiais metais šuolis buvo itin spartus. 2022 metais įregistruotų tik elektra varomų automobilių skaičius buvo 2900 vnt., o jau 2023 metais - 4851 vnt.
Analizuojant tik elektra varomų lengvųjų automobilių statistiką pagal savivaldybes galime matyti, kad didžiausias jų procentas, atsižvelgiant į registruotų automobilių parko dydį, yra Neringos, Vilniaus ir Palangos miestų savivaldybėse, o mažiausias - Kalvarijos, Ignalinos ir Joniškio rajonų savivaldybėse. T. Paliulis primena, kad norintys savo vardu registruoti Lietuvoje jau seniau eksploatuotą elektromobilį, tai gali padaryti net neišeidami iš namų - tiesiog „Regitros“ elektroninėje sistemoje.
Naujų ir naudotų automobilių registracija
2025 m. pirmą kartą Lietuvoje registruoti 199 422 lengvieji automobiliai, 8446 daugiau nei 2024 m. Naudotus automobilius registravo 88 proc. fizinių asmenų, o naujus - 61 proc. Aktyviausiai registruota balandį - 18 534. Daugiausia įregistruota iki 5 m. lengvųjų automobilių - 36 proc., 10-15 m. - 26 proc., 5-10 m.
Daugiausia registruota dyzeliu varomų automobilių (50,8 proc.), benzinu (22,3 proc.), benzinu/elektra (21,2 proc.), elektra (4,2 proc.), benzinu/dujomis (1,5 proc.). 61 proc. naudotų automobilių degalų rūšis buvo dyzelis. 57 proc.
Hibridinių ir elektromobilių populiarumas
Lietuvos gyventojai vis daugiau registravo hibridinių lengvųjų automobilių - 10 038 daugiau nei 2024 m. Pernai įregistruoti 36 579 (24 proc. visų registruotų) nauji ir naudoti tokie automobiliai, o tik naujų - 21 749 (59 proc.). Naudotus hibridinius automobilius registravo 79 proc. fizinių asmenų, o naujus - 52 proc.
Lietuvoje registruojamų elektra varomų automobilių taip pat daugėjo. Pernai įregistruoti 7498 (5 proc. visų registruotų, 2776 daugiau palyginti su 2024 m.) nauji ir naudoti tokie automobiliai, o tik naujų - 3199 (8,7 proc.). Naudotus elektromobilius registravo 76 proc. fizinių asmenų, o naujus - 68 proc.
„Regitros“ statistikos duomenimis 2025 metais juridiniai asmenys registravo 36 267 lengvuosius automobilius. Tai sudarė 24 proc. Iš jų juridiniai registravo 22 206 (61 proc. visų naujų) naujų automobilių. Pirmų 13 juridinių asmenų, kurie 2025 m. įregistravo daugiausia naujų automobilių, nurodyta veikla - automobilių nuoma, pardavimas, taksi paslaugos. Hibridinių klasėje juridiniai asmenys registravo 12 206 (56 proc.). Elektromobilių klasėje juridiniai registravo 2178 (68 proc.).
Vilnius: automobilių skaičiaus pikas ir pokyčiai
„Vilnius pasiekė automobilių skaičiaus piką. Didesnis jų skaičius jau nebelemia patogumo - priešingai, tampa našta miestui ir patiems vairuotojams. Todėl šiemet išryškėjusios teigiamos tendencijos, kai automobilių skaičius ėmė mažėti, teikia daug vilčių.“
„Regitros“ duomenimis, 2024 m. rugpjūčio 1 d. Vilniuje buvo registruota beveik 346 tūkst. lengvųjų automobilių, t. y. 550 jų tūkstančiui gyventojų. Vos prieš metus automobilius turėjo 98 proc. vilniečių, o kasdien juos naudojo net 61 proc. Pažangių Europos sostinių rodikliai - gerokai mažesni: Kopenhagoje ir Stokholme tūkstančiui gyventojų tenka apie 400, Amsterdame ir Paryžiuje 360, Berlyne - 350 automobilių.
Ateities tendencijos ir iššūkiai
Technologijų pažanga akivaizdžiai keičia transporto sektorių. Skaitmeninimas yra vienas esminių pokyčių Lietuvos transporto sektoriuje. Šiuolaikinės transporto valdymo sistemos, pasitelkiančios GPS ir kitas palydovines technologijas, leidžia stebėti transporto priemonių judėjimą realiuoju laiku. Duomenų analizė ir dirbtinis intelektas (DI) taip pat tampa vis svarbesni transporto planavimui ir valdymui. Intelektualios transporto sistemos (ITS) taip pat žengia koja kojon su pažanga.
Vis daugiau dėmesio skiriama tvarumui ir aplinkosaugai. Vyriausybės iniciatyvos, tokios kaip subsidijos elektriniams automobiliams ir viešojo transporto modernizavimas, prisideda prie šių tikslų. Tačiau tuo pat metu, verta paminėti, kad transporto infrastruktūra kelia nerimą. Daugelyje miestų yra pastebima problemų su kelių būkle ir eismo saugumu. Statistikos departamentas praneša, jog 2022 metais eismo įvykių skaičius padidėjo 15% lyginant su 2021-aisiais.
Tolimųjų reisų sunkvežimių ateitis jau yra Kinijos keliuose
tags: #kiek #automobiliu #atitenka #1 #gyventojui