Nors sunkmečiu bankrutavo dešimtys transporto įmonių, o darbo neteko šimtai vairuotojų, vežėjai tikina, kad šių vėl trūksta, ir dairosi į užsienį. Darbo rinkoje neva beveik neliko per pastaruosius porą metų atleistų darbuotojų. Tačiau vairuotojai su tuo nesutinka. Jie įsitikinę, kad ši problema - išgalvota. Esą gerų specialistų, atitinkančių reikalavimus ir pasirengusių dirbti, yra, tačiau transporto įmonių savininkai labiau linkę rinktis pigesnę darbo jėgą iš trečiųjų šalių.
Reikalavimai vairuotojams ir darbo kultūra
"Būtina laisvai bendrauti keliomis užsienio kalbomis, pavyzdžiui, kazachų, arabų, afganų, ukrainiečių. Reikalingos kompiuterinio raštingumo žinios, NVS šalių darbo vizos ar net tų šalių pasai. Dar būtinos rekomendacijos iš buvusių darbdavių, pažyma, kad nebuvai teistas, ADR pažymėjimas (Kelių transporto priemonių vairuotojo pasirengimo vežti pavojingus krovinius pažymėjimas - red. past.), skaitmeninė vairuotojo kortelė, įvairių konvencijų išmanymas, - teigiama redakcijai atsiųstame vieno tolimųjų reisų vairuotojo laiške. -
Darbo sąlygos ir reikalavimai tolimųjų reisų vairuotojams Europoje
Nors sunkmečiu bankrutavo dešimtys transporto įmonių, o darbo neteko šimtai vairuotojų, vežėjai tikina, kad šių vėl trūksta, ir dairosi į užsienį.
Darbo rinkoje neva beveik neliko per pastaruosius porą metų atleistų darbuotojų. Tačiau vairuotojai su tuo nesutinka. Jie įsitikinę, kad ši problema - išgalvota. Esą gerų specialistų, atitinkančių reikalavimus ir pasirengusių dirbti, yra, tačiau transporto įmonių savininkai labiau linkę rinktis pigesnę darbo jėgą iš trečiųjų šalių.
Vairuotojai piktinasi, kad konkurentai iš Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos ar Kazachstano visada atitinka darbdavių keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Krovinius gabenantys lietuviai nepatenkinti ir neva labai mažais atlyginimais.
Tiek iki krizės, tiek ir dabar vidutinis vairuotojo atlyginimas, atskaičius mokesčius, esą siekia apie 800-1000 litų per mėnesį. Visa kita - komandiruočių dienpinigiai, skirti pragyventi užsienyje. Esą oficiali atlyginimo dalis visada buvo panaši, o dienpinigiai sudarydavo didesniąją uždarbio dalį.
"Be to, Vyriausybė leido sumažinti dienpinigius vairuotojams iki 50 proc. Negana to, įmonių vadovai dažnai pareiškia, kad mokės 20-30 centų už nuvažiuotą kilometrą, o vairuotojai verčiami pasirašyti, kad gavo atlyginimą ir dienpinigius, nors tų pinigų mes kartais net nematome."
Dažna įmonė pinigus, skirtus degalams ir kelių mokesčiams sumokėti, perveda į asmeninę vairuotojo banko sąskaitą. Moki šešias savaites tuos mokesčius, o grįžęs sužinai, kad tai buvo tavo atlyginimas, ir įmonė tau nieko neskolinga. Ne savo noru pasirašome ne tik už negautus atlyginimus ir dienpinigius. Yra dar degalų pereikvojimo aktai. Kokie ten nurodomi skaičiai - ne vairuotojui žinoti. Pasirašyti dažniausiai liepiama ant tuščių blankų.
Laiške Pertas pateikia citatą iš darbdavių juodojo sąrašo: "Labai aukštai save vertina, neklauso, kas jam sakoma, o daro pagal save. Pravažiavo posūkį, tai nusuko į pirmą žvyrkelį Švedijoje ir užklimpo, teko kviesti "vikingą". Išdirbo tik vieną kadenciją, o išeidamas dar užsiundė darbo inspekciją. Norėjo įmonėje įkurti profsąjungą, agitavo kitus vairuotojus ir pats pasiskelbė jų pirmininku.
Jis taip pat akcentavo, kad vairuotojai neretai varomi ir nemokamų atostogų. Darbuotojams, grįžusiems po šešias savaites trukusios pamainos, esą priklauso iki trijų savaičių poilsio namie.
Priekaištų darbdaviams turi ir kiti dienraščio kalbinti vairuotojai. Jie nepatenkinti tuo, kad "Linava" renka apie 1000 eurų (apie 3500 litų) užstatą iš įmonių, bet šie pinigai paimami iš darbuotojų kišenės. "Motyvuojama draudimu, galimais nuostoliais krovinio apgadinimo atveju ir panašiai.
Jis įvardijo ir kitas darbo ypatybes. "Iš kolegų girdėjau, kad kai kuriose įmonėse vairuotojams netgi už kelius tenka sumokėti iš savo kišenės. Man dar neteko, bet aš turiu kitokios "linksmos" patirties. Kartą šefas paskambino ir liepė skubėti, važiuoti be įstatymais numatyto privalomo poilsio. Sako: "Reikia greitai, jei nespėsi iki vakaro, pakraus tik po savaitgalio."
Jis sakė pastebintis, kad neretai įmonės iš darbuotojų kišenės atnaujina ir vilkikų parkus.
Vežėjai tokius kaltinimus vadina derybiniais argumentais. "Deja, šioje retorikoje mažai faktų: už kilometrus mokėti vairuotojui Lietuvoje nėra teisinių galimybių, yra nustatytas aiškus atsiskaitymo būdas - pagrindinis atlyginimas ir dienpinigiai. Kaip ir visur pasaulyje dėl atlyginimo dydžio vyksta derybos su darbdaviu. Anot jo, minimalius atlyginimų ir dienpinigių dydžius yra nustačiusi valstybė, tačiau tai nereiškia, kad darbuotojas gali gauti tik minimalų atlyginimą. "Tai yra individualus susitarimas, todėl teigti, kad tik darbdavys nustato atlyginimo dydį, o vairuotojas yra priverstas sutikti, nėra tikslu."
Mitais jis vadina ir pasakojimus, kad transporto įmonės mieliau įdarbina užsieniečius. Esą reikalavimai trečiųjų šalių piliečiams, kurių Lietuvoje registruojama vis mažiau (nuo 2500 - 2008 m.). Pasak "Linavos" vadovo, Lietuvoje sunkiojo transporto sektoriuje iš viso dirba apie 150 tūkst. "Kalbėti apie užsieniečių antplūdį nėra pagrindo. Be to, nuo 2014 m. jie, kaip ir jų kolegos iš ES šalių, privalės vairuotojo pažymėjimuose turėti žymę "95", kuri bylos, kad vairuotojai išklausė 35 val. perkvalifikavimo kursą ir gali dirbti šioje srityje," - aiškino vežėjų asociacijos prezidentas.
Dažnai klausiama, koks yra vidutinis tarptautinių reisų vairuotojo atlyginimas ir darbo sąlygos. Jos priklauso nuo gabenimo pobūdžio, nuo to, kiek laiko praleidžiama kelionėje, ir daugybės kitų veiksnių. Dėl šių priežasčių skiriasi ir vairuotojų atlygis. Jis su dienpinigiais apytikriai sudaro nuo 2500 iki maždaug 4000 litų.
"Esame gavę skundų iš bedarbių: esą darbdaviai labai blogi, juos skriaudžia, diskriminuoja, visaip išnaudoja, primeta jiems nepriklausančių darbų, verčia dirbti viršvalandžius, bando pasinaudoti krize ir siūlo tik mažiausius įmanomus atlyginimus. Bet, kita vertus, skundžiasi ir darbdaviai - esą potencialūs darbuotojai visai nenori dirbti ir mokytis, įdarbinti simuliuoja ligas, reikalauja pinigų už blogai atliktus darbus ir t. t. Esą kai kurie bedarbiai net per pokalbius darbo biržose atvirai demonstruoja nenorą dirbti. "Dažnai girdime atsikalpinėjimus: "negaliu", "nemoku", "noriu dirbti trumpiau, nes turiu mažą vaiką" ir t. t. Tačiau į personalo atrankas ateina ir darbdavių, kurie aiškiai parodo, kad nėra suinteresuoti priimti į darbą lietuvių.
Tiesa, ji taip pat pripažįsta, jog "Linava" yra labai suinteresuota, kad tarptautinio gabenimo vairuotojai būtų įtraukti į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tvirtinamą trūkstamų profesijų sąrašą. Tai reikštų, kad pasibaigus užsieniečio vairuotojo leidimo dirbti Lietuvoje galiojimui, jam nereikėtų mėnesiui išvažiuoti į tėvynę. Leidimą galima būtų pratęsti iškart. Dabar, pasibaigus leidimo dirbti šalyje galiojimui, užsieniečiai privalo mėnesiui išvykti iš Lietuvos.
"Su "Linava" buvome sutarę, kad šiais metais tik pratęsime užsieniečių leidimus dirbti šalyje, o naujų vairuotojų bandysime neįsivežti. Tačiau asociacija aktyviai skelbia, kad transporto sektorius jaučia užsakymų augimą, o vairuotojų labai trūksta. Šiais metais jiems reikės apie 1500 vairuotojų, o kitąmet - net 2000.
Kvalifikaciniai reikalavimai
Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams keliami kvalifikaciniai reikalavimai pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių*:
- Turimos vairavimo kategorijos C ir E.
- Privalomų mokymo kursų baigimo pažymėjimai ("TIR sistemos reikalavimai" ir (arba) "Pavojingų krovinių gabenimas (ADR)").
- Darbo ir poilsio laiko reglamentavimo žinojimas.
- Rekomendacija iš paskutinės darbovietės.
- Ne mažesnė kaip vienų metų krovinių vežimo darbo patirtis.
- Bent vienos užsienio kalbos mokėjimas.
- Pažyma iš policijos apie pretendento nuobaudas per apibrėžtą laikotarpį.
"Būtina laisvai bendrauti keliomis užsienio kalbomis, pavyzdžiui, kazachų, arabų, afganų, ukrainiečių. Reikalingos kompiuterinio raštingumo žinios, NVS šalių darbo vizos ar net tų šalių pasai. Dar būtinos rekomendacijos iš buvusių darbdavių, pažyma, kad nebuvai teistas, ADR pažymėjimas (Kelių transporto priemonių vairuotojo pasirengimo vežti pavojingus krovinius pažymėjimas - red. past.), skaitmeninė vairuotojo kortelė, įvairių konvencijų išmanymas.
Darbo rinkos situacija
Apie tai buvo kalbėta ir liepą vykusiame "Linavos" posėdyje. LDB elektroninėje sistemoje šiuo metu yra įregistruoti 54 tarptautinio vežimo vairuotojų kvalifikaciją atitinkantys bedarbiai. O laisvų darbo vietų yra 524. Iš viso yra įregistruotos 575 laisvos sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų darbo vietos.
Per pirmą 2010 m. pusmetį tarptautinio krovinių vežimo vairuotojais įdarbinti 1338 bedarbiai. Tuo pačiu 2009 m. Sausio-birželio mėnesiais išduoti 456 leidimai įdarbinti užsieniečius tarptautinio krovinių vežimo vairuotojus. Tai sudaro 58 proc. visų išduotų leidimų.
Tolimųjų reisų vairuotojai nebegali tylėti – Lietuvoje daugėja apgavysčių
Nors darbdaviai skundžiasi, kad vairuotojai nenori mokytis ir dirbti, o darbuotojai - kad juos skriaudžia ir išnaudoja, darbo biržose registruotų kvalifikuotų vairuotojų yra nedaug, palyginti su laisvų darbo vietų skaičiumi.
